Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Liepojos lietuvių šventė

Juozas VYŠNIAUSKAS

Liepojos lietuvių metinėje šventėje (iš kairės): Skuodo ir Liepojos dekanai kan. Petras Merliūnas ir kun. Gatis Bezdeligas bei ambasadorius Antanas Vinkus

Liepojos lietuvių šventės dalyviai

Liepojos katalikų Šv. Juozapo Katedra

Šiemetinė Liepojos lietuvių metinė šventė vyko vasario 17-ąją, šeštadienį. Ji prasidėjo Šv. Juozapo Katedroje, kurioje šv. Mišias aukojo Skuodo dekanas kan. Petras Merliūnas. Šv. Mišių metu Dievo žodį skaitė ir tolimesnėje šventėje, kuri persikėlė į Liepojos katalikų pagrindinės mokyklos salę, dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasadorius Latvijoje Antanas Vinkus.

Kan. P.Merliūnas pamokslo metu susirinkusiesiems sakė, kad nežiūrint to, kur mes gyventume, mus vienija tas pats Dievas, tikėjimas ir malda. Tikėjimas Lietuvos, Latvijos ir Estijos laisve ir nepriklausomybe, šių šalių žmonių geresniu gyvenimu. Laisvę ir nepriklausomybę reikia prižiūrėti, puoselėti taip, kaip rūpinamės augančiu kūdikiu, gležnu daigeliu. Tik didelis rūpestis, darbštumas, net pasiaukojimas duoda teigiamų ir laukiamų rezultatų. Taip yra ir su žmogaus dvasiniu gyvenimu. Kanauninkas padėkojo Liepojos vyskupui V. Lapeliui ir Liepojos dekanui, Šv. Juozapo Katedros klebonui už kvietimą atvykti į šią šventę. Vasario 16-osios proga savo parapijiečius Liepojos lietuvius pasveikino ir jų klebonas kun. Gatis Bezdeligas.

Liepojos katalikų pagrindinės mokyklos salėje vietos lietuviams ir renginio svečiams koncertavo jų pačių mišrus choras „Rūtos senoliai“, dviejų Pasaulio lietuvių dainų švenčių dalyvis, sekmadieninės lietuvių mokyklėlės mokiniai, Mažeikių kultūros namų kaimo kapela „Gunda“.

Liepojos lietuvių bendruomenės tarybos pirmininkė Irena Juočytė-Želvienė, gimusi Skuodo rajone, Jedžiotų kaime, įteikdama gėlių, dėkojo už atvykimą į jų šventę ambasadoriui A.Vinkui, koncerto dalyviams ir jų vadovams.

Ambasadorius, priminęs Vasario 16-osios istorinę reikšmę ir palinkėjęs tautiečiams Liepojoje susitelkimo, santarvės ir kūrybingesnės veiklos dėl savęs pačių, pasakė, kad tai jis turįs dėkoti liepojiškiams už kvietimą atvykti, o ne atvirkščiai. Tokia esanti ambasadoriaus pareiga ir priedermė. Šventės dalyviams buvo išdalytos Skuodo savivaldybės dovanėlės – informacinis reprezentacinis leidinys „Skuodo žemė“.

Po to visi, susėdę prie atsineštiniais valgiais ir gėrimais apkrautų stalų, dar ilgai šnekučiavosi, dainavo, šoko, dalijosi tolimesnės veiklos planais.

Liepojos uosto, miesto reikšmė Lietuvos ekonomikai, kultūrai dar nėra išsamiai apmąstyta, įvertinta. Juk reikia prisiminti, kad Klaipėdos uostas ir kraštas iki 1923 metų buvo nuo Lietuvos atplėštas ir priklausė Vokietijai. Dėl šios priežasties XIX amžiaus pabaigoje per Liepojos uostą vyko didžiausia Lietuvos užsienio prekyba.

Didesnės lietuvių grupės Liepojoje pradėjo kurtis po 1831 ir 1863 metų sukilimų. 1890-1891 mokslo metais lietuviai sudarė daugumą Liepojos gimnazijos mokinių. Per Liepoją šiaurės vakarų žemaičiai, kad nepakliūtų į Rusų ir japonų karo mėsmalę, plaukė į Vakarus, pasiekdavo Jungtines Amerikos Valstijas. 1911 metais Liepojoje gyveno 17 660 lietuvių.

Šiaurės vakarų žemaičiai mieste prie Baltijos jūros ir Liepojos ežero slėpėsi pokario metais nuo sovietinių represinių struktūrų persekiojimo, nuo tremties į Sibirą. Čia jie glaudėsi grįžę iš Rusijos šiaurės ir Sibiro, nes gimtojoje Lietuvoje apsistoti jiems nebuvo leista.

Kasmet į Vasario 16-osios šventę ateina vis vyresni tautiečiai. Kasmet vis mažiau vaikų, jaunimo. Kalbintieji teisinosi, jog jaunimas išlėkęs į Vakarus dirbti ir užsidirbti. Šiemetinės šventės scenoje pasirodę mažieji lietuviukai labai sunkiai tarė lietuviškus žodžius, sakinius. Mažesnės būna šio miesto lietuvių šventės Velykų, Kalėdų ir kitomis progomis, intencijomis iki kitos Vasario 16-osios, rengiamos jų bendruomenės namuose.

Liepoja, Latvija

Autoriaus nuotraukos

© 2007 „XXI amžius“