|
Karnavalas baigėsi. Kol kas
Petras KATINAS
Šiemetė rinkimų agitacinė cirko karuselė pagaliau artėja prie pabaigos. Ji paliko kalnus šiukšlių įvairiausių lankstinukų, netgi brošiūrų ir laikraščių. To šlamšto save reklamavusieji politikai ir per mėnesį neišsišluos. Ko tik tame propagandiniame šlamšte nerasi. Antai paksininkai savo agitacinėje brošiūroje bet kuria proga akcentuoja žodį prezidentas. O jis, žinoma, tiktai vienas vienintelis tas pats už Konstitucijos ir įstatymų pažeidimus nušalintasis R.Paksas. Įdomiausia, kad brošiūroje paskelbtas net kryžiažodis! Jame, tarp kitų kvailų klausimų, ir toks: Prezidento žmonos vardas. Čia jau aišku, kad ši naujovė yra paksininkų smegenų centro vadovo, sąžinės kalinio, kyšio prievartautojo A.Butkevičiaus nuopelnas. Žino žmogus, ką daro. Juk ne be reikalo ilgą laiką po Rusiją bastėsi. Išmąstė, kad ne vienas mėgsta kryžiažodžius. Ir neišmes brošiūrėlės tiesiai į šiukšlių dėžę, kurios jau ir taip perpildytos panašia įvairiaspalve makulatūra. O šustauskininkai net savąjį laikraštį išleido. Jame ne tiek agituojama už ubagų karalių ir princus, kiek keikiama Tėvynės sąjunga, o labiausiai profesorius V.Landsbergis. Tokiais bjauriais keiksnojimais nesisvaidė net valdžioje esantys socialdemokratai ar darbiečiai, taip pat valstiečiai. Šie visi yra labai gudrūs, patys patyli, o nuo pavadžio paleidžia rėksmingus šunelius. Jeigu kalbėtume apie pasiskelbusius valstiečiais-liaudininkais, tai jų kandidatai pristatomi kaip kokie šventieji, žinoma, nepamirštant paminėti visų švenčiausios Kazimiros, kuri su Maskvos pagalba jau savarankiškai tvarkosi ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Moko aptingusius europiečius, kaip anie turi mylėti ir gerbti Rusiją. Žodžiu, vykdo savąją užsienio politiką, tuo pastatydama į gana nepatogią padėtį užsienio reikalų ministrą ir Premjerą, kurie ėmė nedrąsiai lementi, kad pasidomėsią tuo reikalu, pavyzdžiui, kodėl jau ne vieną kartą draugė Kazimira, pasikvietusi Kaliningrado vicegubernatorių, aptaria su juo kažkokius bendrus planus. Bet kokioje normalioje valstybėje už panašius darbus ministrė bemat būtų išversta iš savo kėdės. Tačiau šiai damai tokie dalykai nė motais. Ji puikiai žino, kad dabartinė koalicija tvirtai susirakinusi viena grandine. Tad ir pažadai mažumėlę paauklėti žemės ūkio ministrę, kad ši nesikištų, kur jai nereikia ir nepridera, skirti tam pačiam naiviam elektoratui apmulkinti. Gal ir pakvies Premjeras ant kilimėlio, tik jokiu būdu nebars, o tiktai patars, kad kitą kartą būtų atsargesnė, darytų viską taip, kad jokie žurnaliūgos neužuostų.
Apskritai rinkimų kampanija atrodė gana nykiai ir primityviai. Vien A.Brazausko kas dešimt minučių per Nacionalinį radiją skambėjęs šūkis Kartu mes galime viską! ką reiškia. O dar reikšmingesnis jo reklaminis triukas: Rinkite labiausiai patyrusius! Matyt, reikia suprasti, kad per 50 okupacijos metų šis vaikinas su savo partija tikrai įgijo geros patirties. Aišku, ir su kuo A.Brazauskas ragina rinkėjus būti kartu. Su ta pačia sena ir mažumėlę atsinaujinusia nomenklatūra. Juk ne juokas: tie, kurių pilietinė ir politinė sąmonė yra televizinio Klausimėlio lygio ir paprastai nuo pat nepriklausomybės atkūrimo buvę kartu, dabar vis dar tebesižvalgo į darbiečius, paksininkus, valstiečius. Tai etatiniai socdemų rinkėjai. Nesvarbu, kad ir anie savi, socialiai artimi, bet vis tiek dalytis valdžia ir su savais nesinori.
Ir kaip nesižvalgys, jeigu vienas paksininkų aktyvistas, buvęs sostinės vicemeras Imbrasas žada kone visus aprūpinti pigiais butais, pradėti visoje Lietuvoje neregėtas statybas, gydytojų algas sulyginti vos ne su teisėjų ir t.t., ir pan. Žodžiu, gundomi fantastiškais pažadais ne tik liumpenizuoti visuomenės sluoksniai, jau įpratę gyventi iš visokių pašalpų ir dotacijų, ir kuriuos vargu ar galima pavadinti piliečiais, bet ir mokslo paragavę žmonės. Juk kuris gi nenorėtų gauti teisėjų atlyginimo ar įsikurti už valdiškus pinigus pastatytame name.
Tiesa, kai kurie sociologai ir visuomenės nuomonės tyrimų centrų specialistai prakalbo, kad rinkėjų aktyvumas sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose gali būti rekordiškai žemas. Nors visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro Vilmorus direktorius Vladas Gaidys dėl rinkėjų aktyvumo nusiteikęs gana optimistiškai. Jis išmąstė, jog rinkėjai paprasčiausiai jau pasiilgo rinkimų, nes paskutinieji vyko tik 2004 metų rudenį, kai buvo renkamas Seimas. Todėl, anot V.Gaidžio, tie išsiilgusieji plūste plūs prie balsadėžių. Duok Dieve, kad taip atsitiktų.
Ypač tragiška padėtis tarp jaunimo. Jau kelinti metai skelbiama, kad 92 proc. Lietuvos jaunų žmonių absoliučiai nesidomi valstybės politiniu gyvenimu ir jiems viskas, populiariai šnekant, dzin. Todėl jaunimo organizacijų tarybos veikėjai ir vykdė informacinę pilietiškumo kampaniją Man ne dzin. Tiktai vargu ar kas nors apčiuopiamo iš tos kampanijos išeis. Dabartinis jaunimėlis jau atpratęs, tiksliau, atpratintas nuo visokių kampanijų ir kur kas mieliau renkasi alaus barus. Matyt, todėl jauniems žmonėms protus apšviesti ėmėsi net pats A.Brazauskas tapo Tarptautinių santykių instituto dėstytoju. Čia jau iš tiesų kažkas nauja šio didžiojo statybininko ir pragmatiko gyvenimo kelyje.
Neseniai europarlamentaras Aloyzas Sakalas, rašydamas apie Vasario 16-osios reikšmę, pažymėjo, kad dabartinių Seimo narių vertybių skalė visiškai kita nei buvo Steigiamojo ir Atkuriamojo Seimų laikais. Kas tiesa, tai tiesa. Tad ką tada kalbėti apie į savivaldybių Tarybas besiveržiančių keliais ir alkūnėmis žmonių vertybių skalę! Išskyrus pigiausios prabos populizmą, jokių vertybių nerasi. Netgi tariamieji socialdemokratai, kurių rinkimų štabui vadovavo ne kas kitas, o pats irgi patyręs partinės propagandos meistras Vyriausybės vadovas, išskyrus bendras frazes, primenančias skaudančių dantų užkalbėjimus, negalėjo pasiūlyti nieko nauja. Užtat politiniai marginalai, visokie Tvarkos ir teisingumo skelbėjai, šustauskininkų rėksnių likučiai ar Lietuvos (teisingiau, LTSR) liaudies sąjunga Už teisingą Lietuvą, vadovaujama šios grupuotės garbės pirmininko liaudies rašytojo V.Petkevičiaus, idėjų turi per akis. Jie dalijo rinkėjams ne alaus butelius, o savo idėjinio vado epochos kūrinį Durniškes. Ten beveik visi paskelbti kvailais, netgi buvę partijos bičiuliai brazauskininkai.
Užtat jau pradėjo skaičiuoti pelnus įvairiausios reklamų agentūros ir televizijos kanalai. Jų kišenės iš tiesų neregėtai išsipūtė. Aišku, savo dalį gavo ir didžiojo kaimyno viešųjų ryšių specialistai. Tuo galima neabejoti. Neatsitiktinai vienas iš darbiečių šulų, buvęs vidaus reikalų ministrus ir uspaskichininkų rinkimų štabo vadovas Gintaras Furmanavičius, paklaustas, kokie gi viešųjų ryšių specialistai talkina darbiečiams mulkinti mieluosius darbo žmones, atsakė, jog, nesuderinęs su tais specialistai, negalįs skelbti, kokia gi reklamos kontora rūpinasi piliečių protų apdorojimo reikalais. Eksministras pažymėjo, kad šį kartą, skirtingai nuo buvusių Seimo rinkimų, apsiribota lietuvių, o ne užsieniečių konsultacijomis... Štai kaip sulietuvėjo Uspaskicho gvardija! Tačiau specialistai specialistais, bet ir jų štampuojamų reklaminių klipų bei kito reklaminio šlamšto nepakako. Į mūšį buvo mesta sunkioji artilerija. Štai Premjeras ir visas socdemų politbiuras, Seimo pirmininkas pilietininkas V.Muntianas, metę visus darbus į šoną, iki paskutinės dienos gastroliavo po Lietuvą. Mat, kaip sakė viena iš labiausiai neišsižadėjusių principų, į naujosios Klaros Cetkin vaidmenį pretenduojanti socdemų politbiuro narė Milda Petrauskienė, jokie vaizdo klipai ar šūkavimai per radiją neatstos to poveikio mieliesiems Lietuvos žmonėms, kai pats A.Brazauskas su G.Kirkilu eina į žmones, paspaudžia jiems rankas, vaikučių galveles paglosto. Tačiau vis tiek smagu, kad pagaliau ta pliurpalynė ir ėjimas į žmones baigėsi. Pirmadienį daugelis žmonių tikisi atsidusti lengviau. Ištuštės pašto dėžutės, būriai agitatorių nebevaikščios nuo durų prie durų. Tačiau taip manantiems ir norintiems pailsėti nuo rinkimų triukšmo džiaugtis dar per anksti. Prasidės aršios grumtynės dėl merų, vicemerų ir kitų šiltesnių kėdžių. O kautynės bus nuožmios. Tuo galima nė kiek neabejoti.
© 2007 XXI amžius
|