|
Atviras laiškas valstybės prezidentui Valdui Adamkui
89-ųjų Nepriklausomybės ir 17-ųjų atkurto valstybingumo metinių išvakarėse Lietuvoje vykstantys reiškiniai mane, visą savo sąmoningą gyvenimą paskyrusiai Lietuvos laisvei ir krikščioniškos moralės reikalams, verčia kreiptis į Jus valstybės vadovą ir piliečių konstitucinių teisių garantą, dėl klausimų, kurie, atrodytų, seniai turėjo būti sutvarkyti, nebetvyroti grėsme mūsų tautai.
Aš, kaip ir daugybė mano likimo ir mano nusistatymo žmonių, atidžiai stebime tai, ką vadiname Lietuvai ir jos žmonėms okupacijos metais nusikaltusių asmenų antiliustracija. Jau visi aiškiai matome: KGB, kaip organizuota visuma, kaip slaptas valstybės ir visuomenės valdymo būdas, išliko ir kelia vis didesnį pavojų Lietuvai, jos žmonių ateičiai. Šiandieną jau nekalbame apie Lietuvai nusikaltusiųjų apdovanojimus valstybės ordinais ir medaliais. Vilniaus apygardos administracinis teismas, remdamasis buvusio KGB Lietuvos padalinio I skyriaus darbuotojo teiginiais, visas teises valstybėje grąžino asmeniui, kurį Atgimimo pradžioje į Vilnių atsivežė pats minėto KGB skyriaus (užsienio žvalgybos) viršininkas Vytautas Karinauskas. Tas anuomet atvežtasis, o šiandien nuliustruotas asmuo, tarp sėbrų kalbėdavo, kad jam skirta būti Lietuvos Prezidentu. Gal šios idėjos dar neatsisakyta?
Plačiai nuskambėjo, kad Lietuva gali būti sukompromituota Europoje dėl Žmogaus teisių teismo sprendimų nevykdymo, susijusio su prieš žmogaus teises veikusių asmenų veiklos įstatyminiais apribojimais. Ir kad sąmoningai apmąstyta, kaip tokią kompromitaciją surengti. Mūsų, sovietmečio disidentų, žiniomis, buvusių literinių KGB agentų esama tarp teisėjų, veikiančių kaip Lietuvos atstovai Europos Sąjungos teismuose. Ar ne jie daro įtaką tenykščiam teisėjų korpusui ir koordinuoja Lietuvos kompromitavimo veiksmus?
Kaip asmuo, ilgai sektas sovietinių slaptųjų tarnybų ir iš jų patyrusi viską, ko galima tikėtis iš įstatymais ir sąžine nevaržomųjų, noriu Jūsų Ekscelencijos dėmesį atkreipti į išryškėjusį man gerai pažįstamo Liudviko Simučio sekimą. Tik Jūs galite inicijuoti tyrimą, kas ir kurioms specialiosioms tarnyboms davė leidimus klausytis šio žmogaus, buvusio partizano, buvusio Seimo nario, gausios šeimos tėvo, pokalbių. Ir kas tie kurmiai (šiuo atveju, be abejonių, Valstybės saugumo departamento ir kitų teisinių institucijų vadovybėje), kurie nutekino informaciją vainauskinei žiniasklaidai jų bendrai sumanytiems tikslams pasiekti? Ar likusių nepapirktų, kalėjimus ir lagerius perėjusių partizanų, politinių kalinių ir kitų disidentų persekiojimas nuo šiol taps Lietuvos vidaus politika?
Aš suprantu, kad dar pirmojo kandidatavimo į Lietuvos prezidentus metu duotas Jūsų viešas įsipareigojimas sutvarkyti Lietuvos teisę yra nepakeliamai sunkus. Sovietijos paveldas teisėje kaip ta hidra. Bet neleistina, kad jos aukomis taptų žmonės, kurių kaltė teisiniais būdais neįrodyta. Dar baisiau, jei ji kurpiama metodais, kuriuos anuomet mane privertė gerai išstudijuoti. Tad sveikindama Jūsų artimus žmones ir Jus Nepriklausomybės dienos proga, prašau viešai pasisakyti ir klausimais, kuriuos iškėliau ir kurie rūpi ne man vienai.
Linkėdama geros sveikatos,
s. Nijolė SADŪNAITĖ
Vilnius
© 2007 XXI amžius
|