Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Literatūra
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Susirūpinimas padėtimi Viešpaties Žemėje

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Ignacas Musa I Daudas

Jeruzalė – didžiųjų pasaulio religijų centras

Skaudžios 2006 metų Izraelio ir Libano karo pasekmės

Rinkliava Palestinos krikščionims paremti

Prasidėjus Gavėniai pasaulio krikščionių žvilgsniai tradiciškai krypsta į Šventąją Žemę, į vietas, menančias Kristaus ir Jo pirmųjų mokinių žodžius ir darbus. Kartu prisimenama nelengva dabartinė tenykščių tikėjimo brolių ir sesių padėtis smurtinio konflikto sąlygomis. Todėl nuo senųjų laikų kaip tik šiuo Gavėnios laiku Šventasis Sostas taip pat primena visoms katalikų bendruomenėms pareigą pagelbėti Visuotinės Bažnyčios motinai Jeruzalės Bažnyčiai ne tik nuoširdžiomis maldomis, bet ir konkrečia materialine parama. Kaip tik šiuo tikslu kasmet per Gavėnią daugumoje pasaulio vyskupijų skelbiamos specialios rinkliavos, – jos vyksta ypač Didįjį penktadienį, – skirtos Šventosios Žemės krikščionių reikalams.

Su tokiu paraginimu kovo pradžioje Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas kardinolas Ignacas Musa I Daudas išsiuntinėjo laiškus visiems vyskupijų valdytojams, pažymėjęs senąją rinkliavos Šventajai Žemei tradiciją: pirmąją tokią rinkliavą visoje Bažnyčioje surengė popiežius Martinas V dar 1421 metais, ir nuo to laiko įvairūs popiežiai pritarė iniciatyvai bei ją parėmė. Dabartinis popiežius Benediktas XVI ypač pastaraisiais mėnesiais rodo savo solidarumą Šventosios Žemės, viso Artimųjų Rytų regiono krikščionims bei kitų tikybų atstovams, kviesdamas į taiką ir susitaikymą.

Kardinolas I.Daudas laiške pasaulio vyskupams pažymi, kad tame regione „politinė ir ekonominė krizė toli gražu nėra išspręsta“, todėl vietiniai gyventojai patiria „neapsakomus kentėjimus“. Nepaisant visų šių gausių sunkumų, Šventosios Žemės krikščionys „kasdien tyloje autentiškai liudija Evangeliją“. Už ištikimą ir herojišką liudijimą reikia dėkoti kiekvienai Palestinos tikinčiųjų bendruomenei ir pagrindinėms bažnytinėms struktūroms – Jeruzalės lotynų patriarchatui, vietinėms Rytų Katalikų Bažnyčioms ir Mažųjų brolių pranciškonų kustodijai, kuri neretai vadinama „katalikiškųjų misijų perlu“.

Popiežiaus raginimai susilaikyti nuo emigracijos

Kartu su šiuo liudijimu taip pat stebimas skaudus Šventosios Žemės krikščionių emigracijos procesas. Tai pripažino ir popiežius Benediktas XVI, vasario mėnesį susitikęs su Katalikų Bažnyčios ir Rytų Stačiatikių Bažnyčios tarptautinės teologų komisijos nariais. „Krikščionių mažumos (Kristaus išpažinėjai sudaro tik apie 2 proc. vietos gyventojų), atsidūrusios sunkioje, smurto kupinos geopolitinės panoramos akivaizdoje, yra skatinamos emigruoti“, – kalbėjo Šventasis Tėvas. Jis pažymėjo, kad ir tokiomis aplinkybėmis Artimųjų Rytų visų tradicijų krikščionių bendruomenės yra pašauktos rodyti tvirtumą ir kantrumą „Kristaus Dvasios galioje“, kartu melsdamos šios Viešpaties žemės gausybės kankinių ir šventųjų užtarimo.

Tvirtumas ir liudijimas yra labai svarbūs, tačiau vis dėlto ekonominė pagalba gali ženkliai prisidėti krikščionių bendruomenių gyvenimui palengvinti praktiniu lygmeniu, ypač esant dabartinei krizei. Minėtame laiške pasaulio vyskupams Rytų Bažnyčių kongregacijos vadovas taip pat prideda nemažai dokumentų, kur išvardijami paramos projektai, vykdomi per rinkliavą sukauptomis lėšomis. Tuos projektus galima suskirstyti į dvi grupes: pirma, tai šventųjų vietų renovacija ir išlaikymas; antra, socialinės bei karitatyvinės priemonės. Tarp pastarųjų minima gyvenamųjų butų krikščionių šeimoms, mokyklų, senelių globos namų, parapijų centrų ir netgi sporto centrų statyba Betliejuje, Jeruzalėje, Nazarete ir Jeriche, kur telkiasi gausesnės tikinčiųjų bendruomenės. Ypatingas dėmesys skiriamas aukštojo mokslo įstaigoms, tokioms kaip Betliejaus universitetas bei kunigų ir seminaristų studijoms Romos katalikų universitetuose.

Kardinolas I.Daudas taip pat pranešė, kad Rytų Bažnyčių kongregacija nacionalinių episkopatų per rinkliavą sukauptas lėšas gauna tiesiogiai iš apaštalinių nunciatūrų. Šios lėšos „procentiniu pagrindu“ skirstomos bažnytinėms institucijoms ne tik Izraelyje ir palestiniečių teritorijose, bet taip pat Libane, Sirijoje, Irake, Jordanijoje ir Egipte. Kongregacija rūpestingai prižiūri suaukotų lėšų tvarkymą, garantuodama, kad šis procesas vyktų tinkamai su Šventojo Tėvo iškeltais tikslais. „Jis užtikrina savo maldą ir palaiminimą visai Bažnyčiai ir pirmiausia Viešpaties Žemės geradariams“, – rašoma laiške.

Vokietijos vyskupų vizitas

Pastaruoju metu, rodydamos solidarumą Šventosios Žemės krikščionims, šį regioną vis dažniau aplanko ir atskirų šalių ganytojų delegacijos. Plataus dėmesio susilaukė kovo pradžioje įvykęs visų 27 Vokietijos katalikų vyskupijų ir arkivyskupijų valdytojų „in corpore“ vizitas Izraelyje ir Palestinos arabų teritorijose. Kaip pranešė Vatikano radijas, kelionės metu finansiškai labai pajėgūs vokiečių katalikų ganytojai susitiko su Šventosios Žemės Bažnyčios hierarchais, vienuoliais ir tikinčiaisiais, kitų konfesijų atstovais, vietos žydų vyriausiais rabinais, Izraelio ir Palestinos savivaldos politiniais vadovais.

Jeruzalės lotynų patriarchas Mišelis Saba jį aplankiusiems svečiams dėkojo už vizitą, kuris, anot arkivyskupo, „yra iškalbingas solidarumo ženklas Jėzaus gimtinėje gyvenantiems krikščionims“. Jis taip pat reiškė viltį, kad Vokietijos vyskupai ateityje darys stipresnę įtaką savo šalies vyriausybės Artimųjų Rytų politikai, kad ji būtų labiau subalansuota ir taikdariška.

Vokiečių ganytojai Tabgos vietovėje prie Genazareto ežero, menančioje Jėzaus atliktą duonos padauginimo stebuklą, dalyvavo naujai pradėto statyti benediktinų vienuolyno kertinio akmens padėjimo ceremonijoje. Kaip teigiama Vatikano radijo pranešime, kertinį akmenį palaiminęs Vokietijos didžiausios Kelno diecezijos arkivyskupas kardinolas Joachimas Meisneris duonos padauginimo stebukle įžvelgė užtikrinimą, jog Dievo veikimas Bažnyčioje niekada nesibaigs. Jis taip pat meldė palaimos kančias patiriančiai Šventajai Žemei.

Vienuolyno kertinio akmens padėjimo apeigose kalbėjęs Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas Karlas Lemanas priminė Genazareto ežero apylinkių religiniam savitumui gresiančius pavojus. Jau ne kartą buvo kilę konfliktai su Izraelio valdžios pareigūnais, norinčiais šioje vietovėje plėtoti turizmą. Kardinolas karštai juos ragino apsaugoti ypač ežero šiaurinės pakrantės krikščioniškąsias prieigas, nes, jei pirmenybė bus teikiama ekonominiams interesams, nukentės vietovės dvasinė ir kontempliacinė atmosfera. Naujas Tabgos benediktinų vienuolynas statomas ant Šventosios Žemės vokiečių sąjungai priklausančio sklypo.

Vizito metu Vokietijos vyskupai susipažino su įvairių katalikiškų institucijų darbu Jeruzalėje, aplankė Betliejaus katalikų universitetą ir „Caritas“ vaikų ligoninę, salvatoriečių seserų išlaikomą mokyklą Nazarete. Tel Avive ganytojai susitiko su Izraelio vyriausybės vicepremjeru Šimonu Peresu, o Ramaloje – su Palestinos savivaldos prezidentu Mahmudu Abasu. Jie taip pat apsilankė Jad Vašemo mauzoliejuje, kur pagerbė holokausto aukas, o Teisuolių alėjoje pasimeldė prie žydus Antrajame pasauliniame kare gelbėjusio vokiečių kardinolo Jozefo Hiofnerio garbei pastatyto paminklo.

Žydai nepatenkinti

Tačiau kai kurių vokiečių vyskupų pastabos jų minėto vizito Šventojoje Žemėje metu, ypač teisėtai reaguojant į Izraelio okupuotų palestiniečių padėtį, susilaukė aštrios Vokietijos žydų vadovų reakcijos. JAV katalikų žinių agentūros CNS pranešime teigiama, kad Vokietijos žydų centrinė taryba ir Izraelio ambasada Berlyne piktai sureagavo į Eihšteto vyskupo Gregoro Hankės komentarus, kuris palestiniečių padėtį Ramaloje palygino su žydų padėtimi Varšuvos gete Lenkijoje per buvusią nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais.

Anot žinių agentūrų pranešimų, vyskupas G.Hankė neva sakęs: „Rytą mes matėme nežmoniško Varšuvo geto vaizdus Jad Vašemo mauzoliejuje, o vakare nukeliavome į Ramalos getą“, taigi viskas beveik panašu. Augsburgo vyskupas Valteris Miksa, rodos, taip pat padėtį okupuotoje Ramaloje apibūdino kaip „panašią į geto situaciją“, o žydų ir palestiniečių konfliktą – „beveik rasistinį“. Vyskupas G.Hankė vėliau atsiribojo nuo savo komentarų, pareikšdamas, jog „palyginamai holokausto įvykių su dabartine situacija Palestinoje yra nepriimtini ir tokių ketinimų nebuvo“. Ganytojas paaiškino, kad jis tiesiog išreiškė savo jausmus, skausmingai išgyvendamas sunkią padėtį Ramaloje.

Tačiau Vokietijos žydų centrinės tarybos pirmininkė Šarlota Knobloch pasipiktinusi sakė, kad vyskupas G.Hankė „parodė arba susirūpinimą keliantį istorijos žinių stygių, arba bandė holokausto aukas ir jų vaikus paversti kaltus, o save padaryti jų terapeutu“. Anot Š.Knobloch, tai ypač kelia nepasitenkinimą, kai apskritai Vokietijos vizitas pralenkė visus lūkesčius, o kardinolo K.Lemano išsakytos mintys Jad Vašemo mauzoliejuje galėjo tapti žydų ir katalikų stiprėjančio tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo išraiška.

Izraelio ambasadorius Berlyne Šimonas Šteinas taip pat sakė, kad tas, kuris šitaip lygina, yra „arba viską užmiršęs, nieko nebežino, arba silpnas morališkai“. Jis apkaltino Vokietijos vyskupus, kad jie neva „demonizuoja vieną (konflikto Palestinoje) pusę ir vadovaujasi dvigubais standartais“, nes susirūpinę tik palestiniečių kentėjimais ir nepastebi izraeliečių kančių dėl palestiniečių vykdomo terorizmo išpuolių.

Atsiliepdamas į šią kritiką, kardinolas K.Lemanas paaiškino, kad nors kai kurie jo broliai vyskupai aštriai reagavo į palestiniečių kentėjimus, jie neneigia Izraelio teisės į valstybės saugumą. „Tie pareiškimai neturi būti painiojami su globaliniais situacijos vertinimais, – sakė Vokietijos episkopato vadovas. – Vyskupai neabejoja dėl terorizmo grėsmės, nuo kurios kenčia visi gyventojai, ir besąlygiškai pripažįsta Izraelio valstybės teisę egzistuoti ir apsiginti“.

Reaguodamas į susidariusią kontroversiją, Popiežiškojo istorijos mokslų komiteto Vatikane pirmininkas vokietis monsinjoras Valteris Brandmiuleris interviu žiniasklaidai pripažino, kad ginčas tarp Vokietijos vyskupų ir žydų yra gana rimtas ir kad jis nieko kažko panašaus buvus pastaruoju metu negali prisiminti. Kita vertus, jis nelabai gali suprasti žydų nervingumo priežastį, nes, pamačius baisius vaizdus Jad Vašeme, negalima likti visiškai abejingiems ir teigti, kad viskas normalu, patyrus Ramalos žmonių kentėjimus. „Jeigu padėties Varšuvos gete, deja, jau nebegalima pakeisti, tai Ramaloje tą dar galima padaryti“, – sakė monsinjoras V.Brandmiuleris.

Vokietijos vyskupų konferencijos sekretorius kunigas Hansas Langendiorferis padarytame pareiškime nurodė, kad vizito Šventojoje Žemėje metu ganytojai nenorėjo teikti išskirtinio palankumo nė vienai iš konflikto pusių. Jie pabrėžtinai kalbėjo apie Izraelio teisę į saugią egzistenciją. Apgailestaudamas dėl įvykusio nesusipratimo, jis pabrėžė, kad tai negali susilpninti vokiečių ganytojų vizito „teigiamo impulso“ iš esmės.

Prancūzų vyskupai už turizmo plėtotę

Kiek galima suprasti iš žinių agentūrų pranešimų, panašios sankirtos neįvyko per vasario viduryje surengtą didelės Prancūzijos Katalikų Bažnyčios delegacijos kelionę į Šventąją Žemę. Beveik 600 asmenų delegaciją, tarp kurios narių buvo vyskupai, kunigai, teologai ir kuriai vadovavo pats Paryžiaus arkivyskupas Andre Ventrua, lydėjo gana didelė žiniasklaidos atstovų grupė, plačiai nušvietusi vizitą. „Mes esame laimingi atvykę į Šventąją Žemę. Jeruzalė yra religinis centras ir ji turi vienyti visas religijas pagal Jėzaus vienybės, taikos ir tolerancijos viziją“, – kalbėjo vasario 12 dieną arkivyskupas A.Ventrua per sutikimą Ben Guriono oro uoste.

Ekumeninių žinių agentūra ENI savo pranešime nurodė, kad tai buvo pirmasis oficialus Prancūzijos Katalikų Bažnyčios atstovų vizitas į Izraelį per pastarąjį dešimtmetį, nes vykstant palestiniečių sukilimui (intifadai) šie kontaktai buvo nutrūkę. Padėjęs vainiką Jad Vašemo mauzoliejuje nacių nužudytų šešių milijonų žydų atminimui, arkivyskupas A.Ventrua sakė, kad šį atminimą reikia palaikyti su tikėjimu ir viltimi, nes „nusikaltimo atminimas be vilties žmogų veda į desperanciją“.

Prancūzijos Bažnyčios delegacija taip pat buvo nuvykusi į Palestinos savivaldos teritorijoje esantį Jėzaus gimtąjį Betliejaus miestą, dalyvavo specialiose pamaldose Gimimo katedroje. Taip pat apsilankė prie Izraelio pastatytos vadinamosios saugumo sienos, kuri beveik apjuosia Betliejų, labai trukdydama vietiniams gyventojams ir svečiams judėti. Arkivyskupas A.Ventrua sakė, kad tuo apsilankymu prie barjero norėta parodyti solidarumą vietiniams palestiniečiams ir ypač daug iškentėjusiai Betliejaus krikščionių bendruomenei.

Tačiau savo pagrindinėje kalboje Tel Avivo universitete Paryžiaus arkivyskupas vengė gilintis į Izraelio ir palestiniečių konflikto aspektus ir daugiau susitelkė į antisemitizmo problemą, tapusią dabar aktualia pačioje Prancūzijoje. Pripažinęs antisemitizmo pavojingumą arkivyskupas A.Ventrua sakė, kad su šiuo reiškiniu katalikai ir žydai turi kovoti kartu tam, kad „šis šimtmečių senumo istorinis patyrimas leistų mums užkirsti kelią kitos tautos kultūriniam ir fiziniam sunaikinimui“.

Kaip žinoma, iš aukų gyvuojančios Prancūzijos Bažnyčios finansinė padėtis žymiai prastesnė nei privalomais mokesčiais besiremiančios Vokietijos Bažnyčios. Todėl prancūzų ganytojų vizitą į Šventąją Žemę gana dosniai – 130 tūkst. dolerių – parėmė Izraelio turizmo ministerija, turėdama tikslą tokiu būdu gaivinti užsienio maldininkų ir turistų srautą, kuris gerokai sumenkėjo dėl žydų ir arabų konflikto smurtinių apraiškų. Spaudos konferencijoje prancūzų žurnalistų paklaustas dėl kelionių į Izraelį pavojų, arkivyskupas A.Ventrua sakė, kad būtų fantazavimas galvoti, jog nors viena šalis yra visiškai saugi. „Tikintys žmonės žino, kad mirtis gali pasitikti bet kur“, – sakė jis.

© 2007 „XXI amžius“