Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Literatūra
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Susirūpinimas padėtimi Viešpaties Žemėje

Mindaugas BUIKA

Jeruzalė – didžiųjų pasaulio religijų centras

Rinkliava Palestinos krikščionims paremti

Prasidėjus Gavėniai pasaulio krikščionių žvilgsniai tradiciškai krypsta į Šventąją Žemę, į vietas, menančias Kristaus ir Jo pirmųjų mokinių žodžius ir darbus. Kartu prisimenama nelengva dabartinė tenykščių tikėjimo brolių ir sesių padėtis smurtinio konflikto sąlygomis. Todėl nuo senųjų laikų kaip tik šiuo Gavėnios laiku Šventasis Sostas taip pat primena visoms katalikų bendruomenėms pareigą pagelbėti Visuotinės Bažnyčios motinai Jeruzalės Bažnyčiai ne tik nuoširdžiomis maldomis, bet ir konkrečia materialine parama. Kaip tik šiuo tikslu kasmet per Gavėnią daugumoje pasaulio vyskupijų skelbiamos specialios rinkliavos, – jos vyksta ypač Didįjį penktadienį, – skirtos Šventosios Žemės krikščionių reikalams.

Jėzus ir Magdalietė viename kape?

Ne archeologija, o tik nepagrįsta sensacija

Kęstutis A. TRIMAKAS

Vėl bandoma spekuliuoti dėl Evangelijos tikrumo

Kai neva mokslinė išvada pirma paleidžiama ne mokslo konferencijoje, o paskleidžiama žiniasklaidoje, pagrįstai kyla įtarimas: juk vengiama mokslininkų patikrinimo.

Amerikiečių Discovery Communications žiniasklaidos kompanija šių metų kovo mėnesį pradėjo rodyti televizijos programą „Pražuvęs Jėzaus kapas“ (The Lost Tomb of Jesus). Programa tariamai dokumentuotai įrodo, jog atrastas kapas, kuriame užtikti Jėzaus, Marijos Magdalietės ir jų vaiko palaikai. 1980 metais, kasant žemę naujam pastatui Jeruzalės priemiesčio Talpioto priemiestyje, buvo rastas akmeninis kapas, o jame buvo kelios kalkakmenio kaulų dėžės su įrėžtais Jėzaus, Marijos Magdalietės, Jėzaus sūnaus Judo ir kitais palaidotųjų vardais. Čia nesustota. Jau kuriamas filmas, kurio gamybai vadovauja Simša Jakobovičius ir pagarsėjęs, už filmą „Titanikas“ Oskaro žymenį gavęs Džeimsas Kameronas. Jie kuria filmą nepaisydami, kad mokslininkai atmeta jų išvadas.

Kovo 16-oji – Knygnešio diena Alė Rūta ieškojo deimančiukų...

Reda Kiselytė

Rokiškio ,,Romuvos“ gimnazijos bibliotekos vedėja

Alė Rūta su dukra Vijole Livijos ŠIDLAUSKAITĖS nuotrauka

Knygos – minties laivai, plaukiojantys laiko bangomis ir rūpestingai gabenantys savo brangų krovinį iš kartos į kartą.

F.Bekonas

Pavasarėja... Minėsime ir knygnešio dieną. Beprotiškai įdomu klajoti po knygų pasaulį. Tačiau šį kartą ne apie knygnešių ir daraktorių įmintas pėdas, bet prisiminsime žmones, kurie tausoja, brangina knygas, lietuvišką žodį, kurie galvoja apie knygų tikrąjį gyvenimą, jų vertę, ilgaamžiškumą... Alė Rūta (Elena Nakaitė–Arbačiauskienė) – prozininkė, poetė, kuri Rokiškio ,,Romuvos“ gimnazijos bibliotekai jau trečią kartą dovanoja autografuotų jai skirtų leidinių su įrašais kolekciją. Paskutinėje siuntoje – apie 150 leidinių. Knygnešio dienos proga paanalizuosiu autentiškus įrašus.

Kūrybos puokštė – šv. Kazimierui

Rokas VAIDOTAS

Romano „Kaip ir anuomet“ ištrauką skaito Kotryna Brazaitytė. Kairėje – autorius Liudas Gustainis

Kovo 5 dieną, ramią sekmadienio popietę, Lekėčių bendruomenės centre įvyko penktasis, jubiliejinis, respublikinis rašytojų kūrybos vakaras „Kūrybos puokštė šv. Kazimierui“. Vakaronę pradėjo Lekėčių seniūnas Jonas Albinas Kubilius. Skaidriu balsu išvingiuotos Lekėčių krašto bardės Erikos Lukšienės atliekamos dainos sukūrė jaukią erdvę susirinkusių poetų posmams. Savo kūrybą skaitė lekėtiškė poetė Dalė Sutkuvienė, Šakių rajono poetė Onutė Jasinskienė, humoristė ir satyrikė iš Kauno Petronė Veiverienė, plačiau žinoma „Petruškos“ slapyvardžiu, taip pat kiti Kauno poetai ir rašytojai: Vladas Vaitkevičius, Alfas Pakėnas, Edmundas Janušaitis, Liudas Gustainis. Bardas E.Janušaitis atliko dvi savo kūrybos dainas, L.Gustainis pristatė savo naują romaną „Kaip ir anuomet“, o kūrinio ištraukas skaitė Lekėčių mokyklos mokinė Kotryna Brazaitytė ir E.Janušaitis.

Kaliningradiečio fotografijos

Fotomenininkas Dmitrijus Vyšemirskis iš Kaliningrado pristatė pirmąją savo kūrybos parodą Panevėžyje Autoriaus nuotrauka

Paskutinį žiemos vakarą, vasario 28-ąją, Panevėžio fotografijos galerijoje pristatyta Kaliningrade (Rusija) gyvenančio Dmitrijaus Vyšemirskio fotodarbų paroda „Kenigsberge, atleisk“. Joje eksponuojamos didelio formato 2000-2004 metais darytos juodai baltos nuotraukos.

Parodą pristatė galerijos direktorė Marija Čičirkienė, kuri supažindino su jos autoriumi D.Vyšemirskiu. Pasakodamas apie save, fotomenininkas iš Kaliningrado prisiminė, jog pirmąją savo kūrybos parodą Lietuvoje surengė 1986-aisiais Kauno fotogalerijoje. Tuo metu ypač sustiprėjo jo ir lietuvio fotomeistro Aleksandro Macijausko ryšiai. Svečias teigė, jog iš Lietuvos fotomenininkų jis galėjo daug ko pasimokyti. Net pasibaigus parodai nenutraukė gražių santykių su kauniške fotogalerija.