Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Literatūra
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Jėzus ir Magdalietė viename kape?

Ne archeologija, o tik nepagrįsta sensacija

Kęstutis A. TRIMAKAS

Vėl bandoma spekuliuoti dėl Evangelijos tikrumo

Kai neva mokslinė išvada pirma paleidžiama ne mokslo konferencijoje, o paskleidžiama žiniasklaidoje, pagrįstai kyla įtarimas: juk vengiama mokslininkų patikrinimo.

Amerikiečių Discovery Communications žiniasklaidos kompanija šių metų kovo mėnesį pradėjo rodyti televizijos programą „Pražuvęs Jėzaus kapas“ (The Lost Tomb of Jesus). Programa tariamai dokumentuotai įrodo, jog atrastas kapas, kuriame užtikti Jėzaus, Marijos Magdalietės ir jų vaiko palaikai. 1980 metais, kasant žemę naujam pastatui Jeruzalės priemiesčio Talpioto priemiestyje, buvo rastas akmeninis kapas, o jame buvo kelios kalkakmenio kaulų dėžės su įrėžtais Jėzaus, Marijos Magdalietės, Jėzaus sūnaus Judo ir kitais palaidotųjų vardais. Čia nesustota. Jau kuriamas filmas, kurio gamybai vadovauja Simša Jakobovičius ir pagarsėjęs, už filmą „Titanikas“ Oskaro žymenį gavęs Džeimsas Kameronas. Jie kuria filmą nepaisydami, kad mokslininkai atmeta jų išvadas.

Mokslininkų kritika

Autoritetingų mokslininkų, kritikuojančių šias televizijos programos išvadas, yra daug. Čia minimi tik patys artimiausi šio kapo tyrinėjimams, taip pat iš Izraelio, pavyzdžiui, Viljamas G.Deveris — net ne krikščionis, tačiau žymus archeologas, Izraelyje tyrinėjantis jau 50 metų. Jis pareiškė: „Tai gėda, kad ši istorija yra taip dirbtinai suaudrinta ir ja manipuliuojama“.

To kapo tyrimams 1980 metais vadovavęs mokslininkas prof. Amosas Kloneris viešai Jerusalem Post laikraštyje pareiškė, kad tą kapą laikyti Jėzaus šeimos kapu yra „tiesiog neįmanoma. Tai nesąmonė (nonsense)“. Tai prasimanymas.

Panašiai pasisakė Joė Ziasas, kuris to kapo kasinėjimo ir tyrimo metu buvo Jeruzalės Rokfelerio muziejaus antropologijos ir archeologijos kuratorius. Jis kaltina filmo gamintoją: „Simša (Jakobovičius – K.T.) absoliučiai nėra patikimas. Jis nori pasipelnyti iš Biblijos, tarsi ji būtų prostitutė. Tokie projektai kaip šis išjuokia archeologo profesiją“.

Hebrajų universiteto archeologas ir epigrafistas (paminklinių įrašų specialistas) Leahas Di Segnis teigia, kad ant kaulų dėžių rasti Jėzaus ir Marijos vardai prieš du tūkstančius metų žydų tautoje buvo labai populiarūs, tad dažnai randami ant karstų. Vien radus Jėzaus ir Marijos vardus ant tų kaulų dėžių tuoj daryti išvadą, kad čia yra palaidoti šie mums žinomi istoriniai asmenys, yra grynas spėliojimas.

Biblijos mokslininkas Stefanas Pfanas, tyręs tuos ant kaulų dėžių įrėžtus vardus, tvirtina, kad negalima netgi nuspręsti, kokie vardai ten įrėžti: net nėra aišku, ar tai Jėzaus ir Marijos vardai.

Klastotės

Nors Discovery kompanija giriasi pirmoji pranešanti tikras žinias, tačiau jos praeityje yra pasitaikę prasimanytų dalykų. Įsidėmėtina, kad S.Jakobovičius, tas pats filmų gamintojas, kuris dabar kuria filmą apie tariamą Jėzaus kapą, buvo įsivėlęs į panašią aferą, kai vos prieš penkerius metus sukūrė tariamai „dokumentinę“ istoriją apie „Jokūbo kaulų karstą“. Šiuo metu kaip tik yra teisiamas tos programos propaguotojas ir to karsto savininkas Odenas Golanas už „Jėzaus brolio“ Jokūbo vardo suklastojimą.

Motyvai

Kokie motyvai skatina žmones nepaisyti faktų, daryti nepagrįstas išvadas ar net tiesiog klastoti? Atsakymas aiškus: noras pagarsėti ir pasipelnyti. Daug žmonių šiais laikais neieško tiesos, bet gaudo smalsumą žadinančias žinias. Tad ir tarpusavyje lenktyniaujanti, neatsakinga žiniasklaida siekia pateikti sensacingų ir net skandalingų žinių, o jei jų nesuranda, tai jų prigamina, griebdamasi net už šiaudo, išpūsdama burbulus. Tai užtikrintas būdas pagarsėti ir pasipelnyti ar bent suviliojus pavergti žmonių dėmesį.

Taip darė „Da Vinčio kodo“ romano autorius Denas Braunas, gudriai bandydamas sėdėti ant dviejų kėdžių: romano pradžioje jis tvirtino, kad šis romanas pagrįstas tiksliausiais faktais, o kai buvo verčiamas pasiaiškinti, jis teisinosi, kad čia tik vaizduotės sukurtas romanas. Panašiai ant dviejų kėdžių sėdi ir „Pražuvusio Jėzaus kapo“ teorijos platintojas S.Jakobovičius: jis skelbia, jog viskas pagrįsta (neva archeologija), o viešame interviu buvo priverstas prisipažinti, kad jis „tik žurnalistas“.

Mokslininkai pateikia stiprius argumentus, kad ši sensacija yra be archeologinio pagrindo. Tie, kurie ieškos tiesos, nesusivilios ta sensacija. O tie, kurie žiniasklaidoje teieško pramogos, nebus sustabdyti ir leisis vedžiojami už nosies.

© 2007 „XXI amžius“