|
Vyskupas palaimino literatūrą ir žiemą
Septintasis festivalis Literatūrinė Panevėžio žiema, šiemet atšvilpęs vasario 9-10 dienomis į Aukštaitiją, savo kulminaciją tradiciškai pasiekdavo tarpudienį vidurnaktį dviejuose siauruko vagonuose. Ne kitaip ir šįsyk, sugužėjus rašytojams iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio apskrities dalytis Gyvenimo duona, barstytis (ne)perlais (ne)kiaulėms, perfrazuojant Evangeliją (parafrazių, būdingų postmodernizmo kūrėjams, būta daug ir visų nepacituosi). Pasirinkus raktiniu, simboliniu žodžiu nebe pernykštį Kelionė, o Stotys, pakeliui ir Anykščių geležinkelio stotyje čiobrelių arbata bei tekstinės kartų ir lyčių dramos kaitino jaunas ir brandesnes galvas. O vyną, kmynų arbatą, bulvių košę su lašinukais (ruoštą naujųjų emigrantų iš Vilniaus Paberžės vienkiemin kultūrininkų V. ir L. Bukauskų) ir (ne)atšiaurią gamtą skanauti buvo pasilikta desertui sakralinėje Paberžės erdvėje, bažnyčios ir muziejaus sambūvyje, rajonų ir amžių sandūroje. Didžiausią staigmeną autoriams ir švelnų šoką klebonui padovanojo subtilusis Aukštaičių vyskupas J.Kauneckas, be protokolinio šaltuko atsiskubinęs palaiminti egzistencinių žmogaus stočių į Dievą poezijoje ir gyvenime. Paberžėje ganytojas rašytojai V.Jasukaitytei įteikė medinį kryžių už tai, kad Dievas Lietuvoje nemiršta vienišas, J.Lindės-Dobilo premijos laureatui V.Braziūnui medinę šv. Petro statulėlę, kad nebūtų užkalinėti poezijos langai, o Literatūrinė Panevėžio žiema-7 (ne)šventajai dvasiai, organizatorei E.Pažemeckaitei angelą už tai, kad lakstė kaip angelas ir skambiu balsu šaukė Dievą ant stogo. Čia dera pasidžiaugti, kad aukštaičių folkloro puoselėtojas V.Braziūnas su kompozitoriumi A.Klova iš Vilniaus smuikeliu ir tėvo Stanislovo verstuoju Rilke graudenęs ir raminęs tėvo Stanislovo menėje, pažadėjo vėlei atvykti Atvelykio švęsti ir žmones pamaloninti naująja programa. Literatūrinius skaitymus, vykusius Literatūrinės Panevėžio žiemos organizatorių namuose europietiškojoje Panevėžio G.Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vedė žavi pora poetai V.Rudžianskas (Nemuno vyr. redaktorius) ir R.Čergelienė-Sara Poisson (literatūrinės Skrybėlės nominantė). Skaityti savo eilėraščius jie kvietė B.Januševičių, G.Norvilą, A.Kaziliūnaitę, V.Jasukaitytę, V.Kuodytę, V.Kukulą, S.Kandratavičių, D.Gintalą, E.Milkevičių. Tęsiniai traukiniai trūkčiojo traukuliavo, kaip minėta, Siauruke ir Paberžėje, kur vaivorykštinę poezijos koaliciją, tiksliau, aštriabriaunį kristalą, sukiojo laikinai-amžinai avangardiškasis jaunimas ir amžinai-laikinai konservuojantys gyvieji klasikai. Konferencijų salėje situacionistė dailininkė poetė V.Pajuodienė demonstravo teksto, kaip sociokomikso iliustravimo galimybes, jai antrino kunigas S.Kandratavičius, eksperimentavęs garsynu iš kitos knygos daromo projekto su kompozitoriumi-rašytoju R.Jaru Sangriuva/Grojimas Paberžėje/TXT+CD bei trys konkrečiosios, daiktinės poezijos muškietininkai Benas+Gytis+Dainius. Po A.Kaziliūnaitės tobulų videofilmų peržiūros, poetas V.Kukulas paskelbė diskusiją Bendraamžiai, bet skirtingo mąstymo būdo, kurioje (ne)prieita (ne)vieningos nuomonės, tuo pačiu bruožu pasižymėjo ir turėjęs pasaulio šviesą bei tamsą išvysti nevienalytis Literatūrinės Panevėžio žiemos almanachas. Sudarytojas V.Kukulas pristatė nespėtą išleisti almanachą, kuriame bus spausdinami ne vien Panevėžio apskrities, bet ir kitų Lietuvos poetų, gavusių įvairias šio festivalio premijas (pvz., E.Mezginaitės premiją gavusių A.Balbieriaus, K.Navako ir kt.), eilėraščiai. Tiek ant bibliotekos stogo, tiek Paberžės laukuose, kas netingėjo, rado gero ūpo sniego lakštuose rašyti laiškus sau, artimui, rasi, ir Dievui. Plevėsavo vėliavėlės, šventų žvakių liepsnelės, draugiškų ir klaidžiojančių akių ugnelės, stebeilijosi televizijų fotoaparatai bei kameros, mėtėsi nemokamų pietų talonai ir dar daug daug kitų atributų liudijo dideliausią stebuklą Lietuva, Aukštaitija, žmogaus Širdis pulsuoja kosminiu ritmu, gyvojo Žodžio rimu.
-ksk-
Paberžė, Kėdainių rajonas
© 2007 XXI amžius
|