|
Vicemeras rašo knygasLaimingi, pažinę puikią mokytoją
XXI amžiaus sausio 4 dienos numeryje perskaičiau
žurnalisto Gedimino Griškevičiaus publikaciją Aleksandros Šilgalytės
rašto paminklai Palangai. Skaitydama apie Lietuvai daug gero atnešusias
šviesuoles mokytojas literates Aleksandrą Šilgalytę ir Eleną Gabulaitę,
mintimis grįžau į savo vaikystę ir jaunystę Panevėžyje.
Mano tėveliai Albina ir Bronius Adomaičiai buvo
mokytojai, tad gerai pažinojo tas garbingas moteris. Tėvelis kurį
laiką dirbo toje pačioje mokykloje su A.Šilgalyte ir labai gražiai
apie ją atsiliepdavo. Aš jas irgi matydavau kartu kine, teatre...
Kai mokiausi vidurinėje mokykloje, lietuvių kalbą ir literatūrą
mums dėstė E.Gabulaitė. Tai buvo apie 1956 metus. Tėvai sužinoję
džiaugėsi, kad turėsime gerą mokytoją. Ją mes labai mylėjome ir
gerbėme. Visada buvo rami, kalbėdavo aukštaičių tarme, niekam nepataikavo,
visus, net mus, mokinius, gerbė. Buvo puiki mūsų klasės auklėtoja.
Per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas apie lietuvių rašytojus
sužinodavome tai, ko nerašė to meto knygose. Mes laukdavome gimtosios
kalbos pamokų, nes ji įdomiai dėstė. Man patikdavo vienas jos posakis...
Kai mokytoją kas nors išvesdavo iš kantrybės, ji mus su kai kuo
palygindavo.
Prisimenu, buvo žiema. Viena mergaitė atnešė auklėtojai
baltų kiniškų rožių puokštę. Tas gėles jos tėtis išaugino kambaryje.
Tais laikais tai buvo lyg stebuklas, nes nei turguje, nei parduotuvėje
žiemą nebūdavo skintų gėlių. Mokytoja E.Gabulaitė nustebo ir maloniai
apsidžiaugė, pamačiusi žiemą ant savo stalo baltas rožes. Ji sakė,
kad niekas nepatikės, jog žiemą klasėje ant stalo mirksta baltos
rožės. Kai tik mūsų auklėtoja išėjo iš klasės, vienas neklaužada
čiupo gėles, nuplėšė žiedlapius ir numetė ant stalo. Mes negalėjome
jo sulaikyti.
Sugrįžusi auklėtoja negalėjo patikėti tuo, kas
nutiko. Pažiūrėjusi į nenaudėlį, ji pasakė, kad tik bačkoje laikytas
ir per skylę penėtas taip gali pasielgti. Koks puikus palyginimas!
Ji norėjo, kad mes būtume kuo daugiau išprusę, veždavosi į ekskursijas
po mylimą Lietuvą į Kauną, Vilnių, Anykščius. Anykščiuose buvome
pas rašytoją B.Buivydaitę. Su mokiniais geroji gimtosios kalbos
ir literatūros mokytoja E.Gabulaitė buvo pastačiusi spektaklį apie
mokinių gyvenimą, kuriam scenarijų sukūrė rašytoja B.Buivydaitė.
Mes laimingi, kad teko pažinti tokią puikią mokytoją.
Liucija KUNDELIENĖ,
gydytoja
Vilnius
© 2007 XXI amžius
|