Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Literatūra
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Kovo 16-oji – Knygnešio diena Alė Rūta ieškojo deimančiukų...

Reda Kiselytė

Rokiškio ,,Romuvos“ gimnazijos bibliotekos vedėja

Alė Rūta su dukra Vijole Livijos ŠIDLAUSKAITĖS nuotrauka

Knygos – minties laivai, plaukiojantys laiko bangomis ir rūpestingai gabenantys savo brangų krovinį iš kartos į kartą.

F.Bekonas

Pavasarėja... Minėsime ir knygnešio dieną. Beprotiškai įdomu klajoti po knygų pasaulį. Tačiau šį kartą ne apie knygnešių ir daraktorių įmintas pėdas, bet prisiminsime žmones, kurie tausoja, brangina knygas, lietuvišką žodį, kurie galvoja apie knygų tikrąjį gyvenimą, jų vertę, ilgaamžiškumą... Alė Rūta (Elena Nakaitė–Arbačiauskienė) – prozininkė, poetė, kuri Rokiškio ,,Romuvos“ gimnazijos bibliotekai jau trečią kartą dovanoja autografuotų jai skirtų leidinių su įrašais kolekciją. Paskutinėje siuntoje – apie 150 leidinių. Knygnešio dienos proga paanalizuosiu autentiškus įrašus.

Savo turiniu įdomus poetės, prozininkės, eseistės Jūratės Sučylaitės įrašas apysakoje ,,Sumaištis“. Įrašas šiandieninį žmogų tarsi prikelia iš naujo gyventi. Autorė rašo: ,,Mūsų žmonės pavargę nuo sumaišties, bet jie dar prašviesės, išsities, sutvirtės. Tikėkim...“

Optimistinis palinkėjimas poeto, prozininko, vertėjo Jurgio Kunčino knygoje ,,Namai be žiburių“. Ją autorius dovanoja gerbiamai Alei Rūtai palinkėdamas, kad ,,Jūsų namuose visada šviestų žiburiai“. Atrodo, ko daugiau žmogui ir bereikia.

Atviras ir nuoširdus įrašas prozininko, publicisto Jono Mikelinsko knygoje ,,O laikrodžiai eina“: ,,Sąžiningam lietuviškos žemės talentui, – su draugiškais jausmais ir linkėdamas, kad laikrodžiai muštų tik darbščias prasmingas ir sveikas valandas!“

Prozininkės, poetės leidinių su įrašais kolekcijoje – kraštiečio poeto Prano Kozulio knyga ,,Dulkės ežere“, išleista 1950 metais Toronte. Kaip kraštietis kraštietei autorius rašo: ,,Prisiminimui mūsų aukštaitiškos žemės“.

Alės Rūtos knygų lobyne ne tik jai užrašyti, dovanoti leidiniai. Knygos dovanotos ir jos šeimos nariams. Sklaidau literatūros istoriko, prozininko, poeto Prano Naujokaičio pasakojimų jaunimui knygą ,,Maži žingsniai“. Joje įrašas jau į amžinybę iškeliavusiam Alės Rūtos sūnui: ,,Los Angeles šeštadieninės mokyklos IV skyriaus pirmajam mokiniui ARIMANTUI ARBUI – 1960-1961 mokslo metams paminėti. Leidinį dovanoja Tėvų komitetas (Lietuvių bendruomenės dovana)“.

Rašytoja net maldaknygę anglų kalba padovanojo gimnazijos bibliotekai. Tai brangus leidinys. Kažkada maldaknygę jai padovanojo dukra Vijolė su įrašu: ,, Mielai mamytei, kuri išmokė mane mylėti gražius dalykus“.

Leidinį ,,Kvaitulys“ savo mokytojai Alei Rūtai su autografu dovanojo prozininkė Vytautė Žilinskaitė, o žurnalistas, vertėjas Bronys Raila knygoje ,,Iš paskendusio pasaulio‘‘ rašo: ,,Iš tos pačios aukštaičių žemės – tik priešingų polių – rytų ir vakarų, Aukštaitijos – prie Tavo penkių didžiųjų meilių jungdamasis su savo skurdžia šeštąja dingusių laikų džiaugsmų trupiniais ir skausmų kvepalais, vaišindamasis paskendusio pasaulio burtuose – Bronys Raila“.

Šiais metais per Lietuvą nuvilnijo poeto Bernardo Brazdžionio jubiliejui skirti renginiai, o gerbiamos Alės Rūtos leidinių kolekcijoje surandu poeto eiliuotą įrašą, kuris dvelkia šilta ir saulėta vaikyste:

Meskit gerą akį

Į knygelę šitą

Ir ne vien tik žodį,

Mano pramanytą.

       Žvelkite į dažno

       Puslapio puošnumą -

       Akiai irgi širdžiai

       Mielą malonumą.

              Užu aptarimą

              Ją iš visų pusių,

              Aš mielai kolegei

              Dėkingas būsiu.

Kas, atrodo, galėtų būti šilčiau ir atviriau? Kitame leidinyje ,,Po Aukštaitijos skliautais“ poetas B.Brazdžionis eiliuotą įrašą skiria Alei ir Edmundui Arbams.

Poetas, kritikas, vertėjas Algimantas Baltakis knygoje ,,Upės ir tiltai“ dėkoja už įdomią vakaronę Arbų pastogėje, o kraštiečio poeto Vytauto Cinausko knygelėje ,,Kad būtume šalia“ atsispindi tremties motyvai, todėl ir įrašas liūdnas: ,,Mielai kraštietei Alei Rūtai per liūdną sukaktį nelinksmos eilutės“.

Sugrįžtu prie Alės Rūtos sūnui dovanotų leidinių. Unikalus įrašas Antano Baranausko knygoje ,,Anykščių šilelis“. Knyga, gauta rašytojos sūnui Arimantui apsilankius Varšuvoje. J.Markuza rašo: ,,Anykščių šilelis“ – tai geriausia poema lietuvių kalboje, čia pasireiškia lietuvių kalbos turtingumas vaizduojant puikią mūsų krašto gamtą“.

1974 metais Velykų proga poetė, prozininkė, dramaturgė Birutė Pūkelevičitė romaną ,,Naujųjų metų istorija“ dovanoja su įrašytais širdingais linkėjimais ir meile.

Alei Rūtai skirtų knygų kolekcijoje surandu ne tik grožinės literatūros leidinių. Kunigas dominikonas Tomas Žiūraitis knygoje ,,Žodis ir gyvenimas“ paliko įrašą: ,,Mieliems mūsų kūrėjams A. ir Ed. Arbačiauskams gilios pagarbos vardan“.

Analizuojant paliktus įrašus pastebėjau, kad nemažai leidinių Alei Rūtai padovanota prieš šventes. Apie tai liudija ir 1981 metais, prieš šv. Kalėdas, siunčiami linkėjimai su įrašu knygoje ,,Lietuvių literatūrinė kritika tremtyje“.

Nuoširdų, šiltą, atvirą įrašą surandu prozininko, dramaturgo, poeto, publicisto Vytauto Alanto (tikr. Jakševičiaus) romane ,,Šventaragis“. Autorius rašo: ,,Labai brangiai kolegei Alei Rūtai iškiliai lietuviško grožinio žodžio kūrėjai ir lietuvių tautos dvasios versmės Puoselėtojai nuoširdžios pagarbos ir pripažinimo ženklas“.

Savitas poeto, dramaturgo Stasio Santvaro įrašas: ,,Jeigu šių knygų pastangos mirs, tai jos nėra ir niekad nebus poezija...“. Poetės, prozininkės, eseistės J.Sučylaitės įrašas liudija įvykius, kaip ji pamatė Ameriką. Autorė prisipažįsta: ,,Du apsakymus – iš šios knygos – ,,Skersvėjį“ ir ,,Budelį“ – Jūsų Vijolė išvertė į anglų kalbą, ir aš pamačiau Ameriką“.

Su pavadinimu dovanojamą leidinį susiejo dramaturgas, prozininkas Kazys Saja. Knygoje ,,Rasi rasoj rasi“ autorius rašo: ,,Dalinkimės savo nerimu kaip duona, linkėdami, kad ją užgrūdintų Dangaus rasa“.

Savo turiniu įdomi Lietuvos kariuomenės savanorio Antano Mikalajūno knyga ,,Motinų motina“. Knygos skyriuje ,,Artimo meilė“ nemažai rašoma apie rašytojos, poetės Alės Rūtos literatūrinę veiklą. Apžvelgiant knygą, galima ją reziumuoti autoriaus žodžiais: ,,Nepalenkiamas kūrybinių jėgų puoselėtojas Vaižgantas kitų darbuose ieškodavo deimančiukų ir labai džiaugdavosi, kai juos atrasdavo. Panašiai Kalifornijoje elgiasi rašytoja Alė Rūta...“

Autografuotų leidinių kolekcijoje filosofiniu mąstymu pasižymi įrašas poeto, publicisto Roberto Keturakio knygoje ,,Namai ant traškančio ledo“: ,,... ši knyga tegu tampa lieptu tarp mūsų likimų.“

Nemažai įrašuose ir širdgėlos... Su grauduliu širdyje kunigo, visuomenės veikėjo Jono A.Kučinsko–Kučingio knygoje ,,Šventiniai ir proginiai pamokslai“ įrašas: ,, ... paskaitykite, pamąstykite, parašykite, ši knyga – tai mano sielos aidas, tai paskutinė mano knyga – su kuria man belieka iškeliauti, iš kur niekas nebegrįžta... Su meile ir malda... Jonas A. Kučinskas – Kučingis“.

Gilių išgyvenimų kupinas įrašas JAV poeto, pranciškono Leonardo Andriekaus eilėraščių rinktinėje ,,Pasilikau tik dangų mėlyną“. Rinktinės autorius džiaugiasi ilga draugyste su Arbų šeima ir kreipiasi į gerbiamą rašytoją: ,,Ale, neverk, kai skaitysi šiuos eilėraščius, nes ,,nuo raidžių kraujas laša – kraujas mano širdies.“

Prozininkės, poetės autografuotų leidinių kolekcijoje – ,,Poezijos pavasario - 2000“ almanachas. Leidinį su nuoširdžiu įrašu gerbiamam Edmundui Arbui dovanoja poetas Albinas Bernotas. Jis rašo: ,,Prie šios knygos pridedu lietuvišką rankšluostį – tai lietuviško lino raštai – tegu jie, mielas Edmundai, gaivina Jums ne tik veidą prausiantis, bet ir širdį – gyvenimui ir kūrybai. Garbingo Jubiliejaus ir parodos Vilniuje atidarymo proga. Su širdingiausiu prielankumu – Albinas Bernotas“.

Ant mano darbo stalo – meno albumas ,,Mykolas Paškevičius“. Tapytojas rašo: ,,Skiriu šią monografiją mieliems draugams Alei Rūtai, Edmundui Arbui, kurie savo draugyste pagražino mūsų gyvenimą“.

Tai tikra tiesa. Aš džiaugiuosi, kad gerbiama Alė Rūta savo kilniu darbu pagražino literatūrą ir sugebėjo ieškoti deimančiukų ir, žinoma, juos surado...

© 2007 „XXI amžius“