|
Iš praeities tavo sūnūs
te stiprybę semia... (Vincas Kudirka)
Mons. Alfonsas SVARINSKAS
Paminėjome 17-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. Kovo 11-oji yra dviejų ankstesnių deklaracijų priminimas ir patvirtinimas: 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Tautos taryba paskelbė Lietuvai ir pasauliui, kad atkuriama laisva, demokratiška Lietuvos valstybė (ir tai įvyko po 123-ejų Rusijos okupacijos metų!), o 1949 m. vasario 16-ąją Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, vienintelė to meto okupacijos sąlygomis teisėta valdžia, paskelbė savo Deklaraciją ir kvietė kovotojus ištverti ir iškovoti Lietuvai laisvę. Liūdna, žiaurios okupacijos metais nė vienas to meto signataras nesulaukė laisvės. Taigi ši šventė kiekvienam lietuviui yra brangi ir nepamirštama. Lenkime galvas prieš amžinuosius didvyrius, prieš visus, kurie šią kovą rėmė Lietuvoje ir užsienyje. (Galima pasidžiaugti, kad praėjusį mėnesį Vasario 16-osios proga Vyčio kryžiaus ordinu buvo apdovanoti du šveicarai, padėję Lietuvai išsilaisvinimo kovoje.) Įdomu, kad tuo metu, 1949 metų vasarį, Miknaičių apylinkėje stovyklavo 60 partizanų ir rengė šią svarbią Deklaraciją ir kitus dokumentus. Ir niekas jų okupuotoje Lietuvoje svarbiu momentu neišdavė! Aukų taip pat nebuvo.
Dabar Lietuvai, nors ir atkūrus valstybę, nors ir būnant ES ir NATO nare, vis iškyla tiesioginių ir netiesioginių grėsmių. Viena to priežasčių kaimynystė su kai kuriomis nedraugiškomis šalimis. Jei šiandien Lietuva geografiškai nuo Rusijos būtų bent keliais šimtais kilometrų toliau, padėtis būtų visai kitokia. Deja, nuo Vilniaus iki Gudijos sienos yra tik 46 kilometrai, tad tankui atpūkšėti tik vienos valandos kelias.
Kitas pavoju iškyla dėl to, kad faktiškai neturime Valstybės saugumo tarnybos. Šiuos žodžius kartoju jau septyniolika metų. Kai apie tai kalbėjau Seime, man atsakė: O kaip įrodysi, kad šioje tarnyboje įsitaisė kagėbistai ir gerai jaučiasi? Įrodyti iš tiesų sunku, bet gyvenimo patirtis mus moko, kad KGB rezervininkai vadovauja Lietuvos saugumo tarnybai. Be to, akivaizdžiai matyti, kad nieko nedarome, ilgą laiką nesugebame net pakeisti VSD vadovo. Nedelsiant reikėtų pasidomėti, kas juos paskyrė į šią tarnybą. Ir pareikalauti atsakomybės. Tik tuščiai kalbame apie įvairius nusikaltimus, korupciją, narkotikus, o reakcijos jokios. Taigi visi esame kalti dėl šios tragiškos padėties Lietuvoje!
Noriu iškelti ir tuos dalykus, kurie Seimo posėdžių salėje labiausiai krinta į akis. Dažnai, o tuo labiau ir priimant įstatymus, salėje dirba tik 30-40 deputatų, t.y. mažiau nei pusė Seimo narių. O kur kiti? Ar jie yra priešiškai nusiteikę Lietuvos Respublikai? Jei taip, tai tegul apleidžia Seimą. Matyt, jie yra svetimkūniai. O gal jie, negalėdami sunaikinti Lietuvos, ignoruoja svarbias šventes, naikina Lietuvą dvasiškai? Tas buvo per sekmadienį minėtos Kovo 11-osios iškilmes, kai Seimo salėje minėjime dalyvavo tik apie pusė Seimo narių. Svečiai ložėse stebėjosi ir piktinosi tokiu akibrokštu. Vakarai iki šiol negali atsistebėti, kad lietuviai dar neatsikratė sovietinio okupacinio mentaliteto. Kaimynė iš Rytų ploja rankomis, kad Lietuvos piliečiai renka į valdžią ne Lietuvos patriotus, bet atėjūnus ir savotiškus perėjūnus.
O nušalintasis prezidentas vėl svajoja apie Prezidentūrą! Visi žino, kad Maskva neatsižada idėjos Lietuvą grąžinti į savo meškos glėbį. Mat juos ypač vilioja Europos lėšos, skirtos Lietuvai. Juk svetimų pinigų Rusija nuolat gviešiasi. Manau, šie žmonės, kurie nedalyvauja tautinėse šventėse ir balsuoja už okupantų kolaborantus, patys yra nusikaltėliai ir bijo atsakomybės.
Kaip žinoma, ir anksčiau, ir dabar Rusiją gelbsti tik naftos ištekliai. Jau nuo žilos senovės pasaulis pažįsta rusus kaip girtuoklius, apatiškus ir neturinčius jokio intereso kūrybiniam darbui. Prieš keletą metų Norilske viena rusė patriotė su ašaromis akyse pasakojo, kad netoli esančioje saloje visi yra girtuokliai ir niekada neišsiblaivo. Taip Rusija praranda savo tautą. Bet mums tai turi būti pavyzdys, kaip neturime daryti. Mes turime nuoširdžiai stiprinti savo nepriklausomybę ir elgtis protingai.
Tačiau stebint paskutiniuosius rinkimus į savivaldybių tarybas, mums reikia labai susimąstyti. Kiek daug pažeidimų rinkimuose! Iš alkoholikų net buvo supirkinėjami balsai. Dviejuose rajonuose rinkimai pripažinti negaliojančiais (dėl pažeidimų) ir bus surengti pakartotinai. Kiek valstybei nereikalingų išlaidų! Bet ar bus nubaustas bent vienas kaltininkas? Kol nebus pareikalauta kiekvieno atsakomybės, tuščios visų mūsų pastangos. Po rinkimų jau beveik dvi savaites visi tik ir kalba apie sudarinėjamas koalicijas. Tačiau kas vyks po ketverių metų nė žodžio. Juk esant neaiškioms, padrikoms, beidėjiškoms koalicijoms mums jau iš anksto užplanuota suirutė, neapibrėžta padėtis. Ir vėl daugiau inteligentijos išvažiuos į Vakarus, plūs pigi darbo jėga iš Rytų. Jie papildys nusikaltėlių ir veltėdžių gretas. Skaudžiausia, kad per tą laiką kris dora valstybės pagrindas. Juk daugelyje sričių esame krizinėje padėtyje.
Ačiū šventės organizatoriams, kad Kovo 11-osios iškilmės buvo transliuojamos per radiją. Gaila, tik prieš mėnesį, minint Vasario 16-ąją, šito nebuvo. Supraskime: gyvybiškai yra svarbu, kad pagrindinės tautinės ir religinės šventės būtų transliuojamos ne tik per radiją, bet ir per televiziją. Juk į Seimo posėdžių salę gali patekti tik nedaugelis, o ypač kaimo vieniši, ligoti žmonės lieka visiškai nuošaly. Daugelio jų būstai gerai neapšildyti. Nejaugi valdžia gaili suteikti kaimo žmonėms malonumą pabūti drauge su tauta, pamatyti džiaugsmą laisvų piliečių veiduose? Be to, žinotina, kad ne visi kaimo žmonės turi galimybę sekmadieniais nueiti į bažnyčią, nes valdžia, taupydama benziną, nuėmė daugelio autobusų maršrutus. Tai senas, bolševikinis tikinčiųjų diskriminacijos reliktas. Iš kur toks abejingumas, toks pyktis savajai tautai kaimo žmonėms, kurių duoną visi valgome? Tikėkime, kad ateityje bus galimybė visiems drauge švęsti ir džiaugtis.
Džiugu, kad į tribūną buvo pakviestas prof. Vytautas Landsbergis. Praeitą Vasario 16-ąją minint kalbėti Seime jam nebuvo leista. O juk be V.Landsbergio vargu ar būtų paskelbtas Kovo 11-osios Aktas. Sekmadienį, einant į pagrindines šv. Mišias, ir draugai, ir priešai galėjo įsitikinti žmonių meile profesoriui V.Landsbergiui: minia, jam einant per bažnyčią į suolą, nuoširdžiai plojo. (Tik reikia priminti, kad bažnyčioje ploti netinka. Tai paprotys, atėjęs iš svetur.) Profesoriaus kalba buvo nuoširdi ir reikšminga.
Kalbėjo ir vienas jaunuolis gimnazistas, kuris prisistatė kaip 500 tūkst. mokinių vadovas. Deja, jis nepasakė nė žodžio apie savo armiją. Visi kalba apie jaunimą, bet nė žodžio negirdėti apie jaunimo atsakomybę. Juk Lietuvos ateitis priklauso ne nuo jaunimo kiekybės, bet nuo kokybės. Deja, kokybe kol kas mažai kas rūpinasi, vyksta žiaurios jaunimo žmogžudystės. Štai 14 metų paauglys su bendrais žiauriai nužudė dvyliktoką, štai Klaipėdos mokytoja skundžiasi, kad šeštokas jai pasakė: Jei, karve, neparašysite man septyneto, prapjausiu mašinos padangas. Mokytojai bijo mokinių. O kas darosi diskotekose! Vien alkoholis ir narkotikai! Padėtis daugiau negu tragiška. Reikia skubiai gelbėti jaunimą, ugdyti jame patriotizmą.
Vertėtų priminti, kad nepatriotai vengtų sakyti patriotines kalbas. Labai negražiai skamba, kai jokioje laisvės kovoje nedalyvavę asmenys kalba: Mes kovojom, mes vadavom Lietuvą ir laimėjom. O reikėtų sakyti: Jie kovojo, kentėjo, mirė ir laimėjo. Norėtųsi, kad tie herojai nuoširdžiai prisipažintų, ką jie iš tikrųjų darė tuo metu, kai kiti kovojo... Mūsų buvusius vargus ir kovas už laisvę suprantantys patriotai garsiai kalba, kad ateis laikas, kai laisvės kovotojus irgi pakvies pasisakyti į tribūną. Tik bijau, kad jie gali būti jau mirę.
Dar vienas pastebėjimas. Seimo šventinių iškilmių programa baigiasi 11 val. 15 min. Iki vėliavos pakėlimo lieka 45 minutės. Vėliavos pakėlimo ceremonija baigiasi 12 val. 15 minučių. Todėl tikintieji nesuspėja nueiti į Katedrą. Kodėl negalima būtų vėliavos pakėlimą pradėti 15 minučių anksčiau, t.y. 11 val. 45 minutės. Tada tikintiesiems liktų pusvalandis nueiti į Arkikatedrą. Tuos, kuriems sunku vaikščioti, mašina galėtų nuvežti. Visur reikia supratimo ir užuojautos...
Valstybės vadovai, kiti oficialūs asmenys, švenčių rengėjai! Jūs neturite niekinti tikinčiųjų, ignoruodami valstybinių švenčių iškilmingas šv. Mišias. Jūs turite aktyviau dalyvauti šv. Mišiose Katedroje. Jūs turite pagerbti tikinčiuosius, nes dauguma jų per visą okupaciją kovojo už Lietuvą: partizanai (dauguma buvo tikintieji), Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos veikėjai, Eucharistijos bičiuliai, Helsinkio grupės nariai, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto nariai ir kiti.
Šventei praėjus, pamąstykime, pasvarstykime ir pašalinkime visus tuos trūkumus, kurie mus skiria, ir atgaivinkime lietuvišką ir katalikišką dvasią, kuri mus jungia!
Visi dirbkime, kovokime ir užkirskime kelią blogiui Lietuvoje!
© 2007 XXI amžius
|