Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

„Meilės sakramentas“

Popiežius Benediktas XVI pasirašo apaštalinį paraginimą

Antradienį Vatikano spaudos tarnyba pristatė popiežiaus Benedikto XVI posinodinį apaštalinį paraginimą „Sacramentum Caritatis“ („Meilės sakramentas“). Šis dokumentas apibendrina Vatikane 2005 metais vykusios Vyskupų sinodo asamblėjos išvadas. Dar popiežiaus Jono Pauliaus II sušaukta, bet jau Benedikto XVI pontifikato pirmaisiais metais įvykusi vienuoliktoji Vyskupų sinodo asamblėja prasidėjo 2005 m. spalio 2 d. ir truko tris savaites. Jos tema: „Eucharistija – Bažnyčios gyvenimo ir misijos šaltinis ir viršūnė“.
Išsamiau apie tai – sekančiam numeryje.

Šiluvos Švč.Mergelės Marijos paveikslo kelionė

Vandžiogalos klebonas kun. Albinas Graužinis kalbėjo apie šv. Kazimierą, didį Švč. M. Marijos šlovintoją

Po Kauno arkivyskupijos parapijų bažnyčias keliauja Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo kopija. Šios iškilmės skiriamos Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejui. Apsireiškimas buvo didelė, reikšminga dovana istorijos audrų blaškomai mūsų tautai.

Bažnyčiose tikintiesiems aiškinama Apsireiškimo Šiluvoje reikšmė, paveikslo kopijos dvasinė vertė. Jausdami begalinį dėkingumą Dievo Motinai Marijai ir suvokdami krikščionišką atsakomybę už gyvenamą metą, pradėjome dvejus metus truksiantį pasirengimo Jubiliejui laikotarpį, sako susitikimuose su tikinčiaisiais mūsų dvasininkai. Per šiuos metus bus siekiama atnaujinti ir sustiprinti krikščionišką tikėjimą ir gyvenimą parapijose. Ypatingas dėmesys skiriamas Eucharistijos slėpinio šventimui, pamaldumui į Dievo Motiną Mariją, šeimų krikščioniško gyvenimo ir dvasinių pašaukimų ugdymui. Marijos Apsireiškimo šviesai atverti savo širdis kviečiami visi geros valios žmonės, ieškantys Dievo, gyvenimo prasmės ir tiesos. Šis pasirengimas galėtų būti kelionė per mūsų krikščioniško tikėjimo ir gyvenimo slėpinį, sujungiantį visus draugėn ir kviečiantį garbinti Vienatinį Dievo Sūnų, tapusį Marijos Sūnumi, dabar pabrėžiama per šv. Mišias bažnyčiose.

Didžiuokimės savo šalimi ir jos žmonėmis

Valdas Adamkus,

Lietuvos Respublikos prezidentas

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus

Esame istorinėje vietoje, iš kur Lietuva prieš septyniolika metų pasauliui paskelbė grįžtanti į laisvų valstybių šeimą. Kovo 11-osios Akte esmingai sutapo signatarų, politikų ir visos lietuvių tautos valia. Vieningi Lietuvos piliečiai tapo nepriklausomybę paskelbusio Seimo užnugariu ir moraline, ir politine, ir fizine prasme.

Turbūt svarbiausiu to meto Lietuvos ženklu buvo piliečių pasitikėjimas savo rinktais parlamentarais ir parlamentarų atsakomybė piliečiams. Politikai, atstovaudami žmonėms, ne tik deklaravo laisvės siekį, bet ir dėjo visas pastangas, kad jis taptų realybe. Balsuodami už Sąjūdį, piliečiai tikėjo – programa bus vykdoma. Tai buvo moralės mokykla, tikrosios politinės atsakomybės mokykla. Šiandien klausiu: ko galėtume tikėtis, jei analogiška situacija pasikartotų? Ar sulauktume tokios minios piliečių, pasiryžusių ginti savo Seimą ir jo skelbiamus idealus?

Vasario 16-oji Briuselyje

Lietuviai susitinka su ES Parlamento prezidentu Hansu Gertu Pioteringu (viduryje)

Rugsėjo mėnesį Kupiškio rajono Subačiaus vidurinėje mokykloje lankėsi Mari Esperans Giuji iš Belgijos. Ji yra katalikė, nebijanti liudyti savo tikėjimo ir meilės Kristui. Kartu su viešnia atvyko Naujamiesčio klebonas poliglotas kun. Algirdas Dauknys. Jis pristatė viešnią ir vertėjavo. Per susitikimą tikybos mokytojos vadovaujamas mergaičių vokalinis būrelis giedojo ir dainavo dainas. Labai nustebau, kai viešnia pagyrė mergaites ir pažadėjo pakviesti į Belgiją. Šį pažadą pamiršome. Ir štai M.E.Giuji iš savo santaupų atsiuntė 800 eurų ir pakvietė mergaites su mokytoja į Belgiją dalyvauti Vasario 16-osios garbei skirtame renginyje.

Inkubatoriaus paukščiai

Petras KATINAS

Prieš Kovo 11-ąją, rengiantis paminėti Nepriklausomybės atkūrimo 17-ąsias metines, dienraštis „Lietuvos rytas“ paskelbė „Vilmorus“ apklausos duomenis apie tai, kokiais politikais ir partijomis daugiausia pasitiki Lietuvos žmonės. Daugeliui šie duomenys sugadino šventę, o kiti negalėjo patikėti savo akimis. Pasirodo, „populiariausias“ Lietuvos politikas (po prezidento V.Adamkaus) yra Konstitucijos pažeidėjas ir priesaikos laužytojas R.Paksas, o už jo partiją Seimo rinkimuose balsuotų daugiausia žmonių – per 16 proc. Aišku, tikėti apklausų duomenimis ir pateikiamomis reitingų lentelėmis, kad tai tiksliai atspindi visuomenės nuomonę, negalima.