| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Šventė Kovinio rengimo centre Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
Nuo Vilniaus pavažiavus 20 kilometrų Švenčionių link, privažiuojame Nemenčinę. Pirmasis mūsų dėmesį patraukęs objektas Lietuvos kariuomenės generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centras. Sovietmečiu čia veikė Civilinės gynybos štabo ryšių mazgas su požemine vadaviete, būdavo organizuojami respublikiniai civilinės gynybos kursai. 1991 metų rudenį pastatai buvo perimti iš Rusijos kariuomenės. Kaip šis objektas pavirto į modernią, europinius standartus atitinkančią karinę mokymo įstaigą, pasakoja Gediminas Radvilas, atsakingas už ryšius su visuomene. Centras įkurtas 1991 m. lapkričio 23 d. Iš pradžių čia buvo rengiami civilinės saugos ir pilietinio pasipriešinimo mokymo kursai, krašto apsaugos sistemos kariai, civiliai tarnautojai buvo mokomi anglų, vokiečių, prancūzų kalbų. 1999 m. kovo 9 d. Centrui suteiktas žymaus partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko vardas. Vėliau priešais fasadą pastatytas A.Ramanausko biustas, sukurtas skulptoriaus Tado Gutausko. Šiuo metu Centras organizuoja ir vykdo karių kovinį rengimą, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų ir darbuotojų mokymą aplinkos apsaugos. Centre rengiami šaudyklų valdymo ir taktinio kovinio šaudymo, ugnies valdymo ir priešakinio stebėjimo, taktikos pratybų planavimo ir taikos rėmimo operacijų mokymo kursai. Organizuojant ir vykdant kariuomenės vienetų bei štabų taktikos mokymus (pratybas), naudojamas 2000 metais Centro paviljonuose įrengtas Taktikos treniruoklis. Kovinio rengimo centro veikla planuojama atsižvelgiant į kariuomenės poreikius ir Lietuvos NATO narės tarptautinius įsipareigojimus. Numatoma toliau plėsti ir tobulinti Centro vykdomą profesinės karo tarnybos karių taktikos mokymo ir Lietuvos karių rengimo tarptautinėms taikos rėmimo operacijoms sistemą, pratybų metu naudojant 2006 metų rugsėjį Taktikos treniruoklyje įrengtą modernų taktikos stimuliatorių (ICATS). Kovinio rengimo centro kolektyvą sudaro kariai ir civiliai per šimtą darbuotojų. Svarbiausi Centro struktūriniai padaliniai: vadovybė, Administracijos skyrius, Taktikos mokymo skyrius ir taktikos treniruoklis, Aplinkos apsaugos mokymo bei Aprūpinimo skyriai. Centre veikia viešbutis ir valgykla. Centrui vadovauja pulkininkas Algimantas Vyšniauskas. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 17-osios metinės Centre buvo paminėtos kovo 9 dieną. Ši diena pasirinkta neatsitiktinai. Tą dieną prieš aštuonerius metus Centrui buvo suteiktas A.Ramanausko vardas, prieš tris dienas šiam partizanų vadui būtų suėję 89-eri metai. Šventė prasidėjo Lietuvos valstybės ir Generolo A.Ramanausko kovinio rengimo centro vėliavų įnešimu į salę. Buvo sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas. Centro viršininkas plk. A.Vyšniauskas tarė sveikinimo žodį. Buvo padėtos gėlės prie A.Ramanausko paminklo. Kovo 11-osios Akto signataras, Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos direktorius Gediminas Ilgūnas kalbėjo apie Lietuvos aneksiją ir kovą už šalies laisvę ir nepriklausomybę. Į tribūną buvo pakviesta generolo A.Ramanausko-Vanago duktė Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė, į šventę atvykusi kartu su vyru Norbertu Skokausku. Ji pasveikino visus šventės dalyvius ir svečius su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, nuoširdžiai linkėjo, kad ši diena mums būtų garbės, pasididžiavimo diena, kad jos didingumo niekada netemdytų neteisybės ar prievartos šešėliai. Ji sakė: Minėdami šią dieną turbūt visuomet susimąstome, dar kartą pajuntame, kad Lietuvos kelias pažymėtas nuolatinėmis kovomis už valstybės išlikimą, laisvę, nepriklausomybę, kad į Kovo 11-ąją buvo eita ilgai, per visus okupacijos metus ir už šias svarbiąsias vertybes sudėtos didžiulės aukos. Tų aukų vainike įpintas ir mano Tėvelio gyvybės žiedas, mano šeimos tragedija. Man ši diena sujungia atminties, tos didžiosios aukos ir pagrindinio siekio, už ką ta auka paaukota, visumą. Lietuva laisva ir nepriklausoma. Toks buvo pagrindinis tikslas ir siekis A.Ramanausko vestoje ir vadovautoje Laisvės kovoje. Buvo perskaityti A.Ramanausko-Vanago žodžiai iš jo dienoraščio: Dainavos šalies partizanai šiandien nepalaužiami ir vieningi, nes visi esame lygūs kovos broliai ir tarp mūsų nėra nei pono, nei tarno, nei buožės, nei berno, nes kovojame ne dėl dvaro ar aukštos ir pelningos vietos. Mes visi teturime vieną troškimą: iškovoti Lietuvai laisvę ir, jei Dievo bus leista, su visa tauta dalyvauti toje neįsivaizduojamoje džiaugsmo šventėje, su visa tauta kurti tikrai laisvą, kultūringą, demokratijos principais pagrįstą nepriklausomos Lietuvos gyvenimą. Baigdama savo kalbą A.Ramanauskaitė-Skokauskienė sakė: Ta pasiaukojamai siekta, neįsivaizduojama džiaugsmo šventė ir buvo 1990-ųjų kovo 11-oji. Mokėkime ją saugoti ir branginti. Kurkime tokią Lietuvą, kurioje būtų gera gyventi mums ir mūsų vaikams, kurioje laisvė būtų pagrįsta teisingumu ir demokratija. Šventės pabaigoje padėkos raštais buvo apdovanota grupė Centro karių ir darbuotojų. Vilniaus įgulos Karininkų ramovės tautinių šokių kolektyvas Neris atliko koncertą. Šventei vadovavo Centro darbuotojas Gediminas Radvilas. Iškilmėse dalyvavo visi pakviesti svečiai: iš Alytaus atvykęs Adolfo Ramanausko-Vanago vidurinės mokyklos direktorius Virginijus Skroblas, Nemenčinės 2-osios vidurinės mokyklos direktorius Romas Sakalauskas, Nemenčinės seniūnas Mečislav Borusevič, Nemenčinės miškų urėdijos urėdas Eligijus Ryškus. Nemenčinė, Vilniaus rajonas
© 2007 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |