|
Dienos
su šventais paveikslais
Janina SEMAŠKAITĖ
(Tęsinys. Pradžia Nr.1,
3,
5,
7,
10,
12,
14,
16,
18,
20)
Po savaitės motina susitiko su partizanais: jie
pranešė, kad Vaitkunskas labai dažnai lankosi stribynėje ir saugumiečių
būstinėje Onuškyje, ir ten iki smulkmenų praneša, kas vyksta Grinkavoje
ir gretimuose kaimuose. Ir vėl motina vaikams priminė, kad saugotųsi,
su niekuo nekalbėtų ir niekuo nepasitikėtų. Paglostė sūnums galvas
ir pridūrė: Ar neteks mums ir vėl iš namų iškeliauti? Tačiau
kur? Iš tiesų, po dviejų dienų Lukšio sodybą apsupo kareiviai.
Neleido nei šilčiau apsirengti, nei maisto pasiimti. Tik skubino,
skubino! Vaikai spėjo tik batus apsiauti. Besiruošiant nežinia kur
dingo mažasis Jonukas. Mama ženklu parodė vyresniesiems, kad tylėtų.
Kareiviai tempte ištempė vaikus iš namų ir kartu su motina išvežė
į Onuškio valsčiaus stribų būstinę. Ten tardė, mušė, spardė, klausinėjo
apie motiną, tėvą ir partizanus: Kada mateisi? Kur susitinkat?
Vaikai atsakinėjo, jog seniai tėvo nematę. Tada puolė motiną: Ir
tu nežinai, kur vyras? Banditų išperos! Rėkė, rėkė grasindami:
Jūs nieko nežinot? Tuoj prakalbėsit! Kišo vaikų pirštus tarp durų
ir laužė, spaudė iki kraujo, iki alpulio.
|