| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Tėvynės pažinimo draugijos deimančiukas Minint Juozo Kuckailio 70-ąsias gimimo metines Prof. Ona VOVERIENĖ
Susipažinau su žurnalistu, tautotyrininku Juozu Kuckailiu XXI amžiaus puslapiuose dar 2000 metais. Kaip tik tada pradėjau rinkti medžiagą apie legendinį Dzūkijos partizaną Vaclovą Voverį-Žaibą ir jo bendražygius. O jis, J.Kuckailis, tada rašė apie poetą Beną Labėną (Benediktą Labenską), Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vadą, jo poeziją ir jo tragišką žūtį 1949 m. kovo 7 d. nuo išdavikų, irgi poetų, Kosto Kubilinsko ir A.Skinkio kulkos. Tuo metu B.Labėnas laikinai ėjo Dainavos apygardos partizanų vado pareigas, nes Adolfas Ramanauskas-Vanagas, vadovavęs apygardai, dar buvo negrįžęs iš Radviliškio, iš visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo, kur buvo pasirašyta Vasario 16 dienos istorinė Lietuvos Nepriklausomybės deklaracija. K.Kubilinskas ir A.Skinkys, nužudę poetą B.Labėną, atvedė kelių šimtų enkavėdistų dalinį, kuris keliomis eilėmis apsupo partizano Kazimieraičio štabo būstinę ir ten išžudė joje buvusius partizanus V.Voverį-Žaibą, Joną Kazlauską-Šermukšnį, Petrą Šilanską-Labutį ir Viktorą Kazlauską-Vanagą (Kuckailis J. Dėl laisvės tavosios, Tėvyne... // XXI amžius, 2000 03 09). Tais pačiais metais J.Kuckailis išleido B.Labėno kūrybos rinktinę Žygiuojanti tauta (V., 2000). Knygos pratarmėje jos autorius kaip tik ir akcentavo minėtą išdavystę. Jis rašė: Šlovingas amžiams į mūsų istoriją įrašytas kovas už laisvę ir nepriklausomybę kaip koksai švininis debesis lydėjo viena po kitos sekusios sunkios išdavystės, suvešėjusios niekšybės. Ir skaudžiausia, kad jas darė savieji, kartais netgi tie, kurių ištikimybe niekas neabejojo, manė juos esant garbingais tėvynės sūnumis, ir šią sunkią jai valandą laukė iš jų ryžto, naujų darbų ir žygių laisvės vardan. Tačiau iskarijotai, už Judo grašius pardavę Motiną Tėvynę ir savo tėvynainius, netgi bendražygius, į juos nukreipė priešo įduotus ginklus ir niekšiškai nuspaudė gaiduką (Kuckailis J. Žygiuojanti tauta. V., 2000, p. 6). Nors realiame gyvenime mūsų su J.Kuckailiu keliai nesusitiko, tačiau minėti jo darbai tuos kelius suvedė spaudoje ir dabar jau jie vingiuoja kartu; jų bendrumas per Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vadą B.Labėną įtvirtintas mano greitai pasirodysiančioje knygoje Lietuvos Laisvės Kovų karžygys Vaclovas Voveris-Žaibas. Todėl man ypač malonu pasveikinti rašytoją, žurnalistą ir tautotyrininką J.Kuckailį jo 70-ųjų gimimo metinių proga, palinkėti jam dar daug nuveikti mūsų tėvynės labui. Kaip rašoma Tėvynės pažinimo draugijos išleistame jubiliejiniame lankstinuke, J.Kuckailis gimė 1937 m. kovo 3 d. buvusioje Seinų apskrityje, Leipalingio valsčiuje, Talkūnų kaime (Lazdijų r.). 1956 metais baigė Leipalingio vidurinę mokyklą ir nutarė realizuoti savo vaikystės ir jaunystės svajonę tapti jūrininku. Įstojo į Klaipėdos jūreivystės mokyklą, pasirinko tolimojo plaukiojimo laivavedžio (šturmano) specialybę. Sėkmingai įveikęs visus egzaminų barjerus, tapo kursantu. Tačiau antraisiais mokymosi metais buvo paprašytas, kaip nepatikimas elementas mokyklą palikti. Tikiuosi, kada nors pasirodys rašytojo prisiminimai apie šį įvykį, ir tik tada mes daugiau apie jį sužinosime. Grįžęs į tėviškę J.Kuckailis kurį laiką dirbo kolūkyje, atitarnavo sovietinėje kariuomenėje. Įstojo į Kauno technikos mokyklą ir ją baigęs 1963 metais tapo aukštos kvalifikacijos darbininku. Kurį laiką dirbo Kauno F.Dzeržinskio staklių gamykloje. 1964 metais įstojo į tais metais Kaune atidarytą Vilniaus universiteto Humanitarinį fakultetą studijuoti žurnalistikos. 1966-1969 metais dirbo Literatūros muziejaus (poeto Maironio namuose) moksliniu bendradarbiu, 1969-1995 metais savaitraščio Gimtasis kraštas kultūros skyriaus vedėju, atsakinguoju sekretoriumi, vyr. redaktoriaus pavaduotoju. Bendradarbiavo Kauno tiesoje (1964-1969 m.), buvo šio laikraščio neetatinis korespondentas. Laikraštyje paskelbė ir grožinės literatūros vaizdelių, novelių. 1978 metais išėjo jo pirmoji knyga Gyvenimas margas, pasaulis dar margesnis. Ji neužsigulėjo knygynų lentynose, tapo bibliografine retenybe, itin pageidaujama kolekcininkų. Dešimt metų sudarinėjo kalendorius užsienio lietuviams, kad šie neužmirštų kalbos, lietuviškų papročių, tradicijų, žinotų žymiausias mūsų tautos datas ir labiausiai nusipelniusius žmones. 1998 metais pasirodė jo antroji knyga Karan išėjo vyrai..., parašyta pagal Lietuvos savanorio 1918-1920 metais Juozo Mikelionio atsiminimus. 2000 metais išleista jo sudaryta dzūkų partizanų dainų rinktinė Išėjo ginti brangios tėvynės..., kuriai medžiagą J.Kuckailis rūpestingai rinko ir užrašinėjo Dzūkijoje 1956-1958 metais. Tada, dar būdamas jaunas berniokas, jau suprato, ką reiškė Lietuvai dešimt metų trukusios kovos po karo su galingiausia to meto karo mašina Europoje sovietų armija, per penkerius metus sutriuškinusia tokią pat galingą Vermachto kariuomenę. Lietuvoje partizaninis karas vyko dvigubai ilgiau. Ir tai, matyt, dzūkui berniokui kėlė didžiulį pasididžiavimą savo tauta. 2000 metais pasirodė ir jau minėta J.Kuckailio sudaryta B.Labėno kūrybos knyga Žygiuojanti tauta su cituota šiame straipsnyje įvadine dalimi. 2003-iaisiais rašytojas vėl grįžo prie Lietuvos nepriklausomybės kovų tematikos ir išleido knygą Sentėvių dvasia liepsnoti. 2006 metais pasirodė jo nauja knyga Dzūkai, skirta iškiliausiems Leipalingio krašto žmonėms. Nuo 1999 metų rašytojas tapo iškiliausiu Dzūkijos krašto metraštininku ir kasmet leidžia Leipalingio kalendorių. Laimingas tas kraštas ir jo žmonės, kurie turi savo metraštininką. Rašytojas svajoja, o mes tikime, kad jo svajonė buvo realizuota išleista plačios Kuckailių giminės 200 metų istorija. Lauksime jos pasirodymo. O dabar rašytojui linkiu vaisingos plunksnos, kūrybinio įkvėpimo ir stiprios sveikatos. Prie šių linkėjimų prisijungia ir XXI amžiaus redakcija.
© 2007 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |