|
kaip tolsta ilgesyj pasaulis
Pernai Homo liber leidykla išleido vieno garsiausių XX amžiaus antrosios pusės lietuvių poetų, vertėjo, publicisto, Nacionalinės literatūros ir meno (1989) bei Poezijos pavasario (1999) premijų laureato Jono Juškaičio (gim. 1933 m.) 880-ies puslapių lyrikos rinktinę Tolimos dainos iš dešimties anksčiau išleistų poeto knygų: Naktys dega šiaurei (1962) (taip tais metais išėjusį savo pirmąjį eilėraščių rinkinį Ir aušros, ir žaros norėjo pavadinti autorius), Mėlyna žibutė apšvietė likimą (1972), Tolimos dainos (1981), Dešimt žodžių jazmino žiedui (1984), Anapus gaiso (1987), Pučia vėjas į širdį (1990), Pilnas vakaras nutilusios dainos (1994), Varpai sudūlės nuo skambėjimo (1998), Eglė vasaros naktį (2003), Labos nakties, naktie (2005).
Rinktinės anotacijoje skaitome: Gyvendamas sovietmečio sąlygomis, autorius išliko nepriklausomas savo dvasia, nepritapo ir prie dabartinių atkurtosios nepriklausomybės postmodernistų. Remdamasis lietuviškąja pasaulėvoka ir moderniosios pasaulinės kultūros patirtimi, sukūrė unikalų (išskirta mano V.V.) meninį pasaulį ir subrandino savitą poezijos stilių.
2001 metais Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistoje Lietuvių literatūros enciklopedijoje Dalia Satkauskytė rašo: Esminis visos Jono Juškaičio lyrikos bruožas nuostaba prieš gyvybės ir gyvenimo stebuklą (
). Neretame eilėraštyje įsižiūrėjimas į konkretų daiktą ar reiškinį virsta kone fenomenologine studija (tuo, kaip ir eilėraščio intonacija, J.Juškaičio poezija primena jo paties verstą R.M.Rilkę). Poetas mėgsta tapybišką, estetizuotą, kupiną fantazijos žaismo vaizdą, dinamišką, kelis prasmės sluoksnius turinčią metaforą. Ryškus kultūrinės, istorinės atminties klodas. Pridursiu, kad labai savotiška J.Juškaičio sakinio struktūra, tik jam vienam būdingas originalus rimavimas leidžia jį atpažinti iš daugelio kitų poetų.
Su itin savita J.Juškaičio poezija susitikau bene 1964-aisiais, jau pasirodžius jo pirmajai eilėraščių knygai Ir aušros, ir žaros, kurią 1968 ar 1969 metais, dirbdamas Valstybiniame jaunimo teatre, daviau paskaityti aktoriui Leonui Ciuniui, prieš tai padeklamavęs šios knygos eilėraštį Draugystė (jis rinktinėje perkurtas). Dar labiau domėtis šiuo poetu paskatino 1972-aisiais išėjusi jo kūrybos knyga Mėlyna žibutė apšvietė likimą. Iki šiol pasąmonėje išlikę eilėraščiai Kuliamoji, Ilgesys, Elgetos šventoriuje, Tyli daina. Ir ne tik jie
Su aukso grynuoliu J.Juškaičio poeziją lygino mano jaunystės pakeleiviai poetai Bronius Kašelionis, Jonas Kalinauskas, Virgilijus Kaziūnas, poetas ir prozininkas Ramūnas Kasparavičius ir kiti.
Lyrikos rinktinės Tolimos dainos leidybą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros ir sporto rėmimo fondas, viršelio dailininkas Rimantas Tumasonis. Rinktinę pagyvina ir daug informacijos teikia nuotraukos iš asmeninio autoriaus archyvo. Pastabų trupiniuose poetas atkuria savo knygų leidybos istorijas, daug ką paaiškina, patikslina.
Vladas VAITKEVIČIUS
Redakcijos prierašas. XXI amžiuje
netrukus spausdinsime pokalbį su poetu J.Juškaičiu, kuriame bus
kalbama apie lyrikos rinktinę Tolimos dainos.
© 2007 XXI amžius
|