Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Nepriklausomybės idėjų įtaka „sauliečių“ kovai už laisvę

Minėjimo metu buvo parodyta mokinių kompozicija

Tarp renginio dalyvių – senieji ir jaunieji „sauliečiai“

Siekdami kuo efektyviau daryti įtaką moksleivių patriotiniam, pilietiniam auklėjimui, prieš Vasario 16-osios minėjimą nutarėme į šį renginį įtraukti mūsų buvusius mokinius ir mokytojus, kovojusius su okupantais. Taip gimė renginio pavadinimas „Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto įtaka „sauliečių“ kovai už laisvę“.

„Sauliečiai“ – taip save vadino Kauno „Saulės“ gimnazijos, tuomet dar vadintos 8-ąja gimnazija, moksleiviai, mokęsi tais visai Lietuvai sunkiais okupacijos metais. „Sauliečių“ vardas didingai prigijo mūsų gimnazijoje. Negalėję susitaikyti su svetima valdžia, jie drąsiai priešinosi žinodami, kokia lemtis už tai laukia.

Taigi, norėdami kuo daugiau sužinoti apie „sauliečių“ kovas dėl Lietuvos laisvės, kelios dešimtys Kauno „Saulės“ gimnazijos moksleivių vyko pas mūsų buvusius mokinius ir mokytojus – laisvės kovotojus, užrašinėjo jų prisiminimus, rinko informaciją, kaupė iliustracinę medžiagą, filmavo. Taip sužinojome daug įdomios informacijos. Pasirodo, kad Juozas Rainys, buvęs mūsų gimnazijos direktorius, buvo 1941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės viceministras.

Šiandien daugeliui sunku būtų įsivaizduoti didžiulį keturiolikmečių-aštuoniolikmečių pasiryžimą kovojant su okupantais. Pavyzdžiui, 1943-1944 metais mokęsis Vytautas Mačiuika, dar neturėdamas nė keturiolikos, gimnazijoje pratęsė antivokiškos aušriečių organizacijos „Jaunime, budėk!“, kurioje dalyvavo kartu su Valdu Adamkumi, veiklą ir įkūrė pirmąją Kaune ginkluotą moksleivių organizaciją „Jaunime, pirmyn!“ prieš sugrįžusius rusus. Už šią veiklą jis ir jo bendražygiai A.Kačiuška, G.Petrauskas, broliai Nerimantas ir Vytautas Žutautai bei kiti buvo areštuoti „Smeršo“, nuteisti Karo tribunolo vadinamojoje „Dešimties moksleivių byloje“. Grįžęs po dešimties metų, V.Mačiuika baigė Dailės institutą, tapo žinomu Lietuvoje skulptoriumi, rašytoju, poetu.

1948 metais aštuoniolikmetis gimnazistas Jonas Janulevičius suorganizavo ginkluotą jaunimo organizaciją „Laisvės švyturys“. 1950 m. vasario 16 d. po susišaudymo Kauno gatvėse jis buvo suimtas ir nuteistas 25 metams katorgos. Grįžęs baigė konservatoriją, dabar dainuoja Kauno muzikiniame teatre.

Unikalia gyvenimo istorija gali didžiuotis keturi gimnazistai Mindaugas Bloznelis, K.Norkus, T.Grinčelis ir V.Jackus, 1941 m. birželio 23 d. 13 val. iškėlę trispalvę virš „Saulės“ rūmų.

„Mane nuteisė sušaudyti“ – taip bus pavadinta mūsų mokytojo, rašytojo Jono Šukio atsiminimų knyga. Už laisvės žodžius jis buvo nuteistas mirties bausme. Vėliau ši bausmė jam pakeista lageriu. Mirties bausme buvo nuteistas ir fizikos mokytojas Liudas Dambrauskas, įsteigęs Lietuvos išlaisvinimo tarybą. Po kelių mėnesių mirties bausmė jam taip pat pakeista lageriu.

Dar daugelio mokinių ir mokytojų vardus ir pavardes galime minėti, kurie buvo 1941-ųjų metų sukilimo dalyviai Kaune, rezistencinės veiklos dalyviai, dalyvavo pogrindinėje veikloje, platino slaptas proklamacijas, skatinusias ir kvietusias kovoti už Lietuvos nepriklausomybę. Tai gimnazijos mokinys Petras Vainius, paėmęs ginklą ir aktyviai kovojęs su sovietais; vienintelis dar likęs gyvas kūno kultūros mokytojas Vladas Kišonas, Vietinės rinktinės narys; Jonas Venckevičius – 1941 metų sukilimo dalyvis, pogrindinės organizacijos „Jaunime, pirmyn!“ narys, baustas ir šiuo metu daugiausia pasidarbavęs, kad būtų sugrąžintas atminimas apie pokarį; pokaryje mokęsis Kęstutis Genys – Lietuvos atgimimo dainius, ne kartą tardytas KGB; mokinys Stasys Malkevičius – 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys; pasipriešinimo dalyviai broliai Rimantas ir Vytautas Kauzos bei kt.

Surinkus didžiulį pluoštą informacijos, prisiminimų apie pasipriešinimo laikotarpį, istorijos mokytojas ekspertas Valdemaras Jaruševičius sukūrė scenarijų „Istorijos pamoka: „Sauliečiai“ – laisvės kovotojai“. Pagal jį mokytoja Solveiga Laučienė su mokiniais parengė kompoziciją, kuri buvo parodyta minėjimo metu. Be to, buvo sukurtas ir filmas tuo pačiu pavadinimu.

Pagal tradiciją kiekvienais metais Kauno „Saulės“ gimnazijos bendruomenė renka Vasario 16-osios laureatą. Šiais metais laureate tapo gimnazijos mokinių tarybos pirmininkė Justina Adlytė. Iš svečių labai įspūdingai, nuoširdžiai kalbėjo Seimo narė Vincė Vaidevutė Kauzaitė-Margevičienė. Ji prisiminė savo šeimos tremtį, didvyriškas partizanų kovas ir pakvietė visus matyti ir turėti Lietuvą savo širdyje bei savo darbuose.

Gimnazijos direktorė Aldona Sellienė pasveikino susirinkusius į savo buvusią gimnaziją dar likusius gyvus pasipriešinimo dalyvius (Algirdą Baroną, Joną Janulevičių, Algirdą Kačiušką, Antaną Obelevičių, Joną Venckevičių, Leonardą Žostautą) bei išėjusiųjų į amžinybę laisvės kovotojų artimuosius, palinkėjo jiems geros sveikatos ir pakvietė dar glaudžiau bendradarbiauti su gimnazija, ugdant jaunąją kartą patriotizmo ir pilietiškumo dvasia.

Mūsų, gyvųjų, pareiga prikelti iš užmaršties visų nežinomų ar mažai žinomų kovotojų, tremtinių vardus ir palikti ateities kartoms kaip laisvės simbolį. Mes didžiuojamės tuo, kad mūsų gimnazija išugdė tiek brandžių asmenybių, ir tai buvo svarus indėlis kovoje su okupantais.

Kauno „Saulės“

gimnazijos informacija

© 2007 „XXI amžius“