Atnaujintas 2007 kovo 28 d.
Nr.24
(1521)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Tirono užmačios

Dienos su šventais
paveikslais

Eucharistija ir socialinis veikimas

Mindaugas BUIKA

Eucharistija – tiesos maistas

Dėl vertybių nesiderama

Neseniai paskelbtame savo posinodiniame apaštaliniame paraginime „Sacramentum Caritatis“, pabrėždamas, jog Eucharistijoje patiriama Dievo meilė privalo būti liudijama visose tikinčio žmogaus gyvenimo srityse, popiežius Benediktas XVI paliečia ir daugelį socialinių bei politinių krikščioniškosios veiklos aspektų. Šventasis Tėvas primena, kad šiam tikslui 2005 metais vykusios Eucharistijai skirtos Vyskupų Sinodo asamblėjos – jos eigą ir apibendrina minėtasis dokumentas – tėvai iškėlė „eucharistinio nuoseklumo“ sampratą, nurodydami, kad dalijimasis kryžiaus auka, dalyvavimas Kristaus atsiduodančioje meilėje niekad neturi likti „privatus reikalas“, bet atsispindėti viešuose santykiuose su kitais žmonėmis, su visa aplinka.


Radvilėnai paminėjo „LKB kronikos“ 35-metį

Edmundas SIMANAITIS

Rukloje dislokuotame Mokomajame
pulke įvyko karininkų ir seržantų
susitikimas su arkivyskupu
Sigitu Tamkevičiumi, kuris
papasakojo „Lietuvos Katalikų
Bažnyčios kronikos“ istoriją

Atrodo, jau nurimo nuogąstavimai dėl šalies sienų saugumo, bet buvusių „vaduotojų“ kėslai anaiptol nepasikeitė. Agresyviai nusiteikusių politikų, ypač karingųjų generolų pareiškimai vienareikšmiai byloja, kad Rytų kaimynė nėra patenkinta, kai buvo priversta pripažinti, jog NATO skydas iš tikrųjų yra patikima Baltijos šalių, kartu ir Europos Sąjungos, sienų apsauga. Tačiau vidaus politikoje nesiliaujančios sumaištys pagrįstai kelia nerimą. Esame stipriai veikiami Lietuvos valstybingumui priešiškų svetimų jėgų. O gyvenimas teka plačia upe, ir iš svetur pakurstomi neramumai nesuardo pilietinei visuomenei būdingo ritmo.


Mūsų pasieniečiai verčiami skursti

Gintaras VISOCKAS

Vilniaus rinktinės pasieniečiai
aprūpinti moderniausiais
ginklais ir amunicija

Ar matėte, kaip mūsų pasieniečiai sulaiko kontrabandininką, į Lietuvą nelegaliai bandžiusį atgabenti kelis tūkstančius pakelių kontrabandinių cigarečių? Reginys įspūdingas. Kaip tikruose koviniuose filmuose. Krepšiais nuo galvos iki kojų apsikarstęs vyriškis lėtai sėlina mišku. Baimingai dairosi į šalis. Aplink – nė gyvos dvasios. Sienos pažeidėjas tikriausiai įsitikinęs, kad jo niekas nestebi. Tačiau tyla apgaulinga. Kai džiaugdamasis kontrabandininkas, esą valstybinė siena sėkmingai kirsta, praranda budrumą, priešais jį iš krūmų staiga išnyra pasienietis. Liepia sustoti, padėti ant žemės krepšius, pakelti aukštyn rankas. Kontrabandininkas nepaklūsta. Meta ant žemės ryšulius, bando sprukti atgal. Būtent tada – pati įdomiausia akimirka.


Lietuvos totorių istorijos pėdsakais

Kazimieras Dobkevičius

Parodos atidaryme garbių
svečių nestigo. Viduryje –
Šventojo Sosto apaštalinis
nuncijus Lietuvoje arkivyskupas
dr. Peteris Stephanas Zurbriggenas

Šiais metais sukanka 610 metų, kai Vytautas Didysis prie Trakų įkurdino pirmuosius totorius. Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai, vertindami Lietuvos totorių nuopelnus Lietuvai, nutarė pristatyti visuomenei parodą „Lietuvos totoriai – kariai“. Ją rengiant talkino Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga. Ta pačia proga išleistas gražus, informatyvus spalvotas parodos katalogas. Jame supažindinama su parodos išdėstyta tematika, eksponatais, atspindinčiais Lietuvos totorių karinę veiklą, ginkluotę nuo Vytauto Didžiojo iki šių laikų, nes šiandien Lietuvos totorių vaikaičiai sėkmingai tarnauja dabartinės Lietuvos kariuomenėje, dalyvauja karinėse misijose.


Neeiliniai įvykiai Punske

Tėvų ir protėvių takais: svečiuose pas Lenkijos lietuvius

Vida Uzdilienė,

Aurelija Pečiulytė

Punske vaidina doc. dr. Antanas
Kiveris (M.Sapiega) ir Loreta
Paulauskienė (Magdalena Paukštytė)
Vitos Matjošytės nuotrauka

Vasario mėnesį Punsko lietuvių kultūros namuose viešėjo nepaprasti svečiai iš Lietuvos. Vilniaus kolegijos Menų fakulteto Kultūrinės veiklos katedros dėstytojai ir studentai, taip pat Vilniaus krašto žmonių su negalia sąjungos neįgaliųjų teatro trupė „Lašai“ ir Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojai padovanojo punskiečiams nepaprastus renginius ir džiugias susitikimo akimirkas.

Lenkijos lietuviai yra išsilaikę nuo Vytauto laikų

Daugelis tautiečių, apsilankę Mozūrijos žemėse, šiuo metu priklausančiose Lenkijai, įsitikina, kad čia lietuviškumo daugiau negu pačioje Lietuvoje. Tai vienintelė vieta Lenkijoje, kur didžioji dalis gyventojų kalba lietuviškai: čia ir lietuviška aplinka – klubas, kavinės, parduotuvės, lietuviškai galite susikalbėti valdžios įstaigose.


Nepriklausomybės idėjų įtaka „sauliečių“ kovai už laisvę

Minėjimo metu buvo parodyta
mokinių kompozicija

Siekdami kuo efektyviau daryti įtaką moksleivių patriotiniam, pilietiniam auklėjimui, prieš Vasario 16-osios minėjimą nutarėme į šį renginį įtraukti mūsų buvusius mokinius ir mokytojus, kovojusius su okupantais. Taip gimė renginio pavadinimas „Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto įtaka „sauliečių“ kovai už laisvę“.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija