Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Specialiai iš Lenkijos „XXI amžiui“

Neeiliniai įvykiai Punske

Tėvų ir protėvių takais: svečiuose pas Lenkijos lietuvius

Vida Uzdilienė,

Aurelija Pečiulytė

Punske vaidina doc. dr. Antanas Kiveris (M.Sapiega) ir Loreta Paulauskienė (Magdalena Paukštytė) Vitos Matjošytės nuotrauka

Scena iš spektaklio „Marga karvė subliovė, visą svietą sugriovė“

Vasario mėnesį Punsko lietuvių kultūros namuose viešėjo nepaprasti svečiai iš Lietuvos. Vilniaus kolegijos Menų fakulteto Kultūrinės veiklos katedros dėstytojai ir studentai, taip pat Vilniaus krašto žmonių su negalia sąjungos neįgaliųjų teatro trupė „Lašai“ ir Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojai padovanojo punskiečiams nepaprastus renginius ir džiugias susitikimo akimirkas.

Lenkijos lietuviai yra išsilaikę nuo Vytauto laikų

Daugelis tautiečių, apsilankę Mozūrijos žemėse, šiuo metu priklausančiose Lenkijai, įsitikina, kad čia lietuviškumo daugiau negu pačioje Lietuvoje. Tai vienintelė vieta Lenkijoje, kur didžioji dalis gyventojų kalba lietuviškai: čia ir lietuviška aplinka – klubas, kavinės, parduotuvės, lietuviškai galite susikalbėti valdžios įstaigose. Punsko valsčių šiuo metu sudaro trisdešimt trys kaimai, juose gyvena beveik puspenkto tūkstančio gyventojų, ir tik penktadalis jų yra lenkai. Pačiame Punsko miestelyje gyvena per tūkstantį lietuvių.Valsčiuje visi darbuotojai yra lietuviai. Bažnyčioje lietuviškai aukojamos dvejos šv. Mišios ir vienerios lenkiškos. Banke – irgi lietuviai. Parduotuvės beveik visos lietuviškos, išskyrus vieną kitą. Tad susikalbėti Punske lietuviškai – jokių problemų.

Punskiečiai išsilaikę nuo Vytauto laikų. Punskas netrukus turėtų tapti tik turistiniu miesteliu, į kurį net iš Lenkijos gilumos atvykstama paragauti lietuviškų patiekalų. Populiariausi didžkukuliai, plokštainis, vėdarai bei lietuviški šaltibarščiai. Yra restoranėlis, kur dirba lietuviai. Gaminami lietuviški patiekalai. Ir lenkai atvažiuoja paragauti lietuviškų patiekalų, ypač vasarą, kada atostogos, daug turistų.

Tačiau lietuviai nerimauja, kad ilgainiui jų gali mažėti, nes Punskas gali tapti nebepatrauklus sugrįžti jų vaikams, mat vis daugiau jų renkasi didmiesčius, o ne nedidelį miestelį. Vos ne šimtas Punsko lietuvių studijuoja Lietuvoje, dalis jų ten ir pasilieka, tik nedaugelis jų grįžta. Tokiame miestelyje nėra ko veikti. Didžiausia institucija – mokykla. Nėra jokios pramonės. Žmonėms, grįžusiems po studijų, nėra darbo. Jei studijuoja Lietuvoje ir ten lieka, nėra taip blogai, nes ten jie sukurs lietuviškas šeimas. Jeigu jau išvyksta į Varšuvą, Poznanę ar Krokuvą, susiranda draugus arba drauges ir ten lieka, šeima jau bus lenkiška.

Kiekviename ūkininko kieme galima pamatyti lietuviškais ornamentais išmargintą koplytstulpį ar namo sienoje išmūrytus Gedimino stulpus. Daugelis vis dar tikėjo, kad galbūt atsitiks taip, kad jie vėl bus teisėti Lietuvos gyventojai. Jie visą laiką nepamiršo gimtosios kalbos. Už Lietuvos sienos vaikai, tik pradėję kalbėti, vaikščioti, jau dalyvauja meno saviveiklos būreliuose. Būna taip, kad per renginį scenoje žmonių yra tris kartus daugiau, nei salėje, jie nuolat keičiasi ir stebi vieni kitų pasirodymus. Tačiau vis daugiau lietuvių „ištirpsta“ lenkiškoje kultūroje. Manoma, kad šiuo metu šioje šalyje gyvena apie dvylika tūkstančių lietuvių, o prieš penkis dešimtmečius jų čia buvo tris kartus daugiau. Lietuviai yra labai linkę integruotis, net asimiliuotis. Nutautėjimas yra labai ryškus. O jei žmonės išvažiuoja gyventi į visiškai lenkišką aplinką, į Lenkijos miestus, tai asimiliuojasi labai greitai. Punsko lietuviai lyg ir laikosi savo tradicijų, yra patriotiški, tačiau, gyvenant svetimoje valstybėje, reikia įdėti daug darbo, kad nenutautėtum. Dažnai nepakanka vien auklėjimo šeimoje. Reikia ir mokyklos, kultūros namų, visuomeninės veiklos, šv. Mišių bažnyčioje. Garantavus tokį visavertį gyvenimą įmanoma šimtmetį ar porą išsilaikyti. Siena buvo nustatyta prieš 86 metus. Lenkijoje gyvena daugiausia etniniai lietuviai, o jų gretas papildo vos vienas kitas atvykęs iš Lietuvos. Tačiau naujai atvykę lietuviai nelabai įsitraukia į bendruomenės veiklą.

Nuostabus koncertas: kada vėl susitiksime?

Pirmąją viešnagės dieną vyko romantinių melodijų vakaras „Nuo Brodvėjaus iki operos“, kuriame skambėjo populiarių miuziklų, operečių ir muzikinių spektaklių gražiausios arijos dainos, duetai. Jas nuotaikingai atliko Vilniaus pedagoginio universiteto Studijų skyriaus vedėjas doc. dr. Antanas Kiveris (bosas), humanitarinių mokslų daktaras, teatro disciplinų Vilniaus pedagoginiame universitete ir Vilniaus kolegijos menų fakultete dėstytojas E.Mažintas (bosas-baritonas), taip pat Vilniaus kolegijos choro „Vaidilutės“ grupė (vad. G. Kumpienė). Chorą lanko Vilniaus kolegijos Menų fakulteto Muzikos pedagogikos vokalinių kolektyvų specializacijos studentės bei kitų Kolegijos fakultetų merginos, mėgstančios dainuoti.

Koncerte skambėjo harmonizuotos lietuvių liaudies dainos, kompozitorių A.Kačanausko, J.Tallat-Kelpšos, M.K Čiurlionio, M.Petrausko, M.Noviko, L.Vilkončiaus kūriniai bei žinomų Dž.Verdžio ir V.A. Mocarto operų ištraukos.

Pasirodo, doc. A.Kiveris yra ne tik puikus mokslininkas, pedagogas, bet ir sudėtingas operos arijas profesionaliai dainuojantis atlikėjas. Jo atliktas senovės rusų romansas „Žvaigždė“ – tai kupinas švelnumo ir nostalgijos kūrinys. Užtat atlikdamas „Eiva, boba, pupų kult“ privertė mus ir nusišypsoti. Įsiminė A.Kiverio ir E.Mažinto duetas, atlikęs Miko Petrausko harmonizuotą lietuvių liaudies dainą Atneša diedas kukulių viedrą. Turėjome progos pasidžiaugti ne tik puikiu dainavimu, artistiškumu, bet ir humoru, pavyzdžiui, atliekant Leparello sceną iš V.A.Mocarto operos „Don Žuanas“. Artistiškiems daininkams talkino išraiškingus ir temperamentingus vaidmenis šioje scenoje sukūrusios aktorės Laima Zemleckienė (Dona Elvyra) ir Irena Janušauskienė (Dona Ana). Visus sužavėjo „Dainelė su ramentais“, kuriai žodžius parašė poetas, prozininkas Jonas Mačiukevičius, žmogus, kurio liga nepalaužė, kuris įkūrė Lietuvos invalidų draugiją. Muziką jai parašė E.Mažintas, dainą atlikęs labai jautriai, tuo užgaudamas mūsų širdžių stygas, versdamas susimąstyti apie gyvenimo prasmę. Visai kitokios nuotaikos buvo kubiečių liaudies daina „Balandėlė“, kuri ypač pakerėjo visas moteris. Ilgai neužmiršime ir „Vaidilučių“ atliktų kūrinių, ypač „Ave, Maria“ bei „Giedu dainelę“ (fortepijono partijas atliko Lijana Statkauskaitė).

Koncerte matėme ir poetinio spektaklio A. de Sent Egziuperi „Mažasis Princas“ ištrauką, kurią suvaidino Vilniaus krašto žmonių su negalia sąjungos neįgaliųjų teatro trupė „Lašai“ (atlikėjai: Inga Filipovič – Mažasis princas, Loreta Paulauskienė – Lapė, Antanas Sinkevičius – Girtuoklis). Jų sukurti personažai labai išraiškingi.

Paskaitos apie baltų kultūrą ir gydymo papročius

Antrąją viešnagės dieną vyko paskaitos. Jose Vilniaus pedagoginio universiteto Studijų skyriaus vedėjas doc. A.Kiveris įdomiai papasakojo apie šiuolaikines nanotechnologijas, trumpai pristatė šiandien pasaulyje vieną iš prioritetinių mokslo ir technologijų krypčių nanotechnologiją. Taigi gana neįprastas prioritetinės mokslo srities apibrėžimas, nes jis susietas su objekto matmenimis. Priešdėlis „nano“ apibūdina objekto mažumą. Vienas nanometras (nm) yra lygus vienai milijardinei metro daliai, t.y. jis 80 tūkst. kartų mažesnis už žmogaus plauko storį.

Kita paskaitų dalis buvo apie senąją lietuvių kultūrą bei senovinius gydymo būdus. Neatskleistos mūsų krašte lietuvių liaudies medicinos paslaptys: gydymas grikių sėklomis, užkalbėjimais, gydymas žolėmis ir gamtiniais resursais. Iš pradžių atrodė, kad tai kerai, neįmanomi dalykai, tačiau šių sričių specialistės sugebėjo „išvaikyti“ tas mintis. Janina Janulionienė, VšĮ Nacionalinių papročių ir tradicinių mokslų universiteto rektorė, papasakojo mums, kokią galią turi sėklos žmogaus sveikatai.

Paskutinis paskaitų ciklas – apie gydymą žolelėmis. Liaudies medicinoje plačiausiai paplitęs įvairių ligų gydymas vaistiniais augalais. Trumpai apie šį gydymo būdą papasakojo Gražina Repšienė, natūraliosios terapijos specialistė. Gydymas žolėmis žinomas jau nuo senų laikų, tačiau dauguma mano, kad šis gydymo būdas nėra veiksmingas. Bet kiekvieną ligą galima išgydyti žolelėmis, tik kiekviena vaistažolė turi būti renkama tam tikru laiku, kad veiksmingai gydytų ligas. Šis gydymo būdas nieko nekainuoja, nes tų žolelių galime patys prisirinkti ir jas atitinkamai vartoti. Tam reikia tik noro, aišku, ir žinių.

Spektaklis apie sunykusį lietuvišką kaimą sujaudino tautiečius

Tos pačios dienos vakarą pasirodė Vilniaus kolegijos Menų fakulteto Kultūrinės veiklos katedros dėstytojai ir studentai, taip pat Vilniaus krašto žmonių su negalia sąjungos neįgaliųjų teatro trupė „Lašai“ su nuotaikingu vieno veiksmo spektakliu „Marga karvė subliovė, visą svietą sugriovė“. Spektaklis pastatytas pagal Boriso Dauguviečio komediją „Žaldokynė“ (inscenizacija L.Paulauskienės ir E.Mažinto). Šis turiningas spektaklis (režisierius dr. E.Mažintas) dar buvo ypatingas tuo, jog jame vaidino nuostabūs veikėjai. Sunku patikėti, kad žmonės su negalia gali taip puikiai pasirodyti scenoje. Jie kupini energijos ir entuziazmo ne tik scenoje, bet ir asmeniniame gyvenime. Manome, stiprybės kupinas žmogus daug ko gali pasiekti ir gyvenime.

Balstogėje ir Suvalkuose

Sekmadienį, vasario 4 dieną svečiai iš Vilniaus koncertavo Balstogės miesto rotušėje, kurioje įsteigtas muziejus (Muzeum Podlaskie). Kaip tik tuo metu (nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. vasario 28 d.) ten vyko paroda „Senovinių lietuviškų kryžių misticizmas“. Eksponatai paskolinti iš M.K. Čiurlionio dailės muziejaus Kaune. Tai viena iš daugelio projekto „Lietuvos dienų Lenkijoje 2006“ metu pristatomų parodų. Lietuvos atlikėjų koncertai – irgi jo dalis. Gausiai susirinkusiems žiūrovams svečiai iš Vilniaus aukštųjų mokyklų (dėstytojai doc. dr. A.Kiveris ir dr. E.Mažintas bei Vilniaus kolegijos choro „Vaidilutės“grupė) pristatė romantinių melodijų koncertą „Užaugau Lietuvoj, šalelėj mylimoj“, kurio metu skambėjo tie patys kūriniai, kuriuos atliko Punsko lietuvių kultūros namuose. Balstogės gyventojai labai šiltai priėmė atlikėjus.

Iš Balstogės reikėjo skubotai važiuoti dar į Suvalkus, kur 16 val. (Lenkijos laiku) vyko susitikimas su Suvalkų miesto lietuviais. Atlikėjai iš Lietuvos padovanojo suvalkiečiams nuotaikingą spektaklį „Marga karvė subliovė, visą svietą sugriovė“. Gausiai susirinkę suvalkiečiai dėmesingai stebėjo šią įdomią komediją ir su dideliu dėkingumu priėmė puikią vilniečių dovaną. Po spektaklio jiems surengė ir vaišes, kurių metu buvo galima pabendrauti su svečiais. Ypač daugelis norėjo pasikalbėti su J.Janulioniene ir G.Repšiene, natūralios terapijos specialistėmis. Balstogės radijo darbuotojai buvo sužavėti mūsų žyniuonių išmintimi. Atrodo, jų paskaitos bus skaitomosLenkijoje ir ateityje, o kai kurie suvalkiečiai irgi noriai jose lankysis.

Punskas, Lenkija

© 2007 „XXI amžius“