| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos 35-mečio minėjimas Kazimieras DOBKEVIČIUS
Nepastebimai tirpsta kalendoriaus lapeliai, rodydami, kad jau sukako lygiai 35-eri metai, kai pirmą kartą, 1972 metais, išleistas Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos pirmasis numeris. Lietuvos istorinėje prezidentūroje, Kaune, penktadienį rinkosi Lietuvos Katalikų Bažnyčos kronikos leidimo iniciatoriai ir rengėjai, daugintojai ir platintojai: Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, SJ, Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, kunigas Kazimieras Ambrasas, SJ, seserys Ona Vitkauskaitė, Genovaitė Navickaitė, Bernadeta Mališkaitė, Gerarda Elena Šuliauskaitė, ambasadorė Gintė Damušytė, didelės pagarbos susilaukęs 101-erių metų Vladas Lapienis, kun. Robertas Grigas, žymūs kultūros veikėjai Jadvyga Damušienė, Juozas Kojelis, kiti garbūs svečiai, miesto visuomenė. Sunaikindama tikėjimą, sovietinė valdžia norėjo nutautinti pavergtąją lietuvių tautą. Tačiau to padaryti neįstengė, nes Lietuvos kunigai ėmėsi iniciatyvos leisti Lietuvos Katalikų Bažnyčos kroniką, kurioje aiškiai atsispindėjo reali Lietuvos katalikų padėtis, pažeistos tikinčiųjų teisės. Sovietinė konstitucija fariziejiškai konstatavo, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turi sąžinės laisvę ir gali išpažinti bet kurią religiją pasirinktinai. Tačiau realiame gyvenime Dievo neigimas buvo kone kiekviename žingsnyje. Ateizmo propagavimas buvo pavestas ugdymo įstaigų pedagogams, kurie (dauguma jų) nėrėsi iš kailio, kad įskiepytų mokiniams Dievo nebuvimo idėjas, kviesdami religingų mokinių tėvus ir aiškindami, kokią didelę žalą daro savo vaikams, vesdamiesi juos į pamaldas. Barbariškas ateizmas būtų ir toliau gluminęs, melavęs pasauliui, bet Katalikų Bažnyčios kronikos pasirodymas 1972 metų pavasarį labai aptramdė tikėjimo priešus... Vakarą vedęs arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pakvietė į viešumą už Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos platinimą ir dauginimą nukentėjusius brolius ir seseris mons. Alfonsą Svarinską, V.Lapienį, O.Vitkauskaitę, G. Navickaitę. Pasitelkęs istorinę medžiagą arkiv. S.Tamkevičius įvardijo žmones, kurie labai daug prisidėjo platinant Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką užsienyje. Pirmiausia tai rusų akademikas Sergejus Kovaliovas jo parama persiunčiant mikrofilmus į užsienį neįkainojama. Tarp Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančių lietuvių Kroniką platino kun. Kazimieras Pugevičius, kun. Kazimieras Kuzminskas, mons. Vincentas Mincevičius. Tarp jaunimo labai aktyvi buvo G.Damušytė, kuri dėl tikėjimo persekiojimo su grupe bendraminčių Niujorke buvo prisirakinusi (taip protestuodama) prie sovietų pasiuntinybės tvoros. Lietuvių informacijos centras, Lietuvių religinė šalpa Niujorke, šiam reikalui pasiaukoję žmonės rėmė Kronikos leidimą, skelbė jos naujienas pasauliui, įvairioms tarptautinėms organizacijoms, naujienų agentūroms išsiuntinėdami išverstą medžiagą. Katalikų Bažnyčios kronika buvo laikoma patikimu informacijos šaltiniu apie Sovietų imperiją. Pasak G.Damušytės, Kronikos pateiktais faktais rėmėsi Helsinkio konferencija, skelbiamos žinios apie žmogaus teisių pažeidinėjimus Lietuvoje patekdavo į įtakingus Vakarų dienraščius. Suėmus kun. S.Tamkevičių 1983 metais, Kronikos leidybą tuo metu koordinavo kun. J.Boruta, kuris, kaip pogrindžio dvasininkas, važinėjo po daugelį Lietuvos vietovių ir rinko medžiagą, platino, palaikė Kronikos nenutrūkstamą darbą. Pasakodamas apie to sunkaus laikotarpio veiklą, dvasininkas minėjo, kad anksčiau buvo kovojama prieš savo tikėjimą, o šiandien, laisvės sąlygomis, žmonės nesirūpina jo saugoti ir praktikuoti. Įdomiai apie savo bendradarbiavimą Kronikoje pasakojo jau 101 metų sulaukęs V.Lapienis: Jutau Viešpaties globą, Jo laiminimą. Atrodė, ne aš pats viską sugalvodavau, o Viešpats, ir aš Juo sekiau. Už savo veiklą V.Lapienis vienuolika metų praleido Komijos kalėjimuose. Savo prisiminimais pasidalijo s. B.Mališkaitė ir G.Navickaitė. Ypač įdomių detalių leidžiant Kroniką papasakojo s. Gerarda Elena Šuliauskaitė. Mat šalia Simno miestelio, prie Simno ežero, buvo griūvanti pirkelė. Toje pirkelėje ji spausdindavo medžiagą, o šeimininkė, dirbdama darže, sergėjo prieigas, kad niekas staiga neužkluptų besidarbuojančios s. Elenos. Dievas saugojo šią pirkelę ir jos šeimininkę. Mons. A.Svarinskas, palygindamas sovietinius laikus su dabartiniais, pastebėjo daugybę grėsmių žmonių moralei. Jis prisiminė ir neseniai įvykusią savo ir kitų Lietuvos atstovų kelionę į Lenkijos lietuvių Punsko kraštą, kur papasakojo apie politinę situaciją Lietuvoje po rinkimų. Taip pat atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad Lietuvos gėjai šių metų gegužės mėnesį planuoja surengti savo eitynes Vilniuje. Nežinia, kaip visa tai sutiks Lietuvos visuomenė. Mums reikia nenuilstamai kovoti už savo teises, moralę, sakė mons. A.Svarinskas. Vakaro pabaigoje arkivyskupas S.Tamkevičius padėkojo visiems aktyviems Kronikos talkininkams, leidėjams, platintojams. Pasak dvasininko, Kronikos leidėjai nebuvo išėję jokių konspiracijos mokslų, rėmėsi vien nuojauta ir Viešpaties pagalba, neretai naudojosi savo rankomis pasigamintomis techninėmis priemonėmis, tačiau be pertrūkio septyniolika metų ėjusios Kronikos sovietų KGB nepajėgė sunaikinti. Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos 35-mečio minėjimo dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti surengtą nedidelę pogridžio veiklą apibūdinančią eksponatų parodą. Kaunas Autoriaus nuotraukos
© 2007 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |