Atnaujintas 2007 kovo 30 d.
Nr.25
(1522)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


Šiame numeryje:

Popiežius iškelia
nuodėmklausio
misijos svarbą

Kaip dirbti,
kad patrauktum
kitus į Viešpaties
vynuogyną

Palaimintojo
arkivyskupo Jurgio
kanonizacijos
procesas

Draugystės fenomenai

Mintys pamąstymui

Kaltina katilas puodą

Neišbrendama pelkė

Atlaidų proga –
kelionė į Šiluvą

Tikroji laisvės prasmė

Mindaugas BUIKA

Pirmąkart apsilankęs kalėjime
popiežius Benediktas XVI
kiekvienam jo jaunajam įnamiui
suteikė palaiminimą
ir padovanojo rožinį

Popiežius apsilankė nepilnamečių kalėjime

Tarp kitų Gavėnios renginių, plataus dėmesio susilaukė popiežiaus Benedikto XVI pirmasis apsilankymas kalėjime ir jauniesiems jo įnamiams pasakyta įspūdinga homilija apie žmogiškosios laisvės teisingą supratimą. Romos Kazal del Marmo pataisos kolonijoje, kur Šventasis Tėvas buvo nuvykęs ketvirtąjį Gavėnios sekmadienį, kovo 18 dieną, bausmes už narkotikų platinimą, vagystes, netgi žmogžudystes atlieka apie pusšimtis vaikinų ir merginų nuo 15 iki 18 metų.


„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 35-mečio minėjimas

Kazimieras DOBKEVIČIUS

„Lietuvos Katalikų Bažnyčos
kronikos“ 35-mečio minėjimą
veda arkivyskupas Sigitas
Tamkevičius, SJ. Sėdi (iš kairės):
mons. Alfonsas Svarinskas,
s. Ona Vitkauskaitė
ir Vladas Lapienis

Nepastebimai tirpsta kalendoriaus lapeliai, rodydami, kad jau sukako lygiai 35-eri metai, kai pirmą kartą, 1972 metais, išleistas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ pirmasis numeris.

Lietuvos istorinėje prezidentūroje, Kaune, penktadienį rinkosi „Lietuvos Katalikų Bažnyčos kronikos“ leidimo iniciatoriai ir rengėjai, daugintojai ir platintojai: Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, SJ, Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, kunigas Kazimieras Ambrasas, SJ, seserys Ona Vitkauskaitė, Genovaitė Navickaitė, Bernadeta Mališkaitė, Gerarda Elena Šuliauskaitė, ambasadorė Gintė Damušytė, didelės pagarbos susilaukęs 101-erių metų Vladas Lapienis, kun. Robertas Grigas, žymūs kultūros veikėjai – Jadvyga Damušienė, Juozas Kojelis, kiti garbūs svečiai, miesto visuomenė.


Kristaus gyvybės jėga šv. Mišių aukoje

Remiantis „Katalikų Bažnyčios katekizmu“ (įsidėmėtina, kad popiežius Jonas Paulius II jį pavadino patikima bei galiojančia priemone, nušviečiančia mums kelią į niekieno netemdomą Dangaus karalystės šviesą), „Bažnyčios liturgijoje Kristus pirmiausia ženklina ir sudabartina savo velykinę paslaptį. Žemiškojo gyvenimo metu Jėzus ją skelbė, mokydamas žmones, ir savo veiksmais tiesė jai kelią. Jo valandai atėjus, Jis išgyvena vienintelį istorijoje įvykį, kuris nesibaigia: Jėzus miršta, būna palaidotas, keliasi iš numirusių ir sėda Tėvo dešinėje „vieną kartą visiems laikams“ (Rom 6, 10; Žyd 7, 27; 9, 12). Tai tikras įvykis, atsitikęs mūsų istorijoje, bet ir vienintelis: visi kiti istorijos įvykiai vienąkart įvyksta, praeina ir nugrimzta praeitin. Velykinė Kristaus paslaptis, atvirkščiai, negali likti vien tik praeityje, nes savo mirtimi Jis sunaikino mirtį, o visa, kas yra Kristus, visa, ką Jis yra padaręs ir iškentėjęs už visus žmones, dalyvauja Dievo amžinybėje ir dėl to pranoksta visokį laiką, visada esti dabar. Kryžiaus ir Prisikėlimo faktas išlieka ir visa traukia į Gyvenimą.


Šiluvos Švč.Mergelės Marijos paveikslo kelionė

Vilkijos klebonas kun. Leonas
Kalinauskas meldžiasi prie paveikslo

VILKIJA. Kovo 18-ąją, sekmadienį, iš Paštuvos atvežtą Šiluvos Švč. Mergelės Marijos paveikslo kopiją iškilminga procesija pasitiko Vilkijos klebonas kun. Leonas Kalinauskas ir parapijiečiai, o klebonas tą dieną aukojo šv. Mišias už parapijos jaunimą. Vilkijos Šv.Jurgio bažnyčioje, šalia pagrindinio altoriaus, paveikslo kopija išbuvo visą savaitę, iki kovo 25-osios. Kiekvieną dieną bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, rytais ir vakarais vykdavo Švč.Sakramento adoracija, buvo kalbamas rožinis. Kovo 19 dieną bažnyčioje vyko Šv. Juozapo atlaidai, šv. Mišias už parapijos šeimas aukojo Žeimių klebonas kun. Audrius Mikitiukas, kovo 20-ąją klebonas aukojo šv. Mišias už sergančiuosius.


Parapijiečiai džiaugiasi klebono darbštumu

Klebonas kun. Mykolas Petrauskas
aukoja šv.Mišias
Autoriaus nuotraukos

PAJŪRIS. Nuo 2002 m. rugsėjo 26 d. Pajūrio Švč. Trejybės parapijos klebonu pradėjo dirbti kunigas Mykolas Petrauskas. Telšių vyskupijos vyskupo Jono Borutos, SJ, dekretu jam dar yra pavesta aptarnauti ir be kunigų esančias Didkiemio Šv. Angelų Sargų ir Tenenių Šv. Barboros bažnyčias. Ir ne tik aukoti šv. Mišias, atlikti įvairius patarnavimus tikintiesiems, bet ir rūpintis šių parapijų ūkiniais reikalais. Tačiau darbštus ir pareigingas klebonas kun. M.Petrauskas nenuleidžia rankų, nes, pasak klebono, reikia eiti ten, kur Dievas kviečia, kur vyskupas siunčia.


Ar sunku į kalėjimą uždaryti nekaltą žmogų?

Gintaras VISOCKAS

Advokatas Juozas Gaudutis:
„Teisėjams rūpi ne tik tiesa,
bet ir jų karjeros reikalai“
Autoriaus nuotraukos

Kuo demokratinė valstybė skiriasi nuo diktatoriaus valdomos šalies? Teisinėje valstybėje suimti žmogų galima tik tada, kai esama rimtų įrodymų, jog jis – kaltas. Teisinėje valstybėje įtariamasis uždaromas į areštinę tuo atveju, jei surinkta užtektinai faktų, kad jis pažeidė šalies įstatymus, arba esama rimtų įtarimų, jog jis gali slapstytis nuo teismo, daryti spaudimą liudininkams. O jeigu ilgainiui paaiškėjo, kad griežčiausia kardomoji priemonė (suėmimas) buvo taikyta nepagrįstai, tokiam įtariamajam valstybė kompensuoja patirtą moralinę ir materialinę žalą. Ar šiuo požiūriu Lietuvą galima laikyti demokratine, teisine šalimi?


Tūzai ir šešiukės

Petras KATINAS

Kai kurie naivūs žmonės, patikėję, kad valdančioji nomenklatūra jau pakankamai prisiplėšė ir ims valstybei vadovauti remdamasi ir laikydamasi demokratinių principų, vėl pasijuto it į purviną balą įpuolę. Po prorusiško prezidento R. Pakso nušalinimo atrodė, kad apsivalymas prasidės ir visose kitose valdžios grandyse. Tačiau įvyko atvirkščiai. Valdžioje ir žemesnėse valdymo institucijose paksų prisiveisė dar daugiau. Na, o pats nušalintasis Prezidentas taikosi į sostinės mero kėdę, labai svarbią valstybės valdyme. Dėl tos Vilniaus mero kėdės susiklostė kone anekdotiška situacija. Būsimos koalicijos derybose pirmuoju smuiku groja vadinamosios jaunosios kartos socdemų atstovas, Seimo narys Algirdas Paleckis, o procesą akylai stebi A.Brazauskas su visu savo nomenklatūriniu prezidiumu.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija