|
Neišbrendama pelkė
Petras KATINAS
Perpildytoje Maskvos Danilovo vienuolyno konferencijų salėje įvyko renginys, pavadintas Pasaulio rusų liaudies susirinkimu. Jame, be Rusijos dvasininkų, mokslininkų, visuomenės veikėjų, dalyvavo daug svečių iš rusų bendruomenių užsienyje. Pagrindinis klausimas, kuris buvo svarstomas šiame susirinkime, kodėl gi nuo įplaukų už dujas ir naftą pučiantis valstybės biudžetui dauguma rusų gyvena labai skurdžiai, o daugelis žemiau skurdo ribos. Rusijos Stačiatikių Bažnyčios metropolitas Kirilas, kuruojantis Stačiatikių Bažnyčios užsienio politiką, savo pranešimą taip ir pavadino: Gamtiniai resursai kelias į gerovę ar kelias į skurdą? Metropolitas Kirilas, garsėjantis savo imperinėmis pažiūromis ir pareiškimais, pranešimo pradžioje išdėstė: Pirminis kapitalas tai yra tai, ką Dievas davė mūsų šaliai: klimatą, žemės platybes, jos gelmių turtus. Kiekgi mes esame pasirengę pasinaudoti šiomis Dievo dovanomis? Mus verčia pasirašyti Energetikos chartiją, kad nustatytų kainas už tas mums Dievo duotas dovanas. Bet kodėl niekas Vakaruose neklausia, kodėl taip brangiai kainuoja Mercedesai? Kodėl mūsų Stabilizacijos fondo milijonai kaupiami užsienyje? O mes tuo tarpu skraidome nusenusiais lėktuvais ir niekada nežinome, kuo ta kelionė pasibaigs. Visa tai jaudina visuomenę, sakė metropolitas Kirilas ir čia pat paklausė: O kurgi mūsų vyriausybės atstovai šiame garbingame forume? Tiesa, susirinkime vis dėlto buvo vieno ministro pavaduotojas. Kodėl neatvyko kiti politinio elito atstovai, po buvusio premjero Jevgenijaus Primakovo kalbos iš dalies tapo aišku: Devintajame dešimtmetyje prie valdžios vairo buvo žmonės, neturėję nei žinių, nei patyrimo. Jų tikslas buvo vienas sugriauti šalį. Štai ant tų griuvėsių mes ir gyvename. Užtat rekordiniais tempais priveisėme milijardierių. Išsivysčiusiose šalyse skurdas lokalizuotas tarp migrantų ir bedarbių, o Rusijoje 35 proc. skurdžiausių žmonių yra dirbantieji. Dirbančiųjų šeimos, kuriose auga du vaikai, nesuduria galo su galu. Kaime daugiau kaip 60 proc. gyventojų gauna gerokai mažesnius nei pragyvenimo minimumas atlyginimus. Tarp kultūros ir meno darbuotojų tokių yra net 70 proc. Toliau J.Primakovas kalbėjo apie išgirtąjį Stabilizacijos fondą pažymėdamas, kad daugiau kaip 50 tūkst. Rusijos nedidelių miestų ir gyvenviečių neturi kelių su tvirta danga ir prie jų privažiuoti rudens ir pavasario metu įmanoma tik traktoriais ir visureigiais. Tad kodėl gi negalima paimti iš to Stabilizacijos fondo kokius 500 mlrd. rublių ir nutiesti kelią. Išvogs tuos pinigus? klausė J.Primakovas. Ir kokia gi mūsų visuomenė ir valdžia, kad net pinigų panaudoti nesugeba, piktinosi ekspremjeras. J.Primakovui atsakė ekonominio vystymosi ir prekybos ministro pavaduotojas Andrejus Šaronovas. Nustebusiems forumo dalyviams jis tiesiai pareiškė, jog dėl skurdaus gyvenimo pirmiausia kalti patys niekam tikę Rusijos žmonės, kurie nemoka dirbti, o jų darbo etika lygi nuliui
O buvęs Valstybės Dūmos pirmininkas G.Selezniovas pareiškė, kad kuo daugiau Rusijos žmonės dirba, tuo labiau skursta. Todėl jis paragino Pasaulio rusų susirinkimą dėl skurdo sumažinimo kreiptis ne į vyriausybę, kurios nariai išpuikę ir niekam tikę, o tiesiai į geriausią iš geriausių liaudies užtarėjų prezidentą V.Putiną
Tačiau ryškiausiai nuskambėjo akademiko Dmitrijaus Lvovo kalba, kurioje jis atskleidė, kodėl dauguma Rusijos gyventojų neišsikapsto iš nepriteklių ir skurdo. Akademikas rėmėsi oficialiąja statistika, kad 2006 metais realiosios Rusijos piliečių pajamos išaugo beveik 8 procentais. Bet tai dar nieko nereiškia. D.Lvovas suskirstė visus šalies gyventojus į penkias grupes: 20 proc. skurdžiai, kiti pusiau skurdžiai. Toliau seka tie, kurie vos suduria galą su galu. Dar 20 proc. pamažu atgimstanti vadinamoji vidurinioji klasė, o likę 20 proc. turtingieji.
Per 15 vykstančių reformų metų skurdžiausiai gyvenančių žmonių padėtis pablogėjo du kartus. Pusiau skurdžių pusantro karto. Netgi vadinama vidurinioji klasė tapo neturtingesnė 12-15 proc. Ir tiktai paskutinioji kategorija naujieji rusai savo materialinę gerovę padidino pusantro karto. Gyvenimas pagerėjo tiktai 20 proc. Rusijos gyventojų, o 80 proc. ženkliai pablogėjo. Rusijoje sparčiai auga gyventojų mirtingumas. Per metus vidutiniškai nusižudo daugiau kaip 60 tūkst. žmonių. Tai nedidelis miestas. Tačiau valdininkai nekreipia jokio dėmesio į tokį didelį savižudžių skaičių ir viską suverčia narkomanijai ir alkoholizmui.
© 2007 XXI amžius
|