|
O, būk pasveikintas, mirtį nugalėjęs Jėzau!
Didingą ir be galo prasmingą Kristaus prisikėlimo iš numirusių šventę Velykas geriausiai įprasmina tie tikintieji, kuriems meilė Dievo Sūnaus neprilygstamai asmenybei bei Jo dieviško mokymo tiesoms suteikia papildomą veržimosi prie Kristaus akstiną. Tokie augančio tikėjimo darbų šviesa žėrintys krikščionys yra, kaip apaštalas Paulius, pagauti Jėzaus malonės ir palaiminti vis didėjančiu troškimu labiau pažinti Jį, Jo prisikėlimo galybę ir bendravimą Jo kentėjimuose, kad panašiai kaip Jis galėtų gyventi ir numirti, idant pasiektų ir asmeninio prisikėlimo palaimą Švč. Trejybės šlovėje (plg. Fil 3, 1012).
Ši gan siauru gyvenimo keliu žengianti mažoji, bet Gerajam Ganytojui ištikimoji tikinčiųjų kaimenė yra dabar dieviškos malonės šaukiama ne tik pati siekti laimikio aukštybėse (plg. Fil 3, 13), bet yra Viešpaties pasiųsta savo krikščioniško gyvenimo pavyzdžiu bent kai kuriuos aplinkinius iš pragaištingu abejingumu pripildyto snūduriavimo pažadinti ir juos įkvepiančiu Kristaus pažinimo troškimu uždegti.
Didis švento gyvenimo žmogus popiežius Jonas Paulius II apaštališkame laiške (didžiojo 2000 metų jubiliejaus pabaigos proga) rašė: Dabar turime žvelgti priekin, irtis į gilumą, pasitikėdami Kristaus žodžiu: Duc in altum! Tai, ką padarėme šiais metais, neturi skatinti pasitenkinimo jausmo ir juolab atsipalaiduoti. Priešingai, gautoji patirtis turėtų pažadinti mūsų naują dinaminę jėgą, skatindama nukreipti išgyventąjį entuziazmą į konkrečius darbus.
Šiuos prasmingus Šventojo Tėvo žodžius pritaikydami nūdienai, vieningai tarkime: Per šią Gavėnią įgyta didesnė vidinė branda, patirtis išties tegul tampa nauja paskata visus dalykus kiek įmanoma daugiau stengtis vertinti krikščioniškais požiūriais. Šiame sumaterialėjusiame pasaulyje sąmoningų tikinčiųjų yrimasis į gilumą pirmiausia reiškia jų viso mąstymo ir širdies galių nukreipimą į Kristų ir Jo bei mūsų sužadėtinę Bažnyčią. Kai mūsų meilė vis augs pažinimu ir visokeriopu išmanymu, ir mes mokėsime pasirinkti, kas vertingiau, kad būtume tyri ir be priekaišto Kristaus dieną ir pilni teisumo vaisių per Jėzų Kristų Dievo garbei ir šlovei (plg. Fil 1, 911), tuomet patirsime savyje tos naujos, viską atnaujinančios dinaminės jėgos palaimą, kurios išgyvenamas entuziazmas dar stipriau pasireikš ne vien per Velykų ar Sekminių iškilmes, bet, kas svarbiausia kasdienės maldos, darbo, studijų ir poilsio valandomis.
Kviečiu šį puikų devizą Duc in altum irtis į gilumą! užrašyti spausdintomis didesnėmis ar mažesnėmis raidėmis ant popieriaus lakšto ir jį pasikabinti, pavyzdžiui, savo darbo kambaryje. Tegul jis bus dovana Prisikėlusiajam. Juk kiek kartų dėmesingai perskaitysime šį užrašą, tiek kartų galime būti vidujai paskatinti iš naujo kūrybingai apmąstyti Dievo žodį. O kasdienis yrimasis į Šventojo Rašto gelmę neabejotinai mums prinokins tokius tikėjimo darbų prisirpusius vaisius, kuriuos ragausime ir negalėsime jų atsivalgyti, peržengę amžinųjų Velykų slenkstį.
Kun. Vytenis Vaškelis
© 2007 XXI amžius
|