|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Prasmingų Kristaus Prisikėlimo švenčių! Mieli krikščionys!
Pavasarinis šurmulys mieste ir kaime, namuose ir parduotuvėse, retai matomos minios šventoriuose skatina klausti: ar Velykos tai tik dar viena šventė, graži tradicija, didingos apeigos bažnyčioje? Jeigu taip, šis įvykis neturi nieko bendra su mūsų gyvenimo esme, tai tik proga pailsėti ir paišlaidauti. Tačiau jeigu priimame Kristaus Prisikėlimą kaip mūsų tikėjimo pagrindą, jis perkeičia gyvenimą. Jis suteikia visiškai naują buvimo žemėje prasmę, dovanodamas amžinąją viltį. |
|
|
|
|
|
Dievas mus išvaduoja nuo mirties Telšių vyskupo kreipimasis į vyskupijos tikinčiuosius Mieli broliai seserys, Žemaičių žemės tikintieji krikščionys! Kasmet Didžiojo šeštadienio vakaro sutemose Bažnyčia mus sukviečia prie bažnyčių šventoriuose skaisčiai liepsnojančio velykinio laužo. Kaip to laužo šviesa nušviečia nakties tamsą, taip Kristaus pergalės prieš mirtį prisikėlimo šviesa sklaido mus visus gąsdinančios neišvengiamos mums mirties tamsą. Tą tamsą, kuri mums tokia skaudi ir nepriimtina. Tą tamsą, kuri taip priešinga mūsų prigimties giliausiems troškimams: amžinojo gyvenimo ir amžinų, nedylančių, negriūvančių namų troškimui. |
|
|
|
|
|
O, būk pasveikintas, mirtį nugalėjęs Jėzau! Didingą ir be galo prasmingą Kristaus prisikėlimo iš numirusių šventę Velykas geriausiai įprasmina tie tikintieji, kuriems meilė Dievo Sūnaus neprilygstamai asmenybei bei Jo dieviško mokymo tiesoms suteikia papildomą veržimosi prie Kristaus akstiną. Tokie augančio tikėjimo darbų šviesa žėrintys krikščionys yra, kaip apaštalas Paulius, pagauti Jėzaus malonės ir palaiminti vis didėjančiu troškimu labiau pažinti Jį, Jo prisikėlimo galybę ir bendravimą Jo kentėjimuose, kad panašiai kaip Jis galėtų gyventi ir numirti, idant pasiektų ir asmeninio prisikėlimo palaimą Švč. Trejybės šlovėje (plg. Fil 3, 1012). |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |