|
Šantažas
Petras KATINAS
Naivūs buvo tie žmonės, kurie tikėjosi, jog iš aukščiausios valdžios pagaliau pasitraukus LKP CK pirmajam sekretoriui Algirdui Brazauskui ir partiniam ideologui Gediminui Kirkilui tapus Premjeru, po septyniolikos nepriklausomybės metų pagaliau baigsis vienos partijos vienvaldystė. Nieko panašaus neatsitiko. Neokomunistai ir toliau vadovauja, o gaires ir toliau brėžia tas pats A.Brazauskas. Tik negalima atsistebėti naivumu nemažos dalies mūsų piliečių, šioje nomenklatūrininkų partijoje vis dar įžiūrinčių kažkokias socialines vertybes, netgi skandinaviško tipo socialdemokratiją. Ši partija tik finansinių ir oligarchinių klanų įrankis, tiems klanams palankių įstatymų štampuotoja. Darbo žmonių gynėjais apsiskelbę brazauskininkai gina tiktai turtuolių interesus. Tai, kad retsykiais nuo savo puotų stalo numeta kokį apgraužtą kaulą mamytėms, nežinia nuo kokių tėvelių auginančioms vaikelius, įvairaus plauko liumpenams, irgi parazituojantiems ant visuomenės kūno, rodo tiktai vieną dalyką šie liumpenizuoti visuomenės sluoksniai yra nuolatiniai brazauskininkų rinkėjai. Elektoratas, kaip dabar sakoma. Kaip ir jų dukterinių partijų. Tiesa, tuos liumpenus ir mamytes gegutes iš A.Brazausko stengiasi paveržti Konstitucijos ir priesaikos pažeidėjas R.Paksas, kurį jo mylėtojai jau net vadina Feniksu, atgimusiu iš pelenų. R.Pakso tvarkos ir teisingumo strategai Vilniuje ir Maskvoje jau nubrėžė gaires, kuriomis nušalintasis priesaikos laužytojas ateis aukščiausiojon valdžion. Tie strategai visiškai įsitikinę, kad jau šiemet Strasbūro Žmogaus teisių teismas nuspręs, jog iš R.Pakso nepagrįstai atimta teisė dalyvauti Seimo rinkimuose ir tada tas feniksas parodys, ką gali. O taip gali atsitikti, nes tas Strasbūro teismas gana dažnai priima, švelniai tariant, gana keistus sprendimus, nesuvokdamas tos šalies konkrečios situacijos, ypač pokomunistinėse valstybėse. Prisiminkime tik tai, kaip jis priteisė Lietuvai išmokėti solidžias kompensacijas nuskriaustiems kagėbistams arba R.Pakso strategui ir sąžinės kaliniui kyšio prievartautojui A.Butkevičiui. Todėl R.Paksas turi pagrindo tikėtis to paties.
Matyt, tuo įsitikinęs ir Algirdas Paleckis. Juk jis ne iš tų idealistų, kurie vien dėl idealų atsisakytų seimūno lovio. Aišku, jis tikisi dar pilnesnio, nes, pasak jo paties, yra strategiškai mąstantis politikas. Štai kodėl A.Paleckis, bent jau žodžiais, drįsta nepaklusti netgi pačiam A.Brazauskui ir jo vadinamam prezidiumui politbiurui. Tas politbiuras dar kartą liepė A.Paleckiui nesidėti į sostinės tarybos koaliciją su tais, kurie siekia, kad Vilniaus meru taptų R.Paksas, dabartinis meras A.Zuokas ar Tėvynės sąjungos atstovas K.Masiulis. Bet juk jaunasis socialdemokratas per visas žiniasklaidas ir vaizdasklaidas triumfuoja, kad jis jau pasirinko R.Paksą. Esą tokia yra gausiausio neokomunistų partijos Vilniaus skyriaus ir daugumos vilniečių valia
Bet tokie ir panašūs brazauskininkų žaidimai dar nesibaigė. Štai praėjusį pirmadienį partijos prezidiumas nusprendė atsisakyti Tėvynės sąjungos paramos valdančiajai koalicijai, nes, kaip aiškino A.Brazauskas ir jo įpėdinis G.Kirkilas, bendradarbiavimas su Tėvynės sąjunga partijos netenkina. Aišku, netenkina. Juk tie konservatoriai nuolat reikalauja pagaliau imtis priemonių prieš vis labiau klestinčią korupciją, reikalauja VSD šefo A.Pociaus ir Dujotekanos bičiulio, premjero G.Kirkilo patarėjo A.Januškos galvų. Aišku, nutraukdami susitarimą su Tėvynės sąjunga, vadinamieji socialdemokratai niekuo nerizikuoja. Prie A.Brazausko durų jau seniai mindžikuoja socialiai artimi uspaskichininkai. Nors teks atiduoti kelis valdžios portfelius, bet atims ne iš savų, o iš jau savo darbą atlikusių pilietininkų. Darbiečiai, aišku, norės daugiau, bet šiuo metu yra tokia padėtis, jog reikia vadovautis taisykle, kad geriau žvirblis rankoje, nei varna danguje.
Taigi naujosios koalicijos kontūrai jau beveik aiškūs. Ne be reikalo taip švyti bičiulių A.Brazausko ir K.Prunskienės veidai. Atkuto netgi per visas siūles braškančios Naujosios sąjungos vadas Artūras Paulauskas, jau atvirai pareiškęs norą jungtis prie socdemų formuojamos naujosios koalicijos. Norai norais, bet viską spręs A.Brazauskas su G.Kirkilu ir Č.Juršėnu. Gal ir numes kokį portfeliuką. Bet labiausiai triumfuoja A.Pociaus ir Dujotekanos (tiksliau, Gazprom) įgaliotas Premjero patarėjas A.Januška. Juk viskas vyksta pagal jo scenarijų. Aišku, tas scenarijus irgi ne jo, bet Maskvoje labai aukštai sėdinčių šeimininkų. Ne veltui konservatoriams metamas G.Kirkilo kaltinimas kažkokiu šantažu ir pirmalaikių Seimo rinkimų skelbimas yra kaip tik grynų gryniausias šantažas siekiant sudaryti naująją prorusišką daugumą. Apie tokią įvykių eigą XXI amžius rašė jau kur kas anksčiau.
Tačiau tokį scenarijų, lipdant naująją, o iš tiesų senąją valdančiąją koaliciją, nutarta paslėpti po reikalavimu paleisti Seimą ir surengti pirmalaikius jo rinkimus. Tam pasirinktas Seimo ilgasėdis, SSKP, LKP, LDDP ir LSDP ideologas ir strategas, pats didžiausias pokiliminių žaidimų didmeistris Česlovas Juršėnas, iš anksto jau parengęs Seimui nutarimo dėl pirmalaikių Seimo rinkimų projektą. Netgi datą nustatė birželio 24 dieną, per pačias Jonines. Ši data, matyt, pasiūlyta neatsitiktinai, dėl humoro. Juk ir A.Brazauskas, ir Č.Juršėnas puikiai žino, kad surinkti tris penktadalius parlamentarų balsų dabartiniame Seime neįmanomas dalykas. Juk daugelis dabartinių seimūnų suvokia, kad, surengus priešlaikinius rinkimus, jie į parlamentą tikrai nepatektų. O iki 2008 metų rudens, kai turėtų įvykti Seimo rinkimai, dar daug vandens nutekės, dar daug ką galima nuveikti, prastumti nemažai sau ir savo klanui palankių įstatymų, o ypač poįstatyminių aktų, kuriuos gali traktuoti kaip kas išmano ir kaip kam palanku. Todėl išankstiniai Seimo rinkimai tebuvo paprasčiausias brazauskininkų blefas. Pirmiausia lengvatikiams kvailinti. Aišku, Č.Juršėnas suvokia, kad daugelis Lietuvos žmonių nori priešlaikinių rinkimų, nes supranta, kad tiktai Seimo rinkimai teikia vilčių, jog įvyks kiek esmingesnių pokyčių ir permainų valstybės ir visuomenės gyvenime, kuris dabar brazauskininkų dėka tapo visiškai sujauktas.
Šiomis dienomis grupė žinomų visuomenės veikėjų, garbingų ir sąžiningų žmonių, atviru laišku kreipėsi į Prezidentą, reikšdami susirūpinimą susidariusia padėtimi valstybėje ir prašo jo mobilizuoti tautos jėgas gelbėti valstybę. Deja, vargu ar Daukanto gatvės rūmų šeimininkas išgirs ir reaguos. Juk Prezidento spaudos atstovė jau pareiškė, kad viskas bus taip, kaip nuspręs dabartinis Seimas. O ką jis nuspręs, jau ir taip aišku: visomis išgalėmis laikytis valdžios ir jos lovio. Pagaliau Prezidentui rūpi visai kiti reikalai. Antai jis nusprendė vėl pasisvečiuoti Paryžiuje dalyvauti UNESCO geros valios ambasadorių kasmetiniame suvažiavime. Kokia iš to nauda Lietuvai, vienas Dievas težino.
Valdantieji toliau mezga įvairiausias intrigas prieš Tėvynės sąjungą. Pagrindinis neokomunistų ir jų prielipų tikslas diskredituoti tuos prakeiktus landsbergininkus ir padaryti juos teroristais, nužudžiusiais buvusį savanorį ir saugumietį J.Abromavičių, susprogdinusius Bražuolės tiltelį ir Lietuvos ryto redakcijos sandėliuką. Suvokdami, kad vien socdemų ir darbiečių puolimų nepakanka, pasitelkė į raudonąją stovyklą urmu pasukusius liberalcentristus. Štai vienas jų, parlamentinės tyrimo komisijos, neva nagrinėjančios J.Abromavičiaus žūtį, narys liberalcentristas R.Remeika pareikalavo, kad iš komisijos būtų pašalintas TS atstovas Jurgis Razma. Pasirodo, jis bendrauja su nuteistu teroristu, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriumi Algirdu Petrusevičiumi. Tas Remeika remiasi VSD šefo popiergaliais, kuriuose, be A.Petrusevičiaus, minimas žmogus, inicialais J.R. Aišku, tokiam reikalavimui bemat pritarė tos komisijos pirmininkė darbietė L.Graužinienė. Taigi ir pirmalaikių Seimo rinkimų, ir rezonansinių bylų tyrimo manipuliatoriai, spjovę į būtiniausius valstybės reikalus, nusprendė sunaikinti didžiausius savo ir jų motinos Rusijos priešus konservatorius. Ar pavyks tos šėtoniškos užmačios, priklauso nuo Lietuvos žmonių, kurie dar neprarado sveiko proto ir per visus atkurtosios nepriklausomybės metus nesidavė apmulkinami.
© 2007 XXI amžius
|