|
Rekolekcijos
Priešvelykiniu laikotarpiu visose Lietuvos parapijose vyksta rekolekcijos. Tai žmogaus dvasinis pasirengimas didžiausiajai krikščioniškojo pasaulio šventei šv. Velykoms.
Malonu pasidžiaugti, kad šiemet pasirašyto Lietuvos Vyskupų Konferencijos ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos memorandumo pagrindu VDU, KTU, KMU, ŽŪU įsteigti sielovados centrai ryžosi organizuoti rekolekcijas šių aukštųjų mokyklų darbuotojams. Jos vyko kovo 24-25 dienomis visų tikinčiųjų pamėgtoje ir gausiai lankomojoje Šiluvoje. Organizatoriai Kauno aukštųjų mokyklų sielovadų centrų atsakingi asmenys ir Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas kun. brolis Severinas, OFM, įdėjo daug pastangų, parodė nuostabaus išradingumo, meilės ir pasiaukojimo, kad šios rekolekcijos ilgam ilgam išliktų visų dalyvavusių širdyse ir sielose. Rekolekcijų tema Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas.
Pirmosios rekolekcijų dienos viena iš pagrindinių dalių buvo pavadinta Keliauti su Kristumi.... Ji buvo susieta su visiems gerai žinomu Biblijos epizodu apie Emauso mokinių kelionę. Mūsų visų pamiltas rekolekcijų vadovas brolis Severinas ir Šiluvos Bazilikos klebonas suorganizavo trijų kilometrų Emauso mokinių kelionės imitaciją. Toje kelionėje, pasiskirstę poromis, ėjome tuos tris kilometrus vieni nuo kitų nutolę ne mažiau kaip per penkiasdešimt metrų. Visoms poroms užduotis buvo ta pati: iš pradžių su bendrakeleiviu reikėjo pasidalyti savo asmenine tikėjimo patirtimi, su ja susijusiais išgyvenimais, nuopuoliais bei pakilimais ir pan. Po to ne mažesnis kaip penkiolikos minučių absoliučios tylos laikotarpis, skirtas asmeniniams susimąstymams apie tikėjimą, Dievą bei šiandieninius rūpesčius ir problemas, susijusias su žmogaus dvasiniu tobulėjimu. Tada iškart savojo tylos laikotarpio minčių išdėstymas bendrakeleiviui. Net nepastebėjome, kad kelio ilgis buvo trys kilometrai, nes jis mums atrodė, kad buvo praeitas akimirksniu. O sugaišome maždaug septyniasdešimt penkias minutes. Kokia tai buvo puiki ir žodžiais neapsakoma dvasinio bendravimo su bendrakeleiviu patirtis! Taip pat manau, kad to kelio metu vieni kitus dvasiškai praturtinome, papildėme kiekvienas savo dvasinio aruodo lobius.
Po šio kelio, vakarop, Šiluvos rekolekcijų namuose vyko mąstymas Tiesa gyventi, kurį vedė nuostabusis mūsų rekolekcijų dvasios vadovas brolis Severinas. Šio mąstymo pagrindinė kryptis irgi visiems gerai žinoma Biblijos mintis tiesa jus padarys laisvus. Šia tema daugiausia savo turtinga patirtimi dalijosi kunigas Severinas, įpindamas taip pat įspūdžius iš Lietuvos.
Vakare (apie 19 val.) Švenčiausios Mergelės Marijos Apreiškimo koplyčioje siuntėme sveikinimus Dievo Motinai bei sukalbėjome vieną Rožinio slėpinį.
Dar vėliau (apie 19.30 val.) rekolekcijų namų koplyčioje prasidėjo susitaikymo pamaldos, kurių dvasinio susikaupimo atmosferą sunku aprašyti, reikia pačiam patirti. Daug ką pasako faktas, kad jos baigėsi apie 22 val. Broliui Severinui susitaikymo pamaldų metu talkino Šiluvos klebonas ir KTU kapelionas, kurie padėjo klausyti išpažinčių. Be galo džiugu, kad abejingų susitaikymui su Dievu nebuvo.
Sekmadienį, kovo 25 dieną, rekolekcijas tęsėme Rytmetine, kurios metu pašlovinome Viešpatį.
Vėliau dar vienas mąstymas tema Gyventi prieš mirtį ir po.... Šio mąstymo metu buvo jaučiamas didžiulis rekolekcijų dalyvių susikaupimas ir dėmesys kunigo Severino žodžiams. Tema buvo gvildenama įvairiapusiais aspektais: tikėjimo požiūriu, filosofiniu, medicininiu ir t.t.
Dešimtą valandą visi dalyvavome Šiluvos Bazilikoje jaunimo šv. Mišiose, kurias aukojo kunigas Severinas. Štai čia ir atsitiko netikėta nelaimė. Žengiant mūsų vadovui nuo paaukštinimo, jis suklupo ir nestipriai susižeidė. Vėliau brolis Severinas juokavo, kad Dievas turbūt jį nubaudė už tai, kad širdyje besidžiaugdamas didele šių rekolekcijų sėkme perdaug skyrė nuopelnų sau, o pamiršo Dievą, kuris visuomet lemia viską. Ačiū Dievui, viskas baigėsi laimingai.
Sekmadienį, apie pusiaudienį, prasidėjo rekolekcijų aptarimas, kurio metu kiekvienas išsakė savo įspūdžius ir įgytą patirtį. Visų dalyvių veidai švietė skaisčiau už tomis dienomis mus džiuginančią saulę. Sunku žodžiais nusakyti visų dalyvių dvasinę būseną, kurią viena dalyvė labai tiksliai įvertino: Gražu, net verk. Ir iš tikrųjų buvo nemažai džiaugsmo ašarų. Patirta dvasinė bendrystė praturtino kiekvieno širdį, atgaivino sielą, kuriai, artėjant Kristaus Prisikėlimo iškilmei, buvo būtina atitrūkti nuo kasdienybės rutinos, buvo būtina sustoti ir susimąstyti tame šurmulingame dienų bėgime, įkvėpti dvasinės atgaivos, kad pasijustume Žmogumi, kuris sukurtas pagal Dievo paveikslą.
Dėkojame mūsų rekolekcijų vadovui broliui Severinui, OFM, sielovadinių centrų organizatoriams, Šiluvos rekolekcijų namų šeimininkams, kurie taip maloniai, svetingai ir dėmesingai visus priėmė.
Tikime, kad tokia dvasinės atgaivos šventė bus ne vienintelė. Nekantriai lauksime naujų, dar gausesnių ir ne mažiau dvasingų susibūrimų. Visiems rekolekcijų dalyviams, organizatoriams ir bent kiek prisidėjusiems prie jų sėkmės tegul atlygina Aukščiausiasis. Linksmų šventų Velykų!
Doc. dr. Julius Gvergždys
© 2007 XXI amžius
|