|
Velykų belaukiant
Gavėnia tai laukimo, susikaupimo laikotarpis, kuomet ruošiame savo sielą laukdami Kristaus prisikėlimo šv. Velykų. Tam ruošiasi viso pasaulio katalikai. Gavėnia tai ir apmąstymo ne tik apie save ir savo šeimą, bet ir ir Tautos dabartį ir ateitį laikas. Prisimename vargšus, ligonius ar nelaimės ištiktus savo kaimynus ir artimuosius. Gavėnios metu sušelpiame tuos vargšus ir paliegėlius, kuriems labiausiai reikia mūsų pagalbos. Kartu ir patys su savo vaikais ir vaikaičiais pasiruošiame tai didžiajai šventei. Visi katalikai atlieka išpažintį; daugiau meldžiamasi, mažiau valgoma, daugiau pasninkaujama. Atsisakoma ne tik mėsos, bet ir pieno produktų.
Prieš karą kaimo žmonių Gavėnios valgiai būdavo silkė, žuvis, kanapės, žirniai ir kiti žemės produktai. Žmonės stengėsi būti geresni ir pakantesni vieni kitiems, to paties mokydavo ir savo vaikus. Daugelis jų lankydavo bažnyčią, atlikdavo velykinę išpažintį, dažniau melsdavosi namuose, atgailaudami už nusižengimus ir stengdavosi daryti gerus darbus, padėdami vargšams, lankydami ligonius. Taip žmonės su savo šeimomis pasiruošdavo Velykoms. Didžiausia garbė tam, kuris suklydęs pasitaiso.
Velykų šventės susietos su gamtos pabudimu. Jos nėra vien tik istorinis faktas ir Kristaus Prisikėlimo paminėjimas. Velykos turi kur kas gilesnę prasmę.
Kristus nugalėjo mirtį, savo kančia ir prisikėlimu iš numirusiųjų suteikė ir mums prisikėlimo viltį. Juk ir mūsų valstybės atkūrimas prieš 17 metų įvyko Velykų išvakarėse. Velykas, kad ir slapčiomis, lietuviai šventė tremtyje, sovietiniuose lageriuose ir kalėjimuose. Nors jie buvo alkani, dažnai labai sušalę, tačiau tikėjo Lietuvos ateitimi. Velykų šventes minėdavo ir švęsdavo Lietuvos partizanai, dažnai vadinti miško broliais.
Šią šventę iškilmingai švęsdavo mūsų tautiečiai užsienyje. Jie tikėjo, kad Lietuva bus laisva ir nepriklausoma valstybė.
Tebūnie tai džiaugsmo ir vienybės šventė. Norėtųsi, kad Velykos, kaip Prisikėlimo šventė, mus visus vienytų ir sutelktų dorai ir sąžiningai dirbti savo valstybės labui ir tautos gerovei. Juk nuo amžių buvome ir esame lietuviai, gyvenantys prie Baltijos. Čia mūsų žemė, mūsų tėvų ir protėvių kapai, kurie tą žemę, prakaitą liedami, sunkai dirbo, augino duoną ir vaikus. Lietuva yra mūsų tėvynė, kuri be mūsų gerų darbų, meilės, sąžiningumo ir pilietinio supratimo negalės klestėti.
Stasys GENTVILAS
Baisogala,
Radviliškio rajonas
© 2007 XXI amžius
|