Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Visuomenė

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Kijevo Maidane vėl revoliucija?

Prezidentas Vladimiras Juščenka paleido Ukrainos parlamentą Reuters nuotrauka

Politinė padėtis Ukrainoje labai komplikavosi ir blogėja ne dienomis, o valandomis. Dešimtys, o kai kurių pranešimų duomenimis, šimtai tūkstančių žmonių išėjo į Ukrainos sostinės gatves ir aikštes. Praėjusio savaitgalio demonstracijose mitingavo prezidento V.Juščenkos ir prorusiško premjero V.Janukovičiaus šalininkai. Prorusiškų jėgų pyktį sukėlė prezidento aiškios užuominos apie Aukščiausiosios Rados (parlamento) paleidimą ir priešlaikinius parlamento rinkimus. Pasak prezidento, norėta išbristi iš politinės aklavietės, kitos išeities nėra. Tuo labiau kad V.Janukovičius, formuodamas daugumą, parlamente postais ir pinigais pervilioja deputatus iš kitų frakcijų. Netgi iš nesutaikomos opozicionierės Julijos Tymošenkos bloko prie Regionų partijos, komunistų ir socialistų koalicijos prisijungė aštuoni parlamentarai. Tiek pat perėjo ir iš Verslininkų bei pramonininkų frakcijos. Praėjusį šeštadienį prezidentas V.Juščenka apkaltino premjerą V.Janukovičių nekonstituciniais būdais užgrobti valdžią ir sužlugdyti Ukrainos žengimą į Europą. V.Janukovičiaus šalininkų dauguma jau ir taip gerokai apribojo prezidento galias, atėmė iš jo teisę formuoti vyriausybę, paliko tik teisę skirti užsienio reikalų ir gynybos ministrus. Tačiau ir ši teisė grubiai pažeista. Tai parodė naujo užsienio reikalų ministro skyrimas. Parlamentas net du kartus atmetė prezidento V.Juščenkos pasiūlytą provakarietiško politiko Vladimiro Obryzkos kandidatūrą ir naujuoju užsienio reikalų ministru paskyrė 32 metų ambicingą politiką Arsenijų Jaceniuką. Pastarasis savo pirmajame pareiškime akcentavo, kad Europa nėra tikslas, o Rusija yra nepaprastai svarbi Ukrainos partnerė, su kuria būtini kuo glaudesni ryšiai.

Balandžio 2 dieną prezidentas V.Juščenka susitiko su parlamentinių frakcijų vadovais ir Aukščiausiosios Rados pirmininku bei jo pavaduotojais. Prezidentas aiškiai leido suprasti, kad jeigu neįvyks rimtas dialogas su V.Janukovičiaus šalininkais, tai jis pasirašys dekretą dėl parlamento paleidimo. Bet jeigu taip atsitiks, tai visiškai nežinia, ar parlamentas paklus dekretui išsiskirstyti. Tuo labiau kad V.Janukovičius masiškai veža savo žmones iš Rytų Ukrainos, daugiausia rusakalbius, kurie stato palapines ir net nesirengia trauktis iš Kijevo centro. K ai kuriose gamyklose ir fabrikuose Rytų Ukrainoje, kur direktoriauja regionininkai ir komunistai, netgi nutrauktas darbas ir visi dirbantieji, apdalyti dosniais dienpinigiais ir maisto lauknešėliais, išsiųsti į Kijevą. Ukrainos politikos apžvalgininkai baiminasi, kad gali kilti prezidento ir premjero šalininkų susirėmimai, kurie gali baigtis neprognozuojamais veiksmais ir visišku politinio chaosu, kuris jau ir dabar darosi beveik nevaldomas. Visi su baime laukia Velykų švenčių, kurios, kaip manoma, bus labai neramios. Šiemet Velykų dienos sutampa abiejų pagrindinių Ukrainos Bažnyčių – Stačiatikių ir Katalikų šventimu.

Praėjusią savaitę, kai dar Donecko srityje ir kituose Rytų Ukrainos miestuose premjero V.Janukovičiaus šalininkai dar tiktai verbavo žmones rengtis „lemiamam žygiui“ į Kijevą, jau buvo aišku, kad „oranžinių“ (prezidento V.Juščenkos šalininkų) ir „mėlynųjų“ (V.Janukovičiaus) konfrontacija neišvengiama. Tiesa, tada V.Janukovičius sakė netikįs, kad prezidentas V.Juščenka paleis Aukščiausiąją Radą. Jo žodžiais, prezidentas tam nesiryš, o apskritai to negalima padaryti, nes Konstitucinis Teismas šito niekada nepatvirtins. Ir štai praėjusį pirmadienį po konsultacijų su parlamento ir frakcijų vadovais prezidentas V.Juščenka paskelbė dekretą dėl parlamento paleidimo ir pirmalaikių rinkimų, kurie prezidento dekrete numatyti gegužės 27 dieną. Įvykusį prezidento susitikimą su parlamento ir frakcijų vadovais sunku pavadinti konsultacijomis. Premjero V.Janukovičiaus Regionų partijos, komunistų ir socialistų koalicija apie parlamento paleidimą nenori net girdėti. Pagrindinis V.Janukovičiaus ir jo komandos rūpestis – kuo skubiau Ukrainos parlamente sudaryti trijų šimtų deputatų daugumą, kad būtų galima pakeisti Konstituciją, atimti iš prezidento V.Juščenkos paskutines galias, o gal ir visiškai jį nušalinti. Iki minėtos deputatų daugumos trūksta visai nedaug. Dabar V.Janukovičius kontroliuoja 260-265 parlamentarus, o jeigu ir toliau didės perbėgėlių skaičius, tai to neteks ilgai laukti. Tuo labiau kad deputatai paprasčiausiai nuperkami, sumokant perbėgėliams net iki milijono dolerių. Vykstančius procesus Radoje prezidentas V.Juščenka apibūdino kaip šliaužiantį perversmą, sukoncentruojant visą valdžią vieno asmens – V.Janukovičiaus rankose. Pasak V.Juščenkos, tokie metodai, siekiant uzurpuoti valdžią, pažeidžia konstituciją, tuo labiau kad deputatai priviliojami juos paperkant didžiulėmis sumomis. Dar prieš pasirašydamas dekretą dėl Rados paleidimo, prezidentas V.Juščenka pateikė parlamentui ir Vyriausybei kelis reikalavimus. Tarp jų – reikalavimą politikams nepolitizuoti teisėsaugos institucijų, nesikišti į Konstitucinio Teismo veiklą, priimti naują įstatymą dėl Vyriausybės bei sudaryti komisiją konstitucijai tobulinti. V.Janukovičius bemat atmetė visus tuos pasiūlymus ir pavadino juos ultimatumu. Savo ruožtu Ukrainos komunistų lyderis Petro Symonenka, rusakalbiams demonstrantams audringai plojant ir šaukiant „ura!“, pareiškė, kad jau nusibodo terliotis su V.Juščenka, ir paragino išvis panaikinti prezidento instituciją. Pasak Ukrainos komunistų vado, Ukrainoje politinė krizė niekada nesibaigs, kol prezidento rūmuose šeimininkaus V.Juščenka.

Tuo tarpu viena pagrindinių opozicijos lyderių Julija Tymošenko savo šalininkų mitinge sakė, kad pirmalaikiai parlamento rinkimai yra įprasta demokratinė praktika atnaujinti valdžiai. „Paleisti parlamentą – tai ne prezidento teisė, o pareiga, kad būtų pagaliau išvaikyta korupcijoje paskendusi Rada ir surengti pirmalaikiai, sąžiningi ir atviri rinkimai“, – kalbėjo J.Tymošenka. Savo ruožtu naujai išrinktas prezidentinės partijos „Mūsų Ukraina“ lyderis Jurijus Lucenka priminė, jog 2011 metų parlamento rinkimų tikrai nebus, nes V.Janukovičiaus Regionų partija iki to laiko pasiims absoliučiai visą valdžią ir jokių rinkimų jau nebereikės. O jeigu jie ir įvyktų, tai būtų tiktai pakartota sovietinių laikų rinkimų komedija.

Vos paskelbus prezidento dekretą dėl Rados paleidimo, premjeras V.Janukovičius pareiškė, kad net negalvoja jo vykdyti, o patį dekretą pavadino neteisėtu. Susidarius tokiai situacijai tampa visiškai aišku, kad apie jokį politinį kompromisą Ukrainoje negali būti ir kalbos. Tuo labiau kad ir prezidentą V.Juščenką, ir prorusišką premjerą V.Janukovičių remiančios politinės jėgos – apylygės. Demokratinės ir provakarietiškos Ukrainos jėgos puikiai supranta, jog nuo to, kaip baigsis ši politinė priešprieša, priklausys šalies likimas. Kaip pažymėjo visuomeninio judėjimo „Liaudies savigyna“ lyderis, buvęs Ukrainos vidaus reikalų ministras J.Lucenka, ne tik demokratinėmis jėgoms, bet ir pačiai demokratijai iškilo labai rimtas pavojus. Todėl, anot jo, visos demokratinės jėgos privalo vienytis ir nuversti Ukrainai priešišką vyriausybę ir dabartinę parlamento daugumą.

Viena aišku: konfrontacija Ukrainoje vis didėja. Pirmiausia tą rodo, kad, vos paskelbus prezidento dekretą dėl Rados paleidimo ir priešlaikinių rinkimų, regionininkai, komunistai ir socialistai surengė neeilinį skubų parlamento posėdį, kuriame kategoriškai atmetė prezidento V.Juščenkos dekretą, išvadino jį nekonstituciniu aktu ir įpareigojo vyriausybę neskirti nė vienos grivnos pirmalaikiams rinkimams.

Neslūgstant politinei įtampai Ukrainoje ir po prezidento V.Juščenkos susitikimo su premjeru V.Janukovičiumi bandant surasti kokią nors išeitį iš susidariusios padėties, nepaaiškėjo nieko konkretaus. Abu politikai laikosi savo pozicijų. Dar daugiau, V.Janukovičius parlamente išrėžė kalbą, kurioje apkaltino prezidentą kėsinimusi į konstitucinę tvarką ir siekimu užgrobti valdžią. Pasak V.Janukovičiaus, prezidentas siekia diskredituoti parlamentinę valdymo formą ir įtvirtinti autokratinę prezidento valdžią. V.Janukovičius pabrėžė, kad prezidentas V.Juščenka, pasirašęs dekretą dėl Rados paleidimo, žengė tokį žingsnį, kuris atneš Ukrainai katastrofiškų padarinių. Tiesa, jis dar paragino prezidentą atšaukti dekretą. V.Juščenka pareiškė, kad apie jokį atšaukimą negali būti ir kalbos. Skubiai sušauktame vyriausybės posėdyje visi ministrų kabineto nariai pritarė V.Janukovičiaus sprendimui nepaklusti prezidentui. Išskyrus gynybos ministrą Anatolijų Gricenką, kuris pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos paklus tik prezidento, kuris pagal konstituciją yra vyriausiasis karinių pajėgų vadas, nurodymams. Tai labai svarbus pareiškimas, nes Kijeve sklando gandai, kad regionininkų ir komunistų agitatoriai jau lankosi kariniuose daliniuose ir ragina jų vadus išvesti į gatves savo pulkus.

Vašingtono, Maskvos ir kitų šalių aukšto rango diplomatai su nerimu stebi įvykius Ukrainoje ir ragina konfliktuojančias puses ieškoti išeities iš susidariusios situacijos. Tuo tarpu Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis telefoniniame pokalbyje su V.Juščenka pareiškė, kad Lenkija palaiko jo sprendimą paleisti parlamentą ir surengti pirmalaikius jo rinkimus.

Petras KATINAS

© 2007 „XXI amžius“