|
Absurdo baloje
Petras KATINAS
Aiškiai pabūgę prarasti šiltas vietas, nespėję atlikti dar visų įsipareigojimų Rusijos Gazprom ir Dujotekanai, seimūnai atsisakė dalyvauti primityviame vodevilyje dėl parlamento paleidimo ir pirmalaikių Seimo rinkimų. Šio spektaklio sumanytojas, pirmasis Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas išmąstė, jog iš anksto žinojęs, kad taip atsitiks, bet, pasirodo, tą savo akciją surengė tiktai tam, kad tautos išrinktiesiems primintų, jog pagaliau atėjo metas pradėti darbuotis tautos ir valstybės labui. Aišku, tai tebuvo tiktai dar vienas bičiulio Č.Juršėno pokštas, susietas, nors ir pavėluotai, su balandžio 1-ąja. Kas ne kas, o jis puikiausiai žino, kokie reikalai rūpi daugeliui jo kolegų ogi įvairiausi, bet tiktai ne tautos ir valstybės.
Aišku, ši priešvelykinė socdemų iniciatyva neliko be pėdsakų. Kažkuris politologas net išmąstė, kad A.Brazausko partijos pakišta idėja dėl Seimo paleidimo suveikė lyg šaltas dušas. Vargu. Greičiau ne šaltas dušas, o šilto lietučio pakrapnojimas. Nespėjus nutilti šiam viešųjų ryšių akcijos sukeltam šurmuliui, darbiečių vadas K.Daukšys ėmė kurti revanšo planus ir braižyti naujos valdančiosios koalicijos planą. Esą G.Kirkilo, K.Prunskienės, pilietininko V.Muntiano ir liberalcentristų koalicija jau priėjo liepto galą ir atėjo metas kurti naują. Aišku, toje naujojoje koalicijoje darbiečiai privalėtų groti bent jau tikrai ne kokiomis balalaikomis. Pirmiausia norėtų iš Seimo pirmininko kėdės išversti išdaviką V.Muntianą, susigrąžinti turėtus ministrų portfelius, o vėliau gal ir Premjero kabinetą užimti. Išsigandęs Seimo pirmininkas ir jo pilietininkų grupelė bemat puolėsi ieškoti, prie ko čia prisiglaudus. Kol kas nuspręsta glaustis prie valstietės Kazimiros.
Taigi pilietininkus jau galima nurašyti. Nors, tiesą sakant, iškart buvo aišku, kad ši neva partija buvo sulipdyta siekiant bent kiek apriboti darbiečių apetitus. Bet, pasirodo, tie apetitai dar labiau augo. Pavyzdžiui, K.Daukšys, prieš palikdamas ministro postą, užsitikrino sau tvirtą užnugarį į vietas, kuriose skirstomi Europos Sąjungos pinigai, paskirdamas savus žmones. Ir ne bet kokius. Va, Lietuvos verslo paramos agentūrai vadovauti ėmė buvęs KGB majoras Saulius Jakštas, o jo pavaduotoju paskirtas Gražvydas Babilius, K.Daukšio pirmtako V.Uspaskicho Vikondos otkatų skirstytojas. Štai kodėl niekaip nepriimamos Liustracijos įstatymo, jau dvejus metus visokiais būdais gromuliuojamo, pataisos. Ir ne tik dėl draudimo KGB rezervininkams užimti svarbias valstybines pareigas. Ką ten rezervininkai, jeigu ir etatiniai čekistai lyg niekur nieko darbuojasi iš peties. Ir ne tik toje pačioje Dujotekanoje, bet ir valstybinėse institucijose. Ir nieko iš to naujojo Liustracijos įstatymo neišeis. Nes, kaip jau pareiškė brazauskininkų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė, labai patyrusi partijos veikėja, KGB rezervininkų veiklos riboti jokiu būdu nevalia, nes būtų pažeistos jų žmogaus teisės, ir Lietuva tokiu atveju labai blogai pasirodytų demokratinės Europos akyse
Apskritai prieš Velykas kilusį šurmulį ir stumdymąsi nuspręsta malšinti po švenčių. Gal net pradėti ir Atvelykio nelaukiant. Prezidentas po pokalbio su Premjeru išsakė įprastą, absoliučiai nieko nesakančią nuomonę. Pasirodo, visuomenė, matydama, kas vyksta aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, yra demoralizuojama. Štai kur premijos vertas atradimas: demoralizuojama! Bet juk ta visuomenė jau seniai laikoma klusnios bandos vietoje, ir jokių amerikų prezidentas čia neatrado.
Premjeras G.Kirkilas irgi lyg apsigalvojo ir užsiminė, kad jam nesvetimos Velykų susitaikymo nuotaikos ir todėl nusprendęs grįžti į racionalią vagą. Tai yra leido suprasti, kad prieš kelias dienas, dideliam A.Brazausko džiaugsmui, paskelbtas sprendimas atsisakyti bendradarbiavimo su Tėvynės sąjunga buvo vos ne klaidingas žingsnis. Mat, anot Premjero, bendradarbiavimas su Tėvynės sąjunga yra geresnis dalykas nei pasidavimas darbiečių malonei. Nes jų, kaip sakė G.Kirkilas, vienintelis tikslas kaip nors būti valdžioje. Bet nejaugi nebuvo aišku, jog darbiečių lyderio K.Daukšio šnekos, kad jis kuria kažkokią centristinės pakraipos valdančiąją jėgą, tėra tiktai dar viena populistinė akcija? Aišku, tokia akcija niekuo nesiskiria ir nuo buvusio Seimo pirmininko A.Paulausko skelbiamų panašių centristinių tendencijų. Ant centrizmo masalo, kurį ant kabliuko kabina K.Daukšys su A.Paulausku, gali užkibti nebent tie, kurie susigundys žadamais įvairiausiais otkatais. Deja, tokių daugiau negu reikia.
Pagaliau visa trijulė, Prezidentas, Premjeras ir Seimo pirmininkas, atsipūtusi po Velykų švenčių, žadėjo net sugrįžti prie Valstybės saugumo departamento ir jo vadovo rezervininko A.Pociaus reikalų. Tuos reikalus lyg ir apsiėmė tvarkyti pats Seimo pirmininkas V.Muntianas, pareiškęs, kad mėgins įkalbėti Seimą grįžti prie VSD ir paties A.Pociaus problemų. Netgi prezidentas neatmetė galimybės parašyti antrą dekretą dėl departamento vadovo atleidimo. Tačiau pateikė visą šūsnį įvairiausių išlygų.
Kitas dalykas į tokias užuominas pats VSD šefas nekreipia jokio dėmesio. Jis teigė net negalvojantis dar kartą rašyti atsistatydinimo prašymo, nes Seimas jau pareiškęs savo pasitikėjimą juo. Tuo labiau kad pasigirdus kalboms dėl ketinimų vėl pradėti diskusijas Seime dėl A.Pociaus peripetijų, Seimo Etikos ir procedūrų komisija, vadovaujama darbietės Kšanienės, paskelbė, kad parlamentas neturi jokio pagrindo grįžti prie A.Pociaus atleidimo procedūros, nes nutarimas atmestas galutinai ir negrįžtamai.
Nusprendęs atidėti visus reikalus po Velykų, valdantysis elitas nė žodžiu neužsiminė apie Piliečių santalkos ir žinomų kultūros žmonių kreipimąsi į Lietuvos piliečius, jog pagaliau atėjo apsivalymo metas. Tuo labiau kad nuolat paminama Lietuvos Konstitucija, kai specialiosios tarnybos ima veikti be parlamentinės kontrolės, kai informacija apie pareigūnų korupciją slepiama nuo visuomenės, kai Valstybės saugumo departamento vadovas, nepateikęs jokių nusikaltimų įrodymų, viešai kaltina piliečius esant šnipais, valstybės išdavikais, nusikaltėliais, kai Respublikos Prezidentas nesiryžta sutramdyti tokios specialiųjų tarnybų veiklos. Piliečių santalka ir garbūs kultūros žmonės ragina visus, kuriems rūpi Lietuvos laisvė, atsakingais balsais paraginti valstybės politikus ir pareigūnus turėti drąsos atsispirti svetimai įtakai ir svetimiems pinigams, neišduoti demokratijos ir Lietuvos. Beveik nėra abejonės, kad šis žinomų visuomenės veikėjų balsas nebus išgirstas. Kreipimosi autoriai jau dabar apšaukti politikuotojais. O šitas žodis nomenklatūrinės partijos ir prie jos prisiplakusio kito elito jau seniai tapęs vos ne keiksmažodžiu. Be to, atsirado ir tokių intelektualais besiskelbiančiųjų, kurie, vertindami kreipimąsi, pareiškė, kad jiems dėl visko, kas vyksta Lietuvoje, yra dzin. Taigi tokiems nusispjaut į viską. O svarbiausia į visų mūsų gimto krašto reikalus. Neapsakomai graudu darosi, kai tik įsidrąsinę pavieniai žmonės kovoja su neteisybės ir suklestėjusio cinizmo malūnais.
© 2007 XXI amžius
|