|
Kritikuojančių
daug, suprantančių ir padedančių maža
Pastaruoju metu vyrauja tendencija kritikuoti
Bažnyčią, dvasininkus ir net patį Dievą. Surasti blogą kunigą
ir jį viešai išdergti tapo kone savotišku prestižu. Gal tai atgarsis
visuotinio blogio ieškojimo mūsų gyvenime? Žinoma, kaip ir tarp
įvairius darbus dirbančių žmonių, taip ir tarp dvasininkų pasitaiko
įsėdusių ne į savo ratus. Bet juk tai nėra masinis reiškinys,
kad būtų galima daryti išvadas, jog Bažnyčia išsigimė. Manau,
taip kalba tie, kurie nepažįsta Bažnyčios gyvenimo, nebendrauja
su kunigais ir tikinčiaisiais, nesilanko Dievo namuose. O jei ir
ateina, tai ne iš širdies pasimelsti, o tik dėl svieto akių. Nes
tas, kuris ieško Dievo dvasios, ją randa. Jis mato, kiek daug gerų
kunigų darbuojasi bažnyčiose, o blogų turbūt ieškoma todėl, kad
nesuprantama, iš kur ateina pasiaukojimas, jei pats jo neturi.
|
|
Dėl
savo vaikų ateities
Visą gyvenimą labai mėgau muziką ir dainas. Dirbdama
vaikų darželyje-lopšelyje stebėdavau, kaip pusantrų, dvejų metukų
lopšelinukai džiaugsmingais veidukais skubėdavo į salę su muzikos
mokytoja šokti, dainuoti, klausytis muzikos... Galvodavau, kaip
šie maži Dievulio kūrinėliai jau atskiria, kas gražu, gera, linksma...
|
|
Naujovės
bažnyčiose
Nebeužtvenksi upės bėgimo,
Nors ji tekėtų ir pamažu.
Nesulaikysi naujo kilimo,
Nors jį pasveikint tau ir baisu...
Taip rašė didysis mūsų poetas Maironis. Kiekviena
epocha, kiekvienas laikotarpis turi savo naujovių. Mokslas ir menas
turi eiti į priekį ir nešti žmonijai pažangą ir gerovę. Nusmukusi
žmogaus dvasia atsispindi ir šiuolaikinėje kūryboje bei mene. Seniau
nutapyti paveikslai buvo gražūs ir iš arti, ir iš toli. Dabar nei
iš arti, nei iš toli... Vilniuje stovinti Lietuvos didžiojo kunigaikščio
Gedimino skulptūra sukelia ne pasitenkinimą, bet tik pasigailėjimą
dėl savo menkumo, kai ją palyginu su užsienyje stovinčiomis karvedžių
ir imperatorių statulomis. Ten imperatoriai atskleidžiami visa savo
didybe, visu grožiu.
|
|
Pastebėjimai
Visiems tėvams vaikai yra patys gražiausi, geriausi.
Ir nėra ko stebėtis juk tai mūsų vaikas! Viską, kas geriausia,
patogiausia, skaniausia, duodame pirmiausia mūsų atžaloms.
|
|
Policininkai,
pabėgę... nuo žmonių
Ne tik Palangą lyg baisus, pražūtingas cunamis
sukrėtė ir vilkų bendruomenei svetimas vandalizmo aktas. Pokomunistinėse
šalyse dominuojanti rytietiškoji velnio vadyba nuniokojo Palangos
miesto kapines. Kovo 11-ąją (įsidėmėkime!) nuvartyti 24 akmeniniai
ir septyni mediniai paminklai. Sąžininga žurnalistė Jurga Barkauskaitė
Palangos tilto kovo 14-osios numeryje, pirmajame puslapyje, teisingai
akcentavo: Suniokotų kryžių ir paminklų vaizdai iki ašarų sukrėtė
žmones
Savo artimųjų amžino poilsio vietas aplankę palangiškiai
negalėjo tramdyti skausmo ašarų. Žmonių išgyvento siaubo neįmanoma
įvertinti jokiais pinigais
|
|