|
Kritikuojančių daug, suprantančių ir padedančių maža
Pastaruoju metu vyrauja tendencija kritikuoti Bažnyčią, dvasininkus ir net patį Dievą. Surasti blogą kunigą ir jį viešai išdergti tapo kone savotišku prestižu. Gal tai atgarsis visuotinio blogio ieškojimo mūsų gyvenime? Žinoma, kaip ir tarp įvairius darbus dirbančių žmonių, taip ir tarp dvasininkų pasitaiko įsėdusių ne į savo ratus. Bet juk tai nėra masinis reiškinys, kad būtų galima daryti išvadas, jog Bažnyčia išsigimė. Manau, taip kalba tie, kurie nepažįsta Bažnyčios gyvenimo, nebendrauja su kunigais ir tikinčiaisiais, nesilanko Dievo namuose. O jei ir ateina, tai ne iš širdies pasimelsti, o tik dėl svieto akių. Nes tas, kuris ieško Dievo dvasios, ją randa. Jis mato, kiek daug gerų kunigų darbuojasi bažnyčiose, o blogų turbūt ieškoma todėl, kad nesuprantama, iš kur ateina pasiaukojimas, jei pats jo neturi.
Kad yra gerų, savo pašaukimui ištikimų dvasininkų, užtenka pasižvalgyti po Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapiją. Čia triūsia trys jauni kunigai, pilni kūrybinių sumanymų, siekiantys šviesesnio, dvasingesnio žmonių gyvenimo. Jie, kaip tikri Kristaus vynuogyno darbininkai, kantriai, nuosekliai kuria mūsų parapiją, vadovaudamiesi doros principais, ugdo tikinčiųjų teisingą gyvenimo būdą, buria juos į draugišką bendruomenę. Per gana trumpą laiką jie nuveikė didelius darbus: bažnyčioje sutvarkė mikrofonus, išdailino kleboniją, įkūrė gražius, jaukius parapijos namus. Juose dabar vyksta tikras gyvenimas: buriasi jaunimas, organizuojamos šventės, per Gavėnią kiekvieną sekmadienį giedami Kalvarijos kalnai, Pirmajai Komunijai rengiami vaikai. Malonu čia visiems seniems, mažiems ir jauniems pabūti, paklausyti muzikos, pabendrauti prie arbatos puodelio. Ir vargu ar susimąstome, kiek darbo ir pasiaukojimo reikėjo įdėti, kiek naktų nemiegota, kokius kryžiaus kelius reikėjo nueiti, kol visa tai buvo padaryta. Ne vienas gal ir piktu žodžiu palydėjo gražias mūsų dekano užmačias tvarkyti visą bažnyčios aplinką, namus parapijos bendruomenei burtis. Juk reikėjo surasti daug lėšų (o tai nėra taip lengva) šiems darbams įgyvendinti. Tuo labiau kad kritikuojančių daug, o kilnius darbus paremiančių kur kas mažiau. Esame dėkingi savivaldybės vadovams, finansų ministrui Z.Balčyčiui, skyrusiam nemažą paramą, geranoriškiems verslininkams ir visiems geros valios žmonėms. Pastoracinės tarybos ir visų parapijiečių vardu nuoširdžiausiai dėkojame savo kunigams dekanui kun. S.Toleikiui, vikarams S.Valauskiui ir M.Aleknai, A.Ekčiui už jų darbą mūsų šventovei gražinti. Jie viską darė savo rankomis, protu ir širdim, ruošdami mums brangią dovaną, suprasdami, kad jauki, graži aplinka padeda žmogui atitrūkti nuo sunkios kasdienybės, taurina sielą, padeda pajusti Amžinojo Gėrio paslaptis, tarpusavio bendravimo svarbą.
Džiaugiamės, kad mūsų dvasininkai, būdami plačios ir atviros širdies, visada šypsodamiesi, jau spėjo patraukti jaunimą. Tėvai dėkingi, kad jų atžalos, užuot šlaisčiusios gatvėmis, dabar, vadovaujami vikaro Sigito, analizuoja šv. Kazimiero, šv. Pranciškaus Asyžiečio gyvenimą, kad jie buriami prie bažnyčios, kur skiepijamos tikrosios vertybės, sėjama doros sėkla.
Malonu, kad tariamasi su pastoracine taryba, pateikiama finansinė ataskaita, viešai kalbama apie darbus su parapijiečiais. Dar džiugiau, kad ir ateičiai yra daug planų, ypač rūpinimasis tikinčiaisiais, kad jie nesušaltų, kad mūsų šventovėje visiems būtų jauku ir gera, kad mūsų vaikai augtų dori ir laimingi. Už viską turime būti dėkingi mūsų dvasios vadovams, nes jie savo jaunus gyvenimus mums aukoja. Dažnai nesuprasti, nekaltai apkaltinti ir apšmeižti, jie po šv. Mišių aukos eina tęsti gyvenimo aukos, nesiskųsdami sunkia tarnavimo našta.
...Todėl neieškokime krislo jų gyvenime, o prašykime Dievo, kad jiems suteiktų sveikatos, tvirtybės, ištvermės dirbti savo dvasiniam pašaukimui. Ir kiek galėdami padėkime jiems nuo to visiems bus tik geriau.
Jadvyga ROMIENĖ
Šilalės rajonas
© 2007 XXI amžius
|