|
Pastebėjimai
Visiems tėvams vaikai yra patys gražiausi, geriausi. Ir nėra ko stebėtis juk tai mūsų vaikas! Viską, kas geriausia, patogiausia, skaniausia, duodame pirmiausia mūsų atžaloms.
Šiandien tas kūdikis dar mažas bejėgis, o praeis kiek laiko ir jis taps savarankišku žmogumi: mokysis, studijuos, sukurs šeimą. Visi norime, kad mūsų vaikams klostytųsi gyvenime viskas kuo sklandžiausiai. Deja, taip būna ne visada. Štai atėjo į šeimą naujas žmogus, žentas ar marti, ir pasipila juodas purvas ant jų. Atseit jų dukra galėjo gauti žymiai protingesnį, turtingesnį žentą. Marti galėjusi būti gražesnė, švelnesnė, darbštesnė.
Nei sūnus, nei dukra neturėtų girdėti iš tėvų nė vieno blogo žodžio apie marčią, žentą. Priešingai, vaikams būtų labai malonu, jei tėvai pagirtų jų vyrą ar žmoną.
Kaip tėvai elgsis su žentu, marčia, taip ir jie su tėvais.
Ir dar mano vienas pastebėjimas. Nenori jaunos šeimos auginti vaikų. Štai du jauni žmonės vietoj vaiko augina didelį dobermanų veislės šunį. Veda į dresavimo pamokas, į kirpyklą. Perka brangiausius vitaminus, kokybišką maistą. Jie sako: o kam mums tas vaikas, juk mums reikia pagyventi sau, pakeliauti po pasaulį. O kažin kaip bus, kai ateis laikas, kad norėsis vaikelio, o jo nebus.
Ir ar tada nebus pagalvota, jog ne šunį reikėjo lepinti, mylėti, bet vaikelio kuo greičiau susilaukti.
Ieva S.
© 2007 XXI amžius
|