|
Policininkai, pabėgę... nuo žmonių
Ne tik Palangą lyg baisus, pražūtingas cunamis sukrėtė ir vilkų bendruomenei svetimas vandalizmo aktas. Pokomunistinėse šalyse dominuojanti rytietiškoji velnio vadyba nuniokojo Palangos miesto kapines. Kovo 11-ąją (įsidėmėkime!) nuvartyti 24 akmeniniai ir septyni mediniai paminklai. Sąžininga žurnalistė Jurga Barkauskaitė Palangos tilto kovo 14-osios numeryje, pirmajame puslapyje, teisingai akcentavo: Suniokotų kryžių ir paminklų vaizdai iki ašarų sukrėtė žmones
Savo artimųjų amžino poilsio vietas aplankę palangiškiai negalėjo tramdyti skausmo ašarų. Žmonių išgyvento siaubo neįmanoma įvertinti jokiais pinigais
Daugelis palangiškių jau tiesiai klausia: Ko dar NATO šalyje galima sulaukti naujojo amžiaus Rainių tragedijos? Juk kaip nebuvo nubausti anos tragedijos organizatoriai, taip ir dabar nebus
Nes lietuviams Lietuvoje, o palangiškiams Palangoje nebesaugu, jų niekas nesaugo, o gal ir tyčia
naikina? Ar ne pasityčiojimas, kad Palangos miesto policijos komisariatas dar 1992 metais ištremtas toli nuo miesto centro, už gero pusantro kilometro į džiungles buvusiame Vokietijos-Lietuvos pasienyje. Žmonės negalėtų pasakyti, kada sutemus Palangoje žiemą matė patruliuojančius policininkus. Todėl kiaurą parą greta viena kitos Sodų gatvėje veikia net dvi gėrimų parduotuvės, todėl kraujas per muštynes liejasi prie Luizos, o nuo sočių, bet abejingų valdininkų per siūles braškantis Palangos miesto savivaldybės administracijos pastatas po rinkimų į savo gyventojus-rinkėjus vėl žvelgia neregio akiduobėmis. Gaila ir gėda!
Mykolas PARONŽIS
Palanga
© 2007 XXI amžius
|