|
Maskvos statytinis prieš NATO
Petras KATINAS
Jeigu prasidėjus politinei sumaiščiai Ukrainoje oficialioji Maskva vaidino, kad ji yra neutrali, ir ragino abi puses laikytis rimties, ieškoti kompromisų, netgi Velykų šventes prisiminė, tai Didįjį penktadienį Rusijos Valstybės Dūma priėmė ir paskelbė pareiškimą dėl neramios padėties Ukrainoje. Valstybės Dūmos pirmininkas Borisas Gryzlovas faktiškai pakartojo Ukrainos premjero V.Janukovičiaus kaltinimus prezidentui V.Juščenkai konstitucijos pažeidimu, padėties destabilizavimu, bandymu įvykdyti valstybės perversmą ir t.t. Taigi neutralumo kaukė oficialiai nusimesta. Nors, tiesą sakant, premjero V.Janukovičiaus veiksmai jau nuo pat jo buvimo Ukrainos ministru pirmininku pradžios aiškiai rodė, kad jis vykdo Maskvos politiką. Pirmiausia visomis išgalėmis sabotuoti provakarietiškų jėgų ir prezidento V.Juščenkos pastangas, integruojantis į euroatlantines struktūras. Šalyje plačiai eskaluojamos baimės, jog tokiu atveju žlugs Ukrainos karinis-pramoninis kompleksas, kuris iš tiesų yra Rusijos karinio-pramoninio komplekso dalimi.
Dar prieš kylant atvirai konfrontacijai su prezidentu, V.Janukovičius sukvietė to komplekso įmonių ir gamyklų vadovus ir ėmė aimanuoti, kad kasmet silpnėja Ukrainos ir Rusijos karinių gamyklų bendradarbiavimas. Esą todėl Ukrainos ginklų pramonė užsienio rinkose nėra populiari ir apskritai mažėja tos produkcijos gamyba. O pagrindiniai kaltininkai, pasak V.Janukovičiaus, yra tie Ukrainos politikai, kurie nuolat skelbia apie Ukrainos siekį tapti NATO nare. Todėl V.Janukovičius tai įvardijo kaip pagrindinę priežastį, kodėl mažėja Ukrainos ir Rusijos bendradarbiavimas karinėje srityje. V.Janukovičius priminė Rusijos gynybos ministro, dabar pirmojo vicepremjero, Sergejaus Ivanovo žodžius: Jeigu jūs (ukrainiečiai P.K.) ir toliau kiekvieną dieną kalbėsite, kad jau rytoj būsite NATO, tai mes savo planus neišvengiamai vykdysime be jūsų. V.Janukovičius pabrėžė, kad Ukraina privalo ryžtingai nubrėžti savo orientyrus ir jau šiemet sudaryti ir pradėti vykdyti planus, kad Ukrainos karinis-pramoninis kompleksas 20-25 proc. padidintų savo gamybą.
2006 metais naujai karinei technikai ir ginkluotei kurti iš biudžeto buvo skirta 31 mln. grivnų (6,2 mln. dolerių). O šiais metais tam tikslui skirta jau 8,2 mln. dolerių. Šiemet taip pat numatyta pagaminti 22 naujus modernios ginkluotės ginklus ir sistemas, įskaitant ir aviacines raketas, naujas tankų apsaugojimo sistemas ir t.t. Dabartinės prorusiškos Ukrainos vyriausybės pastangos stiprinti, tiksliau pasakius, vykdyti Rusijos karinio-pramoninio komplekso užduotis, kas vadinama abiejų šalių KPK glaudžiu bendradarbiavimu, demokratiniuose Ukrainos sluoksniuose vertinama labai neigiamai. Tuo tarpu Aukščiausiosios Rados Gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Anatolijus Kinachas skelbia, kad Ukraina praranda savo intelektualinį potencialą kuriant aviacijos ir raketinės-kosminės ginkluotės elementus. Tuo tarpu Rusija daro viską, kad jos KPK pralenktų pasaulinius standartus, teigia A.Kinachas.
Galima pažymėti, jog šiuo metu Ukraina įeina į ginklus ir specialią karinę techniką gausiai eksportuojančių šalių pirmąjį dešimtuką. Todėl V.Janukovičius ir lošia šita korta ne tik su ginklų pramonės magnatais, bet ir su tūkstančiais ten dirbančių žmonių, gąsdindamas, kad, be glaudaus bendradarbiavimo su Rusija, Ukrainos karinė pramonė žlugs, ir tie žmonės neteks darbo bei pragyvenimo šaltinių.
Komentuodamas V.Janukovičiaus pranešimą dėl Ukrainos karinio-pramoninio komplekso būklės ir kuo glaudesnės sąjungos su Rusija ne tik ginkluotės bet ir kitose srityse, Politologinių tyrimo centro Penta direktorius Vladimiras Fesenka pabrėžė, kad tai buvo dar vienas kaltinimas provakarietiškam prezidentui V.Juščenkai ir J.Tymošenko, kurie, esą stumdami Ukrainą į NATO, griauna Ukrainos KPK. V.Fesenka ir kiti Ukrainos politologai pabrėžia, kad V.Janukovičiaus galvos skausmas jo ministrų kabinete vis dar esantis gynybos ministras Anatolijus Gricenka, kuris kone vienintelis iš dabartinių Ukrainos ministrų gina provakarietišką prezidento V.Juščenkos kursą. Todėl beveik neabejojama, kad A.Gricenkos išstūmimas iš vyriausybės tėra tiktai laiko klausimas.
Pasibaigus Velykų šventėms konfrontacija tarp prezidento V.Juščenkos ir premjero V.Janukovičiaus toliau gilėja. Į Aukščiausiosios Rados posėdžius vėl susirinko 258 deputatai (iš 450) ir rėžia kalbas apie V.Juščenkos antikonstitucinius veiksmus. Pats prezidentas bando ieškoti išeities. Jis pateikė V.Janukovičiui 15-os punktų planą, siūlydamas priemones, kaip užbaigti politinę krizę, kuri darosi vis pavojingesnė. V.Juščenka netgi sutinka, kad pirmalaikių parlamento rinkimų data, jo paskirta gegužės 27 dieną, būtų nukelta vėlesniam laikui. V.Janukovičius pažadėjo apsvarstyti šį prezidento priemonių planą, bet daugelis apžvalgininkų neabejoja, kad jis bus atmestas. V.Janukovičiui ir Maskvai nepriimtini jokie kompromisai. Jų tikslas vienas: atimti iš prezidento jau ir taip gerokai apkarpytas jo politines galias ir paversti V.Juščenką tiktai simboliu, nieko nesprendžiančiu valstybės vadovu. Na, o Vakarų Ukrainoje dauguma vietinių valdžios pareigūnų skelbia tvirtai palaikantys prezidento poziciją. Lvovo srities gubernatorius Petro Olijnikas pareiškė gerbiąs ir vykdąs tiktai prezidento dekretus. Lvove susirinkę Vakarų Ukrainos sričių administracijų vadovai irgi vienareikšmiškai išreiškė paramą prezidentui V.Juščenkai. Ukrainos Konstitucinis Teismas savaitei atidėjo svarstymą, ar prezidento V.Juščenkos sprendimas paleisti parlamentą ir surengti pirmalaikius rinkimus yra teisėtas. Net penki šio teismo teisėjai pareiškė, kad jiems daromas milžiniškas spaudimas, ir dėl to pareikalavo skirti jiems apsaugą.
© 2007 XXI amžius
|