|
Gelbėk mus, Viešpatie, nuo bado, maro, ugnies ir karo!
Balandžio 16 dieną JAV ir pasaulį sukrėtusi Virdžinijos valstijos Bleksbergo miesto politechnikos universitete (jame mokosi apie 25 tūkst. studentų) įvykusi šiurpi tragedija, kai vieno iš minėto universiteto studento aukomis tapo 32 žmonės, sukelia tam tikrų apmąstymų.
Pirmiausia iš atminties iškyla Kristaus įspėjantys žodžiai: Visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus (Mt 26, 52). Juos tenka tiesiogiai pritaikyti tam nelaimingam studentui, kuris šaltakraujiškai šaudė į studentus ir dėstytojus, o paskui ir pats sau atėmė gyvybę. Šis korėjietis primena daugybę žmonijos istorijoje buvusių karų sukėlėjų ir smurtininkų, kurie per vėlai suvokė, kad tas kalavijas gali ir prieš juos pačius taip skaudžiai atsigręžti, kad karčiausius savo nelaimingo gyvenimo vaisius jiems gali tekti ragauti amžinybėje. Šiais atvejais Dievo Žodžio tiesa pernelyg akivaizdi ir skaudi.
Tačiau yra ir kitas šio Kristaus įspėjimo pritaikymo variantas. Ar ši Amerikos istorijoje neturinčio precedento žudynių drama (taip pat ir kiti panašūs žiauraus smurto atvejai) turi sąsajų, pavyzdžiui, su JAV karo pradėjimu Irake? Beje, popiežius Jonas Paulius II 2003 metais, matydamas šio būsimo karo neteisingumą ir numanydamas galimus jo padarinius, labai ryžtingai JAV kariuomenės įsiveržimui ne sykį sakė: Ne.
Deja, šio pasaulio kai kurie galingieji (dėl sukauptų ginklų arsenalų) yra labiau linkę pasiduoti pagundai išmėginti mirtį sėjančių naujausių ginklų galią negu pasirengę įsiklausyti į sveiko proto balsą ir taip išvengti katastrofiškų padarinių ne vien užpultoje šalyje, bet (bumerangu ataidančiu) ir savojoje. Dėl JAV kariuomenės invazijos kilę pragariški karo gaisrai, anksčiau Vietname, o dabar Irake, deja, dar ir dabar nepajėgia tam tikros dalies amerikiečių aukščiausios valdžios atstovų atvesti į protą ir pradėti riboti ginklų gamybą ir jų pardavimą ypač paprastiems JAV gyventojams.
Be abejo, išlieka tam tikra paslaptis, kai klausiame, o kodėl dėl karų, brutalių smurto veiksmų ir panašių beprotiškų veiksmų dažniausiai žūsta arba sunkiai pakeliamose kančiose atsiduria nekalti gyventojai? Remdamiesi Šventuoju Raštu ir Katekizmo tiesomis, tikime, kad po jų baisiomis kančiomis paženklinto laikinojo gyvenimo pabaigos jiems nušvis (dėl dieviškojo gailestingumo malonės) nesibaigiančio džiaugsmo rytojus, juolab kad visai neseniai Katalikų Bažnyčios Tarptautinės teologų komisijos paskelbtame dokumente pirmą kartą skelbiama, jog mirę nekrikštyti vaikai bus išganyti ir džiaugsis (Dievo) rojaus malone.
Krikščioniškai svarstant, sakome: visas tas juodo blogio veikimas pasaulyje yra pirmapradės kaltės padarinys. Tačiau Dievo Sūnus savo kančia ir prisikėlimu suteikė pasaulio žmonėms dieviškos taikos karalystės palaimą, kuri gali gyvuoti kiekvieno žmogaus širdyje. Bet ją priimti įmanoma tik laikantis dieviškos malonės principo būtina paprastu ir nuoširdžiu tikėjimu ir pasitikėjimu įsileisti į savo protą bei širdį nemirtingos Kristaus Kančios ir Priskėlimo pergalės veikimą, kuris iš esmės yra pajėgus perkeisti žmonių širdis ir gyvenimus.
Tiesa, nors Evangelijos skelbimas šiuolaikinėmis technikos priemonėms pasiekia milijardus žmonių, bet (dėl globalinės moralinės krizės) tik dalelė jų per būtiną sąlygą asmeninę atgailą ryžtingai žengia nuolatinio krikščioniško atsinaujinimo siauru taku. Kadangi daugelio žmonių mąstymas yra nukreiptas daugiau į žemiškus dalykus, o ne į krikščioniškas vertybes, todėl nenuostabu, kad jie išsirenka tokius savo kraštų vadovus ir valdžias, kurie lemtingomis apsisprendimo valandomis kartais padaro tokių istorinių klaidų, dėl kurių anksčiau ar vėliau daugiausia kančių patiria tos ar kitos šalies gyventojai. Ko tautos yra vertos turėti, to jos pagaliau ir susilaukia.
Nacionalinės JAV Bažnyčių Tarybos generalinis sekretorius Robertas Edgaras (po Virdžinijoje vykusių žudynių) pasakė: Smurto eskalacija, kai naudojami šaunamieji ginklai, mus skatina pareikšti, jog reikia liautis gaminti tuos naikinimo instrumentus ir uždrausti laisvą jų platinimą. Tikėjimas, kuris moko gailėtis visų Dievo vaikų, pasisako prieš visas prievartos formas.
Deja, toli gražu ne visi JAV piliečiai laikosi panašios nuomonės. Antai vienas iš galingų JAV veikiančios šaunamųjų ginklų turėtojų teisių gynimo grupės atstovas (tuoj po balandžio 16 dienos tragedijos) viešai pareiškė, kad įstatymus (įsigyjant ginklus) reikia ne griežtinti, o dar daugiau liberalizuoti. Tačiau neabejotina, kad ginklų įsigijimo liberalizavimas (dėl gausėjančių žudynių ir smurto skaičiaus) minėtos šalies visuomenę pastūmėtų ristis į tamsią destabilizacijos duobę.
Jonas Paulius II enciklikoje Sollicitudo rei socialis (Rūpestis dėl visuomeninių reikalų) apie prekybos ginklais blogį rašė: Jei ginklų gamyba yra rimta netvarka, vyraujanti šiuolaikiniame pasaulyje tikrų žmonių poreikių ir tinkančių juos patenkinti priemonių panaudojimo atžvilgiu, tai ne kitaip yra ir su šių ginklų prekyba.
Krikščioniškas gailestingumas ne vien mus skatina melstis už žuvusius studentus bei dėstytojus Virdžinijos valstijoje, bet ir kviečia prisiminti prasmingus Šventojo Rašto žodžius: Dievas gailestingas tiems, kurie nusilenkia Jo drausmei ir uoliai vykdo Jo įsakus (Sir 18, 14).
Kristaus sekėjai savo gyvenime patirdami Jo gailestingumo malonių nepasitenkina vien dėkojimu Jam už jiems suteiktas širdies taikos bei ramybės dovanas. Jie dažnai į savo maldas įpina ir taikos už savo šeimą ir savo krašto žmonių intencijas. Jie supranta, kad tikroji taika pavieniame žmoguje ir visuomenėje tai didžiulė Viešpaties malonė, kurią Jis suteikia tiems, kurie yra jos verti.
O kadangi, pasak Katalikų Bažnyčios katekizmo, kuo labiau žmonės yra nusidėję, tuo labiau jiems gresia karo pavojus; jis grės iki Kristui ateisiant, tuomet visada išliks visada aktualūs Biblijos žodžiai, kurie mums primena ištvermingai melstis už visus žmones, bet ypač už tuos pasaulio valdovus (plg. 1 Tim 2, 1-2), kurių kariniai sandėliai lūžta nuo ginklų pertekliaus.
Tikėkime, kad per mūsų maldas ir krikščionišką gyvenimo liudijimą veikia ir toliau veiks Dievo galybė ir Švč. M. Marijos didi mus užtariančioji malonė, gelbstinti mus nuo bado, maro, ugnies ir karo.
Kun.Vytenis VAŠKELIS
© 2007 XXI amžius
|