Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Požiūris
Susitikimai
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežiaus dvasinis ryšys su šv. Augustinu

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas Pavijos katedroje prie šv. Augustino relikvijų

Pavija saugo ir gerbia Bažnyčios mokytojo relikvijas

Paminėjęs savo 80-ąjį gimtadienį ir pontifikato antrąsias metines, popiežius Benediktas XVI, savitai grįždamas prie savo dvasinės formacijos ištakų, trečiojoje apaštalinėje kelionėje po Italiją aplankė Pavijos mieste saugomas didžiojo teologo ir vyskupo, Bažnyčios mokytojo šv. Augustino (354–430) relikvijas.

Lietuva egzistuos, bet joje nebus lietuvių?

Gintaras VISOCKAS

Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas dr. Adas Jakubauskas norėtų, kad jo sūnus niekad nepamirštų esąs totorius ir sukurtų totorišką šeimą Autoriaus nuotrauka

Pagrindinėje Lietuvos sostinės gatvėje nūnai iškilęs prekybos centras keistu pavadinimu „Grand Duke Palace“. Net ir mažas vaikas šiandien pasakys, ką reiškia šie angliški žodžiai. Tačiau kas pasakys, kodėl Lietuva po septyniolikos nepriklausomybės metų Vilniaus centre prestižinę parduotuvę ima vadinti ne „Didžiuoju kunigaikščiu“, ne lietuviškai, bet būtent angliškai, būtent „Grand Duke Palace“? Dar ne taip seniai kaip išmanydami priešinomės rusifikacijai, pagrįstai piktinomės rusiškais užrašais – nebuvome praradę tautinės savigarbos. Šiandien, atgavę laisvę, tautinio susipratimo neturime nė trupinio?

Kunigas, statybininkas, bitininkas

Raguvos klebonas g. kan. Kazimieras Baronas Autoriaus nuotrauka

1957 m. balandžio 17-ąją keturiolikai Kauno kunigų seminarijos klierikų buvo suteikti kunigystės šventimai. Tarp jų buvo ir dabartinis Raguvos klebonas g. kan. Kazimieras BARONAS. Su jubiliatu kalbėjosi „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA.

Kunigystė – tarnavimas žmonėms

Baigiantis šiems metams švęsite ir savo gyvenimo 80 metų sukaktį. Kuris iš jubiliejų – kunigystės ar gyvenimo – jums yra svarbesnis? Kodėl stojote į seminariją?

Kunigystės sunkumai: iš septynių metų liudijimo

Kun. Žydrūnas Kulpys

„Tegul visi bus viena“ Jn 17, 21

Didysis ketvirtadienis: Eucharistijos ir Kunigystės įsteigimo diena. Būtent šie dveji sakramentai, minimi tą pačią dieną, ir rodo jų glaudų ryšį. Eucharistija – meilės sakramentas yra reikalingas kunigų, kad tai taptų sudabartinta ir pristatyta visiems Dievą mylintiems žmonėms.

Kovokime už Lietuvą: naują, šventą, demokratinę!

Mons. Alfonsas Svarinskas, Alytaus dekanas klebonas kun. Arūnas Užupis ir grupė konferencijos dalyvių

Alytus. Pavasariškai pasipuošusioje Šv. Angelų Sargų bažnyčioje vaiskiai nušvito ir antroji šv. Velykų diena: čia įvyko šventinė konferencija „Kelias į Prisikėlimo garbę šiandien“. Konferenciją organizavo Viešoji įstaiga „Dienos namai“, dešimtus metus dirbanti katalikų sielovados srityje, plėtojanti bendradarbiavimą tarp Katalikų Bažnyčios, nevyriausybinių ir valstybinių įstaigų bei institucijų, periodiškai suteikianti galimybę dvasininkams aktyviai liudyti Kristaus mokymą Alytaus tikinčiųjų bendruomenėje.

Viešpatie, aš klausau...

Šv. Mišių koncelebracija (iš kairės): kun. Gintaras Urbštas, Juozas Fakėjavas, Vytautas Praraja ir Kęstutis Sprangauskas

Lazdijai. Rajono švietimo skyrius kartu su bendrojo lavinimo mokyklų tikybos mokytojais bei dekanato kunigais balandžio 19 dieną organizavo renginį ,,Gerosios Naujienos diena“. Ankstyvą rytmetį į Šv. Onos bažnyčią susirinko gražus būrys rajono moksleivių – per 160 jaunuolių. Pirmiausia vyko mokymas apie Velykų slėpinį. Čia mokytojavo Šventežerio parapijos klebonas kun. Juozas Fakėjavas. Jis palygino jaunimą su pirmaisiais apaštalais, kurie susibūrė po Prisikėlusio Kristaus pasirodymo.

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos paveikslo kelionė

Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos mokiniai prie Šiluvos Švč. Mergelės Marijos paveikslo

JURBARKAS. Verbų sekmadienio išvakarėse į Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčią iš Čekiškės atkeliavusi Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslo kopija čia viešėjo beveik dvi savaites. Apie paveikslo sutikimą Jurbarke kovo 31-osios vakarą „XXI amžiuje“ jau rašėme. Ypač daug besimeldžiančių bažnyčioje buvo per Didžiąją savaitę, laukiant Kristaus Prisikėlimo švenčių – Velykų. Kasdien bažnyčioje, išskyrus Didįjį tridienį – ta proga buvo aukojamos šv. Mišios – vykdavo Švč. Sakramento adoracija, maldos budėjimai ir meditacijos, būdavo kalbamas rožinis, vykdavo teminiai vakarai.

Garbingas kunigystės jubiliejus ligoninėje

Jubiliatas kunigas Juozapas Janauskis sveikinamas giesme (iš kairės): klebonas kan. Jonas Paulauskas, jubiliatas, kun. Kęstutis Vainorius, kun. Aloyzas Žygaitis, ateitininkai ir diak. Paulius Jaraminas

GARGŽDAI. 1957 m. balandžio 17 d. 28 metų diakonas Juozapas Janauskis buvo įšventintas kunigu. Tais metais pasiryžti kunigystei turbūt teisėtai turėtų būti laikoma dideliu didvyriškumu. Tada, siekdami kunigystės, jaunuoliai žinojo, kad jų laukia ypač sudėtingos gyvenimo ir pastoracijos aplinkybės, panieka, šmeižtas, gal kalėjimas ar Sibiras.

Jėzus – mūsų širdžių Karalius

Vaikinų savaitgalio rekolekcijų „Jėzus – mūsų širdžių Karalius“ dalyviai

Trys valandos kelionėje. Pakankamas laiko tarpas, kad nutoltų kasdienybę ženklinantys rūpesčiai ir nespėtos išspręsti problemos, kad širdis nurimtų.

Iškeliavome kovo 16 dieną, penktadienį, iš Kauno į Lietuvos šiaurės-rytų pakraštį, Zarasų rajoną, į netoli Degučių esančias Baltriškes. Čia jau nuo 2001 metų nuolat gyvena keturi belgai vienuoliai, įkūrę Tiberiados bendruomenę.

Šviesos nešėjas

Kun. prof. bažn. t. dr. Petro Malakauskio 60-osioms mirties metinėms

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Kun. prof. dr. Petras Malakauskis (1889-1947)

Kun. prof. dr. Petras Malakauskis – iškilus mokslininkas. Jo asmenybė, jo nuveikti darbai dar laukia išsamaus tyrinėjimo ir analizės. Šio daug nuveikusio dvasininko gyvenimui ir darbams išnagrinėti bei aptarti turėtų būti skirta atskira išsami studija. Jaunas Platelių parapijos vikaras, pradėjęs saulutininkų judėjimą ir redagavęs pirmuosius „Saulutės“ numerius, vėliau tapo žymiu mokslininku ir universitetų profesoriumi. Per palyginti neilgą savo gyvenimą jis nuveikė tikrai daug. 2006 metų rudenį buvo paminėta „Saulutės“ 90-ies metų sukaktis, o balandžio 30 dieną sukanka 60 metų nuo šios iškilios asmenybės mirties. Šių sukakčių šviesoje bent trumpai pažvelkime į šio iškilaus dvasininko ir mokslininko gyvenimą ir veiklą.

Sulaužęs imperijos stuburą

Pirmajam Rusijos prezidentui išėjus

Pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas pasaulio istorijoje liks kaip vienas žymiausių XX a. pabaigos politikos veikėjų

Tapęs trumpos Rusijos demokratijos simboliu, eidamas 77-uosius metus, staiga sustojus širdžiai, mirė pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas. Be jokios abejonės, šis žmogus įeis amžiams ne tik į Rusijos, bet ir į viso pasaulio istoriją kaip vienas žymiausių XX a. pabaigos politikos veikėjų. Tai jo, o ne „perestrojką“ pradėjusio Michailo Gorbačiovo gana neaiškios politikos dėka pagaliau griuvo 70 metų pasaulį terorizavusi sovietinė komunistinė imperija. Aišku, prie imperijos žlugimo prisidėjo ne tik B.Jelcinas. Negalima nepaminėti ir buvusio JAV prezidento Ronaldo Reigano nuopelnų, paskelbiant Sovietų Sąjungą „blogio imperija“. Kaip žinoma, imperijos „socialistinę“ ekonomiką sužlugdė ne tik nežabotas ginklavimasis, bet ir visiškai suniokotas kolchozinis žemės ūkis.

„Nekaltieji“ čekistų kadrai

Petras KATINAS

Anądien per Nacionalinį radiją Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, dar nuo studentavimo laikų tuometiniame Vilniaus V.Kapsuko universitete pagarsėjęs kaip ypač aktyvus komjaunimo veikėjas, labai uolus partinės linijos „sargybinis“, Justinas Karosas pareiškė didžiulį nepasitenkinimą, kad Seimas pagaliau priėmė Liustracijos įstatymo pataisas dėl KGB rezervininkų. Pirmiausia jis, kaip ir didžioji dalis jo partiečių, nomenklatūros ir KGB veikėjų palikuonių, aiškina, kad už tokį „nedemokratišką“ veiksmą dabar atsidursime Europos žmogaus teisių teisme. Vadinasi, ir Vokietija, tuoj po karo vykdžiusi radikalią denacifikaciją, neprileidžiant Hitlerio nacių partijos veikėjų ir eilinių prie valdžios, jau nekalbant apie gestapo ir SS žmones, padarė didžiulį nusikaltimą demokratijai.