Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Požiūris
Susitikimai
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Šviesos nešėjas

Kun. prof. bažn. t. dr. Petro Malakauskio 60-osioms mirties metinėms

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Kun. prof. dr. Petras Malakauskis (1889-1947)

Kun. Petro Malakauskio kapas Petrašiūnų kapinėse Kaune

Kun. prof. dr. Petras Malakauskis – iškilus mokslininkas. Jo asmenybė, jo nuveikti darbai dar laukia išsamaus tyrinėjimo ir analizės. Šio daug nuveikusio dvasininko gyvenimui ir darbams išnagrinėti bei aptarti turėtų būti skirta atskira išsami studija. Jaunas Platelių parapijos vikaras, pradėjęs saulutininkų judėjimą ir redagavęs pirmuosius „Saulutės“ numerius, vėliau tapo žymiu mokslininku ir universitetų profesoriumi. Per palyginti neilgą savo gyvenimą jis nuveikė tikrai daug. 2006 metų rudenį buvo paminėta „Saulutės“ 90-ies metų sukaktis, o balandžio 30 dieną sukanka 60 metų nuo šios iškilios asmenybės mirties. Šių sukakčių šviesoje bent trumpai pažvelkime į šio iškilaus dvasininko ir mokslininko gyvenimą ir veiklą.

Vienas pagrindinių saulutininkų, kunigas, žurnalistas Petras Malakauskis gimė 1889 m. balandžio 18 d. ūkininko Antano Malakauskio šeimoje, Platelių valsčiaus Mikitų bajorkaimyje. Mokėsi Platelių pradinėje mokykloje, kurią baigė per porą metų. Vėliau, 1904–1905 metais mokėsi Palangos progimnazijoje, kurios tris klases baigė per vienerius metus. Mokėsi Latvijoje – Liepojos gimnazijoje, kurią baigė per dvejus metus. Būdamas labai gabus ir darbštus, mokėsi privačiai ir tokiu būdu sėkmingai baigė visas šešias gimnazijos klases. Mokydamasis Palangoje puikiai išmoko vokiečių kalbą, o gyvendamas ir mokydamasis Latvijoje greitai įvaldė latvių kalbą, ir latviškai kalbėjo taisyklingiau už pačius latvius.

1908 metais įstojo į Kauno kunigų seminariją, kurią baigė 1913-aisiais, ir tų pačių metų rugsėjo 7-ąją buvo įšventintas kunigu. Po šventimų paskiriamas vikaru į Platelių parapiją. Čia dirbdamas tapo vienu pagrindiniu ir aktyviausiu „Saulutės“ draugijos kūrėjų bei šios draugijos leidžiamo laikraštėlio redaktoriumi. Pasirašydavo slapyvardžiu Skalskis. Jaunasis vikaras buvo tikras Platelių apylinkių jaunimo dvasinis vadovas.

1916 metų pradžioje kun. P.Malakauskis, Jonas Bražinskas ir vargonininkas Petras Kidykas susitarė steigti nelegalią Platelių katalikiško jaunimo kuopelę. Netrukus pas kun. P.Malakauskį sukviečiamas būsimos organizacijos branduolys. Įsteigiama „Saulutės“ kuopelė. Nuo 1914 metų iki 1917-ųjų kun. P.Malakauskis – Platelių parapijos administratorius, nes tuometinis klebonas kun. Rubaževičius buvo senas ir sirgo. Kun. P.Malakauskis, dirbdamas Plateliuose, vadovavo jaunimo kuopelei, redagavo „Saulutę“, vadovavo vartotojų bendrovės parduotuvei (buvo jos vedėju), dėstė suaugusiųjų kursuose, vadovavo blaivybės draugijai. Kursuose P.Malakauskis dėstė tikybą ir lietuvių kalbą.

Kun. P.Malakauskis 1917 metais paskiriamas vikaru į Vainuto parapiją. Besibaigiant Pirmajam pasauliniam karui 1918 metų pavasarį arkivysk. P.Karevičius kun. Malakauskį, jam pačiam prašant ir sutinkat, paskiria kapelionu belaisviams lietuviams. Būdamas Vokietijoje, Berlyne, tais metais studijavo teisės mokslus. 1919 metais paskiriamas į Naujamiestį, netoli Panevėžio, dirbti vikaru. 1920 metais paskiriamas vikaru į Kauno Švč. Trejybės bažnyčią. Tais pačiais metais išsiunčiamas į Romą studijuoti bažnytinės teisės. Romos Grigaliaus universitete, Bažnytinės teisės fakultete, 1920-1921 metais parengė ir apgynė daktaratą. 1921-1922 metais bažnytinės teisės žinias gilino, studijuodamas Vatikane, S.Concilii kongregacijoje. Studijuodamas Romos bažnytiniuose universitetuose pasižymėjo savo gabumais ir geru bažnytinės teisės doktrinų išmanymu, todėl buvo kviečiamas pasilikti dirbti Romos kurijoje. Kun. P.Malakauskis šio pasiūlymo atsisakė ir baigęs studijas grįžo į Lietuvą.

Po savo studijų apsigyveno Kaune ir bažnytinės vyresnybės buvo paskirtas dirbti bažnytiniame teisme. Lietuvių universitete dėstė bažnytinę teisę.

Pirmaisiais savo darbo metais buvo paskirtas Teologijos-filosofijos fakulteto kanonų teisės vyresniuoju asistentu. Nuo 1923-iųjų balandžio pradėjo eiti docento pareigas, o po metų paskiriamas docentu. Nuo 1929 metų kun. dr. P.Malakauskis pradėjo eiti ordinarinio profesoriaus pareigas, o neilg trukus tampa ordinariniu profesoriumi. Ilgą laiką dirbo fakulteto sekretoriumi, o 1939 metais tampa šio fakulteto dekanu. Iki Antrojo pasaulinio karo kun. P.Malakauskis buvo ir Vilniaus universiteto profesoriumi.

Pasižymėjo didele kompetencija ir sugebėjimu puikiai valdyti plunksną. Kun. P.Malakauskis daug rašė aktualiais Bažnyčios gyvenimo klausimais. Nuo 1931 metų buvo religijos mokslų žurnalo „Soter“ vyriausiuoju redaktoriumi ir juo išbuvo iki 1940-ųjų, kada nuo šio žurnalo įkūrimo, praėjus 16 metų (įkurtas 1924 m.), jo leidyba nutraukta. (Šis mokslinis žurnalas atkurtas 1999 m.) Bažnytinės teisės klausimais rašė leidiniuose: Draugijoje, Tiesos kelyje, Soteryje ir kt.

Mokėjo daug užsienio kalbų: vokiečių, latvių, rusų, lenkų, lotynų, italų, graikų. Iki pat mirties jis buvo bažnytinio tribunolo narys ir ėjo įvairias pareigas. Jo raštų apimtis – 1229 puslapiai. Kai kurie jo parašyti veikalai buvo išleisti ir pakartotinai.

Paskutiniais savo gyvenimo metais gyveno Kaune ir buvo Šv. Antano parapijos vikaras – altaristas (tiksliau rezidentas). Vokiečių okupacijos metais, 1942-aisiais, dar dėstė Kauno kunigų seminarijoje. Dar karo metais dėl silpstančios sveikatos ir sunkios ligos (sirgo skrandžio vėžiu) iš aktyvios veiklos pasitraukė. Kiek leido sveikata, iki mirties dirbo Kauno arkivyskupijos tribunole ir patarnavo tikintiesiems.

Po sunkios ir skaudžios ligos kun. prof. bažn. t. dr. P.Malakauskis mirė 1947 m. balandžio 27 d. Mirė namuose Kaune, Radvilėnų pl. 19, tuometinėje Šv. Antano bažnyčios klebonijoje. Prieš mirtį priėmė sakramentus. Mirties metrikų knygoje įrašas: „Kurijos tarnautojas, pagalbininkas prie Kauno miesto“. Laidotuvių apeigoms vadovavo kun. P.Malakauskio bičiulis ir bendražygis kan. prof. Pranciškus Venckus. Kun. P.Malakauskis palaidotas 1947 m. balandžio 30 d. Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Norisi stabtelti prie kun. prof. P.Malakauskio rašytinio palikimo. Kaip jau buvo minėta, jis tikrai labai daug rašė ir jo tarpukario Lietuvoje išleistų veikalų yra 21.

Pateiksime kun. prof. bažn. t. dr. P.Malakauskio išleistų knygų ir veikalų sąrašą:

1. Kryžiaus Kelias (vertimas iš Antanavičiaus). Kaunas, 1912.

2. Ar moteris Joana kadaise buvo papa (popiežius – aut. past.)? Kaunas, 1913. (Du šio veikalo pakartotini leidimai 1930 ir 1931 m. Kaune.)

3. Krikščionijos laimėjimas 313. Kaunas, 1913.

4. Vyskupų rinkimai. Kaunas, 1919.

5. Moterystės teisės. Kaunas, 1932.

6. Diecezinis sinodas. Kaunas, 1926.

7. Civilinės jungtuvės. Kaunas, 1926.

8. Baudžiamosios teisės. Kaunas (pirmas leidimas – 1928 m., antrasis – 1934).

9. Konkordatai ir Lietuvos Konkordatas. Kaunas, 1928.

10. Katalikiška mokykla. Kaunas, 1929.

11. Katalikiškos draugijos. Kaunas, 1930.

12. Bažnytinė cenzūra ir draudžiamosios knygos. Kaunas, 1931.

13. Viešosios bažnytinės teisės. Kaunas, 1931.

14. Dvasiškių teisės, privilegijos ir priedermės. Kaunas, 1931.

15. Bažnytinių teisių šaltiniai. Kaunas, 1931.

16. Bažnytinės teisės (įvadas). Kaunas, 1932.

17. Moterystė. Kaunas, 1933.

18. Prigimtinės teisės. Kaunas, 1934. (Antrasis leidimas – 1936 m.)

19. Dvi numirusių vietos – kapinės ir krematorija. Kaunas, 1936.

20. Laidojimas. Kaunas, 1937.

21. Bažnytinės asmeninės teisės. Kaunas, 1939.

Gausus kun. prof. P.Malakauskio rašytinis palikimas ir jo akademinė, pedagoginė ir švietėjiška veikla dar kartą paliudija, jog iškili asmenybė visada daug nuveikia. Tokios asmenybės, kaip kun. prof. P.Malakauskis, nuveikia didžiulius darbus todėl, kad visą savo gyvenimą pašvenčia Dievui, Bažnyčiai ir Tėvynei. Saulutės draugijos kūrėjo pavyzdys ir saulutininkų šūkis – šviestis ir šviesti – tebūna paskatinimu kiekvienam iš mūsų. Paskatinimu dirbti ir kurti, galvojant apie ateitį ir aukštųjų idėjų sklaidą šių dienų pasaulyje.

© 2007 „XXI amžius“