Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Požiūris
Susitikimai
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Popiežiaus dvasinis ryšys su šv. Augustinu

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas Pavijos katedroje prie šv. Augustino relikvijų

Pavijoje aukotų šv. Mišių homilijoje Popiežius iškėlė šv. Augustino atsivertimo kelio pavyzdį

Benediktą XVI entuziastingai sutinka Pavijos universiteto studentai

Benediktą XVI pagarbiai pasveikino Pavijos universiteto dėstytojai

Iškilmingai priimtas Pavijos Šv. Mato ligoninėje Šventasis Tėvas linkėjo, kad medicinoje būtų rodoma pagarba gyvybei

Po Mišparų iš Pavijos katedros išėjęs Šventasis Tėvas pasveikino jo laukusią tikinčiųjų minią

Šventąjį Tėvą sveikino Pavijos Šv. Mato ligoninės personalas

Pavija saugo ir gerbia Bažnyčios mokytojo relikvijas

Paminėjęs savo 80-ąjį gimtadienį ir pontifikato antrąsias metines, popiežius Benediktas XVI, savitai grįždamas prie savo dvasinės formacijos ištakų, trečiojoje apaštalinėje kelionėje po Italiją aplankė Pavijos mieste saugomas didžiojo teologo ir vyskupo, Bažnyčios mokytojo šv. Augustino (354–430) relikvijas.

1953 metais tuometinis kunigas Jozefas Ratcingeris (dabartinis popiežius Benediktas XVI) apgynė daktarinę disertaciją tema „Dievo tauta ir namai pagal šv. Augustino mokymą apie Bažnyčią“. Jo ypatingus dvasinius ryšius su šv. Augustinu ženklina ir tai, kad savo vyskupo herbe įkomponavo pasakojime apie šv. Augustiną minimos kriauklės simbolį. Ir dabar savo kalbose bei raštuose Šventasis Tėvas dažnai remiasi šv. Augustino teologinėmis, filosofinėmis ir socialinėmis nuostatomis.

Pavijoje balandžio 21-22 dienomis (kartu nuvykstant ir į Lombardijos provincijos gretimą Vidževano miestą) popiežius Benediktas XVI lankėsi Augustinų vienuolijos generalinio prioro tėvo Roberto Prevosto ir vietos vyskupo Džiovanio Džiudičio kvietimu. Pagrindas šiam kvietimui buvo dabar minimas augustinų bendruomenių suvienijimo į vieną vienuolinį ordiną 750-metis. Vienuolijos, besiremiančios šv. Augustino teologiniu palikimu ir dabar veikiančios 47 pasaulio šalyse, suvienijimas įvyko vadovaujantis popiežiaus Aleksandro IV paskelbta bule „Licet Ecclesiae Catholicae“.

Šv. Augustino žemiškuosius palaikus Pavijai VIII amžiuje padovanojo longobardų karalius Liutprandas, atgabenęs juos iš Hipono (dabar Alžyro miestas Anaba), kur Bažnyčios mokytojas ėjo vyskupišką tarnystę ir buvo palaidotas. Dabar Pavijos Šv. Petro Aukso Danguje (San Pietro in Ciel d’Oro) bazilikos kriptoje esanti urna su šv. Augustino relikvijomis yra garsus sakralinio meno šedevras. Ją puošiančios 95 statulos ir 50 bareljefų vaizduoja Hipono vyskupo gyvenimą ir mokymą. Popiežiaus Benedikto XVI vizito į Paviją išvakarėse Vatikano spaudos tarnybos vadovas jėzuitas kunigas Federikas Lombardis priminė, kad minėta „urna su šventojo palaikais turi keturias spynas, kurių raktus saugo vietos vyskupas, bazilikos prioras, miesto meras ir katedros tarnyba. Taigi norima pabrėžti, kad šv. Augustinas priklauso visoms Pavijos gyventojų komponentėms, be išimčių“.

Mokymo ir atsivertimo kelio pavyzdys

Balandžio 22-osios, sekmadienio, pavakarę atvykęs į Pavijos baziliką vadovauti Mišparams, prieš įžengdamas į šventovę Popiežius palaimino kertinį akmenį kultūros centro, tėvų augustinų suplanuoto statyti netoliese. Pagal sumanymą ši institucija bus dedikuota Benediktui XVI, taip pripažįstant Šventojo Tėvo stiprų dvasinį ir teologinį ryšį su Bažnyčios didžiuoju mokytoju šv. Augustinu.

Bazilikos viduje iškilmingai pasveikintas Pavijos vyskupo Dž.Džiudičio ir augustinų generalinio prioro tėvo R.Prevosto, popiežius Benediktas XVI pasmilkė urną su šv. Augustino relikvijomis ir, prieš susikaupdamas Mišparų maldai, susirinkusiems vyskupijos dvasininkams ir vienuoliams pasakė homiliją, kurioje iškėlė šventojo nuopelnus ir jo mokymo patirtą dvasinę įtaką. „Aš čia norėjau atvykti, kad pagarbinčiau šv. Augustino žemiškuosius palaikus, kartu išreikšdamas visos Bažnyčios pagarbą vienam iš jos didžiųjų tėvų. Taip pat norėjau vėl išreikšti asmeninį pamaldumą ir pripažinimą tam, kuris turėjo tokios didelės reikšmės mano gyvenimui, kaip teologas ir ganytojas, ir dar daugiau, kaip žmogus ir kunigas“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.

Jis aiškino, kad šioje vietoje jis dar kartą nori Bažnyčiai ir pasauliui dvasiškai pasiūlyti savo pirmąją encikliką „Deus caritas est“ („Dievas yra meilė“), kuriai parašyti didelės įtakos kaip tik turėjo šv. Augustino mokymas. Didysis teologas ir šventasis ir „toliau skelbia visai Bažnyčiai, kad meilė yra jos gyvenimo ir pastoracinės veiklos širdis...“ Tik tas, kuris gyvena Viešpaties meilės asmeniniu patyrimu, gali vykdyti vadovavimo kitiems ir jų lydėjimo keliu pas Kristų uždavinį.

Taigi tarnavimas Kristui pirmiausia yra „meilės klausimas“, pabrėžė popiežius Benediktas XVI. Bažnyčia nėra tik paprasta interesų organizacija ar visuma individų su kiekvieno privačia religija. „Bažnyčia yra bendruomenė asmenų, kurie tiki į Dievą Jėzų Kristų ir įsipareigoja gyventi pasaulyje meilės įsakymu, kurį Jis mums paliko“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pakvietė klausytojus gyventi tokį krikščionišką gyvenimą, kuris tobulą meilę perkeičia į Evangelijos įkvėptą moralumą, „neišvengiamai priešingą šiuolaikiniams kriterijams, bet visuomet reikalingą liudyti kukliu, pagarbiu ir nuoširdžiu būdu“.

Prieš tai sekmadienio rytą aukodamas šv. Mišias po atviru dangumi Pavijos parke savo homilijoje popiežius Benediktas XVI dešimtims tūkstančių maldininkų iškėlė šv. Augustino atsivertimo pavyzdį. Gimęs Šiaurės Afrikoje vėlesnis Bažnyčios mokytojas jaunystėje daugelį metų ignoravo savo krikščionės motinos raginimus ir gyveno hedonistinį gyvenimą. Atsivertė jis tik sulaukęs 33 metų, priėmė krikštą iš Milano vyskupo šv. Ambraziejaus rankų. Šventasis Tėvas aiškino, kad šv. Augustino atsivertimas buvo ne vienadienis įvykis, bet nuolatinis procesas, kurio sėkmę garantavo nepaliaujanti tiesos paieška, „iš kur mes atėjome, kur einame ir koks yra tikrasis gyvenimas“.

Popiežius sakė, kad antrasis atsivertimo etapas atėjo po šv. Augustino kunigystės šventimų, kai jis atsiliepė į pašaukimą viešai skelbti Evangelijos mokslą, „perduodant jį kasdienio gyvenimo kalba“. Pagaliau jau būdamas vyskupu savo atsivertimo kelyje šv. Augustinas pasiekė trečiąjį ir galutinį etapą, kai, atsisakęs išdidumo, peržiūrėjo ir ištaisė savo ankstesnius raštus. Jis suprato, kad „vienintelis Asmuo yra tikrai tobulas ir kad Kalno pamokslo žodžiai yra visiškai realizuoti tik pačiame Jėzuje Kristuje“. Todėl visa Bažnyčia – visi mes, taip pat ir apaštalai, privalome kasdien melstis: „Atleisk mums mūsų kaltes, kaip mes jas atleidžiame savo kaltininkams“. Taigi atsivertimo kelias yra nuolankumo atradimo ir pasitikėjimo Dievo gailestingąja meile kelias.

Apsilankymas universitete ir ligoninėje

Vizito Pavijoje metu popiežius Benediktas XVI lankėsi vietos universitete, kur, susitikęs su profesoriais, studentais ir svečiais, savo trumpoje kalboje iškėlė studijų centro bendruomeniškumo reikšmę. Atsakydamas į universiteto rektoriaus Andžiolino Stelos ir studentų atstovų sveikinimus, Šventasis Tėvas aiškino, kad universitetai turi išsaugoti savąjį tapatumą, kur „studentai neliktų anonimiški, bet galėtų kultivuoti vaisingą dialogą su profesoriais, taip gaudami paskatas savo kultūrinei ir žmogiškajai pažangai“.

Yra fundamentali svarba, kad universitetuose vykdomi akademiniai tyrimai „liktų atviri prasmės žmonių gyvenime egzistenciniam klausimui“, sakė Popiežius. Kaip tobulo tikėjimo ir proto dialogo pavyzdį jis nurodė šv. Augustiną, kuris nuo sėkmingos pasaulietinės paieškos perėjo į gyvenimą, „visiškai paskirtą Jėzui Kristui, vieninteliam Mokytojui ir Viešpačiui“. Benediktas XVI meldė šv. Augustino užtarimo, kad universitetas visuomet būtų „paženklintas bendruomeniškumo akademinėse paieškose ir vaisingo dialogo tarp tikėjimo ir kultūros“.

Pavijoje Šventasis Tėvas taip pat apsilankė Šv. Mato ligoninėje, kur bendravo su personalu ir pacientais. Savo pasisakyme jos pabrėžė, kad teisėtame medicinos siekyje naudotis mokslo ir technologijos vaisiais kartu turi būti rodoma pagarba gyvybei. „Jūs stengiatės palengvinti žmonių kentėjimus, bandydami juos visiškai išgydyti, kas – dažnai dėl šiuolaikinių mokslo pasiekimų – duoda labai teigiamus rezultatus, – kalbėjo popiežius Benediktas XVI. – Tikrai viliuosi, kad būtiną mokslo ir technologijos pažangą nuolat lydėtų suvokimas ir palaikymas – kartu su nauda ligoniui – fundamentalių vertybių, tokių kaip pagarba gyvybės gynimui visuose jos egzistencijos tarpsniuose“.

Jis sakė, kad ligoninė yra savotiška „sakrali“ erdvė, kurioje patiriamas gyvybės ir žmogiškosios prigimties trapumas, kaip ir didžiulis potencialas pirminių šaltinių bei technologijos žmonėms tarnauti. Reikšdamas ligoniams savo dvasinį artumą Šventasis Tėvas kvietė jų patiriamą kentėjimą „priimti su meile dėl tikėjimo“, kad jie slėpiningu būdu galėtų susivienyti su Kristumi Atpirkėju, kuris kryžiaus kančioje ir mirtyje prisiėmė visų žmonių skausmą.

Palinkėjimai gyvybingai Vidževano bendruomenei

Kaip minėta, kelionėje popiežius Benediktas XVI aplankė ir Vidževano miestą, kurio centrinėje aikštėje balandžio 21 dieną vadovavo Eucharistijos šventimui kartu su visais Lombardijos regiono vyskupais. Vidževano miesto su šv. Augustinu nesieja ypatingi istoriniai ryšiai, tačiau kai buvo rengiama Šventojo Tėvo pastaroji kelionė į Paviją, Vidževano bendruomenės vardu vietos vyskupas pakvietė Benediktą XVI užsukti ir pas juos. Mat Vidževano vyskupija buvo vienintelė Šiaurės Italijoje, kurios per savo pontifikatą nebuvo aplankęs popiežius Jonas Paulius II.

Priėmęs šį kvietimą ir džiugiai vietos tikinčiųjų sutiktas popiežius Benediktas XVI Vidževane aukotų šv. Mišių homilijoje priminė iš šio krašto kilusius šventuosius – šv. Ambraziejų, šv. Karolį Baromiejų, palaimintąjį Mateo Karerį ir kitus Bažnyčiai nusipelniusius asmenis, kurių beatifikacijos bylos dabar tiriamos. Tarp pastarųjų yra žinomas „Katalikų akcijos“ veikėjas Terezijus Olivelis, kuris žuvo Hersbruko nacių stovykloje Antrojo pasaulinio karo metais, brutaliam smurtui priešpastatęs drąsią artimo meilę.

Popiežius pastebėjo, kad apie dabartinį Vidževano bendruomenės gyvybingumą liudija neseniai vykusio diecezinio Sinodo gairių įgyvendinimas, kuriame darniai dalyvauja atskiros parapijos ir katalikiškos organizacijos. Baigdamas homiliją Šventasis Tėvas meldė vyskupijai Dievo Motinos užtarimo, kad Šventoji Dvasia skleistų jai gausias malones evangelizacijos baruose.

Reuters, AP ir AFP nuotraukos

© 2007 „XXI amžius“