Jėzus mūsų širdžių Karalius
|
Vaikinų savaitgalio rekolekcijų
Jėzus mūsų širdžių Karalius
dalyviai
|
|
Broliui Bartui pasakojant apie
šv. Teresėlės vaikystę ir kelią
į Karmelio vienuolyną, vaikinai
žvelgė į jos nuotrauką
|
|
Baltriškių Šv. Kazimiero bažnyčia,
kurioje sekmadieniais šv. Mišias
aukoja Tiberiados brolis
kun. Egidijus Charue
|
|
Mantas vaišina gimtadienio tortu.
Viduryje brolis Bartas
|
|
Brolis Egidijus kalbėjo
apie dorybes ir jų ugdymą
|
|
Brolis Pranciškus po pietų
pakvietė vaikinus apmąstyti
patirtį, įgytą Baltriškėse
|
|
Kauno pasirengimo
piligrimystei centro vadovas
Tomas ir brolis Mykolas
|
Trys valandos kelionėje. Pakankamas laiko tarpas, kad nutoltų kasdienybę ženklinantys rūpesčiai ir nespėtos išspręsti problemos, kad širdis nurimtų.
Iškeliavome kovo 16 dieną, penktadienį, iš Kauno į Lietuvos šiaurės-rytų pakraštį, Zarasų rajoną, į netoli Degučių esančias Baltriškes. Čia jau nuo 2001 metų nuolat gyvena keturi belgai vienuoliai, įkūrę Tiberiados bendruomenę.
Pavadinimas kilo nuo Tiberiados ežero, kurio pakrantėmis prieš du tūkstančius metų vaikščiojo Jėzus Kristus, lydimas mokinių, tikinčiųjų ir smalsuolių minios. Jis Dievo Sūnus vykdė Tėvo valią ir skelbė Gerąją Naujieną, kad Raštai išsipildė Mesijas atėjo į pasaulį, kad visi, tikintys Jėzų Kristų, matys Viešpaties veidą. Tiberiados ežero pakrantėse Jėzus padarė daug stebuklų: ėjo vandens paviršiumi, pamaitino minias padauginęs duoną ir žuvį, gydė ligonius. Tiberiados ežere Jis iš valties mokė žmones. Prie Tiberiados ežero prisikėlęs Kristus trečią kartą pasirodė mokiniams, su jais valgė, kalbėjo.
Šiandien Tiberiados broliai Lietuvoje seka Jėzaus pėdomis. Retą dieną pas juos nesilanko žmonės. Kiekvieną savaitgalį net autobusais suvažiuoja lankytojai į rengiamas stovyklas.
Mes dalyvavome vaikinų savaitgalio rekolekcijose Jėzus mūsų širdžių Karalius. Jas organizavo Kauno pasirengimo piligrimystei centras, kuriam vadovauja Tomas Žukauskas. Atvyko apie 30 kauniečių (apie 10 vaikinų atvažiavo iš Vilniaus) atsigauti nuo pasaulio kasdienybės, praleisti laiką maldoje, pabūti vyriškoje kompanijoje, pabendrauti su vienuoliais ir padirbėti prie ūkio darbų.
Penktadienio vakarą, jau visai sutemus, mus pasitiko brolis Pranciškus. Įsikūrėme mokykloje. Pavakarieniavome naujai pastatytoje valgykloje. Tada mus pakvietė į naktines pamaldas koplyčioje. Daug giedojome, skaitėme Šventąjį Raštą, meldėmės.
Piligrimams diena prasideda 7.30 val. rytmetinėmis pamaldomis koplyčioje. Vienuoliai maldai keliasi gerokai anksčiau. Po rytinių pamaldų pusryčiai. Po to Biblijos skaitymas ir aiškinimas. Tą dieną buvo skaitoma apie savimi patenkintą fariziejų ir akių nepakeliantį muitininką. Abu meldėsi, tačiau vienas nuolankiai, kitas be nuolankumo. Dažnai nuolankumas būna suklupimo akmuo. Vienas iš brolių komentavo: pragaras pilnas dorybių, bet nuolankumo ten nėra; o rojuje, šalia nuolankumo, yra ir nuodėmių.
Kelias valandas skyrėme darbui. Pasiskirstėme į kelias grupes. Vieni tvarkė aplinką, kiti krovė malkas, dar kiti jas skaldė ar važiavo į mišką jų parvežti. Beje, padėti išplauti indus čia garbės reikalas. Niekas nesibaido jokio darbo. Broliai vienuoliai dirba kartu.
Nors darbui buvo skirtos tik kelios valandėlės, daug darbščių rankų ir kalnus gali nuversti. Dauguma vaikinų Baltriškėse buvo nebe pirmą kartą. Čia jie net ne svečiai, o greičiau namiškiai. Jie pamena, kaip prieš kelerius metus kartu su broliais liejo pastatų pamatus, klojo grindis, dėjo mokykloje naujus langus.
12 val. nutraukėme visus darbus ir rinkomės į koplyčią dieninei maldai. Neeilinė patirtis, kai darbas atidedamas į šalį ir pasakoma: ne tu, darbe, esi svarbiausias. Dievas ir malda svarbiau.
Po maldos pietūs.
Kadangi tądien įkyriai krapnojo lietus, buvo atsisakyta tradicinio žygio į laukus ar mišką, kuriame kalbamas rožinis. Meldėmės koplyčioje. Po to tie, kurių energija veržėsi per kraštus, surengė futbolo varžybas.
Po pavakarinių pamaldų broliai pakvietė į užsiėmimus. Brolis Mykolas kalbėjo apie Šventąjį Raštą, jo kilmę ir reikšmę žmogui. Skaitėme Evangelijos ištrauką ir ją aptarėme. Kiekvienas dalijosi, kuo skaitinys į jį prabilo.
Brolis Egidijus kalbėjo apie dorybes ir jų ugdymą. Greta nuolankumo, apie kurį kalbėjome ryte, buvo iškeltas susivaldymas. Labai svarbu kiekvienam saugoti tvirtumą nusistatymuose, kad nepalankiam vėjeliui pūstelėjus nekeistume savo žodžių ar vertybių. Emocijų tvardymas papuošia kiekvieną žmogų. Tačiau tam įgyti reikia išminties. Dorybių priešingybės yra godumas nemokėjimas duoti, dalytis, ir išdidumas negalėjimas priimti.
Šeštadienį vienas mūsų Mantas šventė 21-ąją gimimo dieną. Jis liudijo savo džiaugsmą švęsti gimtadienį vyrų draugijoje, nes pajuto aiškų skirtumą nuo kitų gimtadienių, kur dalyvaudavo ir merginos. Mantas visus vaišino gimtadienio tortu, o mes meldėmės, kad Viešpats jį laimintų.
Naktinės pamaldos vyko 21 valandą. Jose apie savo pašaukimo kelią liudijo brolis Bartas.
Sekmadienis Viešpaties diena. Po lietingo šeštadienio išaušo skaistus saulėtas rytas tikra Dievo dovana. Pakilios dvasios rinkomės į rytines pamaldas. Po pusryčių brolis Bartas pasakojo apie šv. Teresėlės vaikystę ir kelią į Karmelio vienuolyną bei jos atrastąjį kelią į šventumą.
Per visą rekolekcijų laiką svarstėme kelią į atsivertimą. Būtini jo etapai nuoširdi malda, gerų santykių atstatymas su savimi, su kitais žmonėmis, galiausiai su Dievu. Ir taip kaskart, kai nuodėmė uždengia aiškų kelią, kai prarandame ryšį su Dievu.
Po mokymo pavieniui mąstėme tyloje.
Baltriškių bažnyčioje buvo aukojamos Sumos šv. Mišios. Susirinko apie 60-70 žmonių. Melsdamiesi malda, kurią išmokė Jėzus Kristus, visi susikibome rankomis į vieną didelį ratą. Šiltai vieni kitiems linkėjome ramybės.
Po pietų kiekvienas pasidalijo šio savaitgalio patyrimais. Meldėmės už brolius, prašydami Dievo palaimos jiems, ir iškeliavom namo, pasiryžę lengvai neišbarstyti gautų Dvasios dovanų.
Artūras ŠULCAS
Kaunas Baltriškės, Zarasų rajonas
Autoriaus nuotraukos
© 2007 XXI amžius
|