|
Kas rengiasi sudrebinti Lietuvą?
Prancūzų tauta garsėja revoliucijomis. Pirmasis Prancūzijos prezidento rinkimų ratas pademonstravo neįtikėtiną rinkėjų pasiryžimą pakeisti padėtį valstybėje.
Rinkimų duomenys rodo, kad rinkėjų aktyvumas siekė beveik 87 procentus, prancūzai gali girtis pasiekę įspūdingą rekordą. O kokios nuotaikos vyrauja mūsų tėvynėje, kur pasibaigus rinkimams paaiškėjo, kad savo atstovus savivaldybėse turi tik kas trečias Lietuvos gyventojas, o didžiuosiuose miestuose visiškas paradoksas, nes į mero kėdes atsisėdo politikai, turintys mažiau nei kas dešimto miestiečio paramą. Tokie Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys turėtų neraminti laimėtojus.
Vis dėlto ne tai svarbiausia deja, ką tik paaiškėjo, kad realios savivaldos nebuvimas ir pastarųjų metų skandalai Lietuvos politiką deformavo iki tokio masto, kad vertybės, politinė kultūra tapo tokie nereikšmingi, nesvarbūs dalykai, skirti tik kvailiems rinkėjams pritraukti. O kai balsas jau balsadėžėje ar VRK ataskaitoje, galima užmiršti pažadus ir dėtis su bet kuo ir dėl bet ko. Tenka pripažinti, kad liūdnai pagarsėjęs Liberalų sąjūdžio vaidmuo Vilniaus mero rinkimuose tapo rezonansiniu tik dėl to, kad politinis spektaklis vyko sostinėje, o ne kokiame nors Dievo pamirštame provincijos užkampyje. Politinių situacijų modeliuotojams tokia padėtis ideali. Reikia kuo greičiau sukurti naują gelbėtoją, kuris prie balsadėžių pritrauks tą rinkėjų dalį, kuri pasislėpusi laukia nesulaukia savo valandos kažką kardinaliai pakeisti valstybės gyvenime. Tačiau, mano galva, naujojo gelbėtojo dabar nebus. Dar nepamirštas Kėdainių oligarcho krachas, o štai eksprezidento korta vėl gali puikiai lošti. Būtent tai jis ir įrodė kovoje dėl Vilniaus miesto mero posto, o atnaujintos bylos dėl Rusijos piliečio, per apkaltą nušalinto prezidento finansinio rėmėjo Jurijaus Borisovo teisės gyventi Lietuvoje nagrinėjimas gali gerokai užtrukti. Vilniaus apygardos administracinis teismas, verslininko advokato prašymu, nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl slaptų duomenų panaudojimo, kaip įrodymo, teisėtumo. Tai buvo signalas įvairioms interesų grupėms, kad R.Paksas gyvas, sveikas ir stiprus tarkitės su juo, kol dar ne vėlu. Vadinasi, interesų grupių ir pareigūnų interesai Lietuvoje akivaizdžiai laimi, palyginti su paprastų žmonių interesais; politinis gyvenimas reikalauja žymiai daugiau išlaidų, bet neduoda didesnės gerovės piliečiams. Skurdžiausių visuomenės sluoksnių interesų nesvarbumą savivaldos lygmenyje rodo ir valstybės Statistikos departamento duomenys, iš kurių matosi, kad savivaldybės apie ketvirtadalį lėšų, skirtų pašalpoms ir kompensacijoms, panaudojo kitiems tikslams.
Galbūt pagrįsta išvada būtų tokia: valstybės galios yra labai ribotos ir vangiai stiprinamos, ypač Valstybės saugumo departamento skandalo kontekste, o kartais ir nukreiptos priešinga linkme bei nesukuriančios didesnių garantijų ilgalaikėje perspektyvoje. Kasdieninio politinio stabilumo veiksniai daugiausia priklauso nuo pačių žmonių reakcijos į šią neefektyvią politiką. Gaila, bet Bažnyčios balsas yra užgožiamas ,,tuščiakalbių, prisidengusių pliuralizmo bei laisvės kaukėmis, tad esant tokiai situacijai mes vėl turime galvoti: kas sudrebins Lietuvą?
Dainius VARNAS
Kaunas
© 2007 XXI amžius
|