|
Europa atsipeikėja
Europos Sąjungos viršūnių susitikime numatoma priimti naują Bendrijos strategiją Vidurinėje Azijoje. Ta naujoji strategija apims penkias buvusias SSRS respublikas Kazachstaną, Kirgiziją, Tadžikistaną, Turkmėniją ir Uzbekistaną. Aišku, toje strategijoje pirmiausia numatoma stiprinti demokratijos daigus šiame regione. Tačiau tai dar ne viskas. Kaip pabrėžė Vokietijos užsienio reikalų ministerija, pačiais kukliausiais skaičiavimais, aplink Kaspijos jūros regioną sutelkta apie 8 proc. pasaulio energetinių resursų. Dideliais naftos ir dujų ištekliais disponuoja Kazachstanas ir Turkmėnija. Mūsų prioritetas sukurti integruotą energetinę rinką aplink Kaspiją, teigia Europos Komisijos direkcijos santykiams su Rytų Europos šalimis, Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos valstybėmis vadovas Hjugo Mingarelis. Raktas kuro tiekimo į Europą tai tranzitinis energetikos koridorius Kaspija-Juodoji jūra-ES. Todėl tame regione mums ypač svarbi terminalų suskystintoms gamtinėms dujoms statyba ir Transkaspijinio dujotiekio statyba, pabrėžė H.Mingarelis.
Vadinamasis Kaspijos-Juodosios jūros koridorius jau įgauna savo kontūrus. Jau šiais metais bus galutinai užbaigta dujotiekio Baku-Tbilisis-Erziumas (Turkija) statyba. Iki 2012 metų planuojama realizuoti kito dujotiekio Nabukas projektą (Turkija, Bulgarija, Rumunija, Vengrija ir Austrija). Europoje tikimasi, kad Kaspijos regiono šalys įveiks tarpusavio nesutarimus ir pritars vamzdyno Kaspijos jūros dugnu statybai. O kol kas Europa viliasi sulaukti suskystintų dujų tiekimo iš Centrinės Azijos. Iš esmės Kaspijos-Juodosios jūros koridorius turėtų tapti pačia galingiausia alternatyva Rusijos gamtinių dujų tiekimui Europai.
Vokietijos užsienio reikalų ministras pabrėžė: Vokietija vadovaujasi partnerystės principu ir vykdo savo politiką Rusijos atžvilgiu, atsižvelgdama į JAV, Kinijos ir kitų žaidėjų Centrinėje Azijoje interesus. Nereikia kelti klausimo dėl Europos Sąjungos įtakos stiprinimo šiame regione. Tai ne naujoji filosofija, o konkretus projektas, kartu Europos vykdoma kaimynystės ir partnerystės politika Centrinėje Azijoje, ramino susirūpinusius Maskvos politikus Vokietijos reikalų ministras. Tačiau ES planai, kaip rasti naujų energoresursų, ypač dujų tiekimo alternatyvų, gali ir likti tiktai planais. Pavyzdžiui, Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, aiškiai prorusiškas politikas, paskelbė apie savo planą sudaryti kažką panašaus į Europos Sąjungą Vidurio Azijoje. Netgi pavadinimą tai sąjungai sugalvojo: Unistanas. Į tą N.Nazarbajevo kuriamą sąjungą turėtų įeiti, be Kazachstano, Uzbekija, Tadžikija, Turkmėnija ir Kirgizija. Šiame regione gyvena 55 mln. žmonių, o jo teritorija beveik prilygsta Europos Sąjungos teritorijai. Šis regionas gali pats visiškai apsirūpinti maisto produktais, nieko neįsiveždamas, taip pat ir elektros energija. Taigi, anot N.Nazarbajevo, Kazachstanas dar su keturiomis buvusiomis sovietinėmis Vidurinės Azijos respublikomis gali sukurti bendrą ekonominę struktūrą, panašią į Europos Sąjungos modelį. Aišku, N.Nazarbajevo kuriamas Unistanas bus ne tik Rusijos įtakoje, bet ir jos valdomas.
Tad Europai belieka Azerbaidžanas. Neseniai jo prezidentas I.Alijevas lankėsi Vokietijoje. Pagrindinis vizito tikslas pritraukti kuo daugiau ne tik Vokietijos, bet ir kitų Europos šalių investicijų į Azerbaidžano naftos sektorių. Kaip pranešama, susitikime su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir užsienio reikalų ministru Franku Valteriu Štainmegeriu daugiausia buvo svarstomas ES bendradarbiavimo su Azerbaidžanu klausimas energetikos srityje. Visa bėda ta, kad Azerbaidžanas gali tiekti į Europą gana nedaug dujų. Taigi alternatyvaus dujų apsirūpinimo ES klausimas išlieka. Tuo labiau kad Rusijos prezidentas V.Putinas jau kuria dujų OPEC, t.y. pasaulines dujų kainas reguliuojantį tarpvalstybinį kartelį. O kas diktuos kainas tame Putino kuriamame OPEC, nereikia nė aiškinti. Tad kalbos apie dujų tiekimo alternatyvą gali ir likti abstrakčiais plepalais.
Petras KATINAS
© 2007 XXI amžius
|