|
Dėl pastarųjų dienų vidaus politikos klausimų
Pastarųjų dienų įvykiai pasiūlymai mokesčių srityje, valdančių partijų susitarimas, pažeidžiant LR Konstituciją, siekiant įvesti mokamą mokslą bei sveikatos apsaugą, įrodo visišką svarbiausių valstybės institucijų Seimo ir Vyriausybės nenorą suvokti, įvertinti ir atsižvelgti į Lietuvos padėtį. Net Prezidentas, turintis būti Konstitucijos garantu, atstovauja ne savo piliečių, o svetimų šalių finansinių struktūrų interesams jo pasisakymai už Sodros mokesčių lubų įvedimą, prieštaravimas progresinių mokesčių įvedimui (nors pats yra atvykęs iš šalies, kur naudojama tokia mokesčių sistema), nesipriešinimas politikų bandymams galutinai leido panaikinti nemokamą mokslą ir sveikatos apsaugą.
Dar pridėkime beviltiškai sergančią teismų sistemą, prisitaikėlišką bei parsidavusią žiniasklaidą ir turėsime tautos atžvilgiu visiškai susvetimėjusias be jokių išimčių visas valdžios struktūras. Jau net sąjungininkai iš NATO perspėja Lietuvos valdžią apie ribas, kurių nevalia peržengti. Šioje situacijoje tauta turi tik vieną gynimosi būdą, kuriuo gana iškalbingai ir naudojasi, emigraciją. Šeštadalis tautos jau pasakė savo griežtą ne, išvykdami ten, kur valdžia yra prognozuojama ir atvira savo piliečiams. Naujausios apklausos rodo blogą perspektyvą: tauta bėgo, bėga ir bėgs iš Lietuvos, jeigu nebus imamasi būtinų žingsnių.
Valdančioji LSDP, išsirinkusi naują vadovą, ir toliau lieka politiškai nesuvokianti savęs ir nerandanti savo vietos organizacija, kuri garsiai sako mes kairieji, o sprendimai ir toliau rodo dešiniajai partijai būdingus veiksmus. Todėl tampa aišku, kad Socialdemokratų partijai yra nesvarbios kairiųjų vertybės socialinis teisingumas ir visuomenės solidarumas. Tai demonstruoja ir LSDP sprendimas įvesti progresinius mokesčius. Toks siūlymas (pirmą tūkstantį pajamų apmokestinant 15 proc., o likusias pajamas 27 proc.), kai iki 1000 Lt uždirba apie 50 proc. visų dirbančiųjų (Statistikos departamento 2005 metų duomenys), yra savotiškas vergijos įteisinimas Lietuvoje ir nieko bendra su progresiniais mokesčiais neturi. Jis paprasčiausiai tik papildo dabar esantį neapmokestinamą pajamų dydį. Svarbiausia, kad ir toliau tokie pasiūlymai liečia visus dirbančius, o ne mažiausiai uždirbančius.
Kalbant apie aukštojo mokslo perspektyvas, kaip panacėja nuo visų bėdų nurodomas mokamo mokslo įvedimas. Nesuprantama, kai argumentuojama tuo, kad Lietuvos studento krepšelis tesiekia vos trečdalį ES studento krepšelio. Tačiau tokio procento abiturientų, norinčių tapti studentais, koks yra Lietuvoje, sau neleidžia net pačios turtingiausios ES valstybės. Lietuvoje aukštasis mokslas tapo ne žinių, o visuomenės požiūrio į universitetų diplomus įkaitu. Todėl aukštajam mokslui būtina grąžinti tikrąjį prestižą. Tam būtina dvigubai, o gal ir dar daugiau kartų mažinti aukštųjų mokyklų skaičių, grąžinti stojančiųjų žinių konkursų dvasią, plėsti profesinį mokslą ir pan.
Bandymai galutinai privatizuoti sveikatos apsaugą reikštų kokios nors Lotynų Amerikos šalies tipo valstybėlės atsiradimą Europos Sąjungos teritorijoje, kurios gyventojai propaguoja ir pripažįsta visuomenės solidarumą. Lietuvos socialdemokratų sąjunga yra įsitikinusi, kad Lietuvos žmonės, stodami į ES, balsavo už socialinę, bet ne už liberalią Europą. Šito pamiršti niekam nevalia, tuo labiau esantiems valdžioje.
Artėja 2008 metų Seimo rinkimai. Ar išdrįs valdantieji juose sąžiningai varžytis, sudarydami visoms partijoms, dalyvaujančioms rinkimuose, vienodas sąlygas konkuruoti ir taip bandyti taisyti susikompromitavusią sistemą?
Susidariusi situacija ir tolesni valdančiųjų veiksmai gali tapti geru akstinu rinkėjams tinkamai pasirinkti. Reikia keisti tokią padėtį, todėl kiekvienas pilietis turi suprasti, kad reikia rinktis ne emigranto dalią, o privalu eiti į rinkimus ir balsuoti. Atsinaujinimas būtinas.
Arvydas AKSTINAVIČIUS,
opozicinės Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
© 2007 XXI amžius
|