Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kultūra
Laikas
Literatūra
Nuomonės
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Gedulo ir vilties diena Notingeme

Prie kun. dr. Stepono Matulio kapo kalba kun. dr. Vytautas Brilius, MIC

Sekmadienį, birželio 17 dieną, Notingemo Šv. Barnabo katedroje įvyko iškilmingas išvežtųjų į Sibirą ir vieno šviesiausių Europos lietuvių kunigų - Stepono Matulio, MIC, Lietuvių katalikų centro - Židinio įkūrėjo ir Didžiosios Britanijos lietuvių sielovados vadovo, mirties ketvirtųjų metinių paminėjimas.

Kun. dr. Steponas Matulis, MIC, baigęs dominikonų Angelicum universitetą Romoje 1946-aisiais daktaratu bei paruošęs antrą daktaratą Grigaliaus universitete Romoje, 1953-iaisiais buvo paskirtas marijonų naujokyno vadovu, o 1957-aisiais marijonų dvasios vadovu Romoje. 1958-aisiais paskirtas Londono lietuvių parapijos rektoriumi. 1965-aisiais įkūrė Notingeme jaunimo Židinį - lietuvių berniukų bendrabutį, Aušros Vartų Marijos koplyčią, atgaivino pasaulio lietuvių katalikišką tautinės minties žurnalą „Šaltinis“, kurį leido, redagavo ir spausdino Židinio spaustuvėje.

Apyaušrio dalia

Žvilgsnis į Lietuvos ir Lenkijos valstybės žlugimą

Kęstutis KASPARAS

Kalbant apie unijinės Lietuvos ir Lenkijos valstybės žūtį, dažniausiai kreipiamas dėmesys į rusus, kurie XVIII amžiuje elgėsi šalyje kaip savo namuose. Bet pirmiausiai šios valstybės galias sekino tarpusavio kivirčai ir baisi dvarininkų savivalė. Bajorija labiausiai buvo nepatenkinta karalbernių – „Staselio Poniatovskio tarnų ir Čartoryskių samdinių“ – pertvarkymais, turėjusiais tikslą sustiprinti karaliaus valdžią, kad tie karalberniai galėtų patys valdyti „taurių bajorų kraštą“. Kaimynai buvo tik netvarkos ir sumaišties skatintojai, bet taip dėjosi visame pasaulyje.

Išsaugokime šventą atminimą

Renginio svečiai (iš kairės): vyskupas Juozas Preikšas, Vincė Vaidevutė Margevičienė, aktoriai Egidijus Stancikas ir Rūta Staliliūnaitė Zenono Šiaučiulio nuotrauka

Visą savaitę Lietuvoje vyko renginiai, skirti Gedulo ir vilties dienai paminėti. LPKTS Kauno filialas šią datą pradėjo minėti birželio 11-ąją. Renginį pradėjo Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė. „Išsaugokime šventą atmintį vardan savo vaikų ir vaikaičių“, – sakė ji. Pirmiausia buvo tartas vilties ir paguodos žodis, sugiedota „Tautiška giesmė“, pagerbtas amžinojo poilsio išėjusiųjų atminimas. Šią misiją, įpindamas Laisvės šauklio poeto Bernardo Brazdžionio eilių, atliko vyskupas emeritas Juozas Preikšas: „Minime dieną, kai mūsų tauta pradėjo golgotos kelią, – sakė vyskupas. – Mes dėkojame jums už drąsą, už ištvermę ir suteiktą viltį, kad Lietuva bus laisva. Jūs – šventieji kankiniai. Iš jūsų mokomės mes, mokysis ir ateities kartos“, – sakė vysk. J.Preikšas.