Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kultūra
Laikas
Literatūra
Nuomonės
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Apie komunizmą, globalizmą ir kitas blogybes

JAV žurnalistas Viljamas F.Džasperis (William F.Jasper) (kairėje) ir visuomenės veikėjas, publicistas Vilius Bražėnas Gintaro VISOCKO nuotrauka

Viljamas F.DŽASPERIS (William F.Jasper) – JAV leidžiamo žurnalo „Naujasis amerikietis“ („New American“) vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, garsėjantis antikomunistinėmis, antiglobalistinėmis pažiūromis. Praėjusią savaitę šis žymus Amerikos žurnalistas, publicistas, analitikas viešėjo Lietuvoje. Paskutinėmis viešnagės dienomis svečias sutiko duoti išskirtinį interviu „XXI amžiui“. Apie sudėtingą šių dienų pasaulį su amerikiečiu V.F.Džasperiu kalbėtasi ilgiau nei dvi valandas. Į „XXI amžiaus“ žurnalisto Gintaro Visocko klausimus – kokį pavojų Rusija kelia Baltijos valstybėms, kodėl pasaulyje tokios gajos komunistinės idėjos, ar Vašingtonas užtektinai remia iš sovietinės okupacijos išsivadavusią Rytų ir Vidurio Europą, ar Vakarai deramai smerkia Rusiją už jos antidemokratinę laikyseną – svečias atsakė atvirai ir konkrečiai. Pokalbyje dalyvavo ir žymus visuomenės veikėjas, žurnalistas, knygų „Nauja pasaulio santvarka“, „Po dvylika vėliavų“, „Sąmokslas prieš žmoniją“ autorius Vilius Bražėnas, kurio kvietimu į Vilnių ir buvo atvykęs amerikietis V.F.Džasperis.

Kokias vertybes, nuostatas, įsitikinimus gina žurnalas „Naujasis amerikietis“? Ar ilgai darbuojatės šiame leidinyje?

Viljamas F.Džasperis:

Aš esu vyresnysis žurnalo „Naujasis amerikietis“ redaktorius. Tai konservatyvus, antikomunistinis, krikščioniškas, JAV Džono Bėrčo draugijos laisvai parduodamas žurnalas, leidžiamas kas dvi savaites. Šis žurnalas prieš 23-ejus metus išvydo dienos šviesą. Jame dirbu nuo pat jo įkūrimo pradžios. Iki tol dirbau kituose žurnaluose, iš kurių išsirutuliojo ir „Naujasis amerikietis“. Taigi konservatyvios, antikomunistinės, krikščioniškos pakraipos leidiniuose darbuojuosi daugiau nei 30 metų.

Kodėl atvykote į Lietuvą? Kokie pagrindiniai jūsų vizito tikslai?

V.F.Džasperis:

Mano vizito tikslai įvairūs. Vienas iš jų – aplankyti mano draugą Vilių Bražėną, kurį pažįstu apie 25-erius metus. Jis yra ilgametis Džono Bėrčo draugijos (John Birch Society) lektorius. Skaito paskaitas mūsų (JAV) miestuose ir mažuose kaimuose, kalba daugelio laikraščių puslapiuose, duoda interviu radijo ir televizijos kompanijoms pasakodamas Amerikos žmonėms nepagražintą tiesą apie komunizmą ir apie tikrąsias sąlygas, kuriomis gyvena žmonės, papuolę komunizmo įtakon. Būtent V.Bražėnas yra prisidėjęs prie to, kad JAV žmonės suvoktų, kokia didelė nelaimė gyventi komunizmo priespaudoje.

Lietuva šiandien tarsi ir saugi. Išsivadavo iš sovietinės okupacijos, įstojo į galingas tarptautines organizacijas – NATO ir Europos Sąjungą. Tačiau šių dienų realijos rodo, kad pavojai prarasti nepriklausomybę, laisvę, tautiškumą niekur neišnyko. Viena, Lietuva kaip niekad saugi, antra, priklausomybė nuo agresyvios Rusijos, regis, nė kiek nesumažėjo.

V.F.Džasperis:

Dabar yra dvi pagrindinės grėsmės. Jūs vis dar turite didelę sovietinę kaimynę Rusiją, kuri visada yra grėsmė, nes iš esmės nepasikeitė ir, valdant Vladimirui Putinui, vis labiau ėmė mėgdžioti Sovietų Sąjungą. Tai viena grėsmė. Bet yra ir kita grėsmė. Tai Europos Sąjunga, kuri, kaip kadaise pasakė Michailas Gorbačiovas, 2000 metais lankydamasis Londone, yra naujoji Sovietų Sąjunga. Jis tąsyk tarsi ir pajuokavo, bet iš tiesų tai yra gryna tiesa. ES yra grėsmė visoms valstybėms, įeinančioms į jos sudėtį. Mat valdžia yra centralizuota tokiu pat sovietiniu stiliumi, tik šį sykį jau Briuselyje, o ne Maskvoje. Taigi tai – antroji grėsmė. Dėl Lietuvos priklausomybės nuo Rusijos ir nuo Europos Sąjungos štai ką noriu akcentuoti. Jeigu jūsų šalis, ir ne tik jūsų, yra priklausoma nuo ko nors ekonomiškai, vadinasi, tas, nuo kurio jūs esate priklausomi ekonomiškai, gali kontroliuoti jūsų ateitį. Ir tai nėra geras dalykas. Kiekvienos valstybės svarbiausias tikslas – būti nepriklausomai nuo energetinių resursų. Deja, aš nesu energetikos specialistas. Galbūt V.Bražėnas galėtų daugiau pasakyti šiuo klausimu.

Vilius Bražėnas:

Jeigu turėsite laiko, aš parodysiu jums vaizdo įrašą su mano kalba Pensilvanijoje, prie Pitsburgo, kurią pasakiau savo kelionės metu. Būdamas šioje kelionėje visur vežiojausi didžiulį GULAGO žemėlapį. Tame žemėlapyje buvo pažymėti dujų vamzdynai, kurie ėjo per tuo metu okupuotą Čekoslovakiją ir Lenkiją ir turėjo aprūpinti dujomis visą Europą. Tai buvo prieš 23 metus. Taigi dar 1984 metais rodžiau, kaip bus išdėstyti energetinių resursų vamzdynai ir kurioje Europos vietoje sėdės Kremliaus žmogus, kontroliuodamas tiekimą. Jeigu aš, Dž. Bėrčo draugijos pranešėjas, visa tai žinojau, argi tie žmonės, kurie finansuoja Europos Sąjungą, galėjo to nežinoti?! Kaip sakė Viljamas, jeigu jūs esate priklausomi ekonomiškai, vadinasi, jūs priklausomi ir politiškai. Tie žmonės atvedė mus į tokią situaciją, kai mes esame priklausomi nuo Rusijos. Dabar yra sukurta ne Europos Sąjunga, bet Eurazija. Apie šį pavojų Europai aš jau kalbėjau prieš 23 metus.

V.F.Džasperis:

Tai sunkiai suvokiama. Juk ta situacija, kurioje šiandien atsidūrė visa Europa (turima omenyje priklausomybė nuo Rusijos energetinių resursų), buvo prognozuojama, ją buvo galima numatyti. Reikia suprasti, kad jeigu jūsų šiuolaikinė visuomenė yra totaliai priklausoma nuo energetinių resursų, kontroliuojamų iš Maskvos, tai toks kontrolės būdas kur kas efektyvesnis nei Raudonosios armijos dalinių dislokavimas jūsų šalyje.

Jungtinės Valstijos ir komunizmas – tarsi du nesuderinami dalykai. Bet karti patirtis byloja, kad ir Amerikoje, ne tik, sakykim, Prancūzijoje, gajos komunistinės idėjos. Daug turtingų Amerikos žmonių dešimtmečiais rėmė tiek sovietų Rusiją, tiek vėliau Sovietų Sąjungą. Kodėl?

V.F.Džasperis:

Tai kažkokia misterija, kurią daugumai žmonių sunku suvokti, nes aukščiausiuose JAV valdžios sluoksniuose 50 metų turėjome slaptų, užsikonspiravusių komunistų. Galime grįžti prie Franklino Ruzvelto laikų. Dabar jau įrodyta, kad jam būnant JAV prezidentu mes savo vyriausybėje ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose turėjome daug slaptųjų komunistų, Maskvos agentų. Tokių kaip Algeris Hisas (Alger Hiss). Jis dalyvavo rengiant Jaltos ir Potsdamo sutartis. Arba štai kad ir Haris Deksteris Vaitas ir daugelis kitų, kurie dirbo mūsų vyriausybėje. Aišku, žmonės stūmė visus reikalus į kairę, pripažino Rusiją, padėjo Rusijai, teikė milžinišką finansinę pagalbą Rusijai. Ruzveltas pasitraukė, bet atėjo Trumenas, Eizenhaueris, Niksonas ir t.t. Mes vis dar pačiuose aukščiausiuose valdžios sluoksniuose turime žmonių, kurie yra komunistai arba dideli jų draugai. Tokie draugai remia ir respublikonus, ir demokratus, todėl komunistų daug ir respublikonų, ir demokratų gretose. Jie stumia mus į globalųjį pasaulį, vienos globalios sistemos link. O šioje sistemoje komunistinė Rusija, komunistinė Kinija yra tarsi dalis mūsų. Mes remiame šiuos režimus jau 60 metų, pradedant nuo Maršalo plano ar netgi nuo dar ankstesnių laikų. JAV eksporto – importo bankas, kita pagalba padeda Rusijos ir Kinijos režimams, naudojami JAV ir ES žmonių resursai, stengiantis įgyvendinti šį globalizacijos planą.

Keista, bet komunistinės idėjos populiarios ir Lietuvoje, kuri, regis, užtektinai prisikentėjo nuo sovietinės okupacijos. Kodėl kai kurie lietuviai vis dar ištaria esą „prie ruso buvo geriau“, kodėl jiems nereikalinga laisvė, kodėl jie nebenori būti lietuviai? Rusijoje – panaši padėtis. Rusai dar ilgiau kentė sovietinę priespaudą, bet šiandien jie vis tiek su nostalgija prisimena sovietinius laikus...

V. F.Džasperis:

Čia įžvelgčiau keletą priežasčių. Pirmiausia dauguma šių žmonių išaugo komunistinėje sistemoje, ir komunizmas yra tai, ką jie žino. Daugiau jie nieko nėra matę. Komunistinė sistema kontroliavo visą žmogaus gyvenimą: kur jie gyveno, kur dirbo, ką valgė... Žmonės prie to priprato. Priprato prie stabilumo, ir kai atėjo metas permainoms, ėmė baimintis permainų. Tokį reiškinį galima suprasti psichologiškai. Tokia žmogaus prigimtis, jie užaugo tokioj aplinkoj, priprato prie jos ir jie tai gina. Tačiau dar svarbesnis dalykas yra tai, kad žmonės daug tikėjosi iš Michailo Gorbačiovo ir Boriso Jelcino reformų. Jiems buvo žadama rinkos ekonomika, turtingesnis gyvenimas. Bet atsitiko taip, kad viskas liko tų pačių komunistų rankose ir viskas buvo padaryta taip, kad nauja sistema paprastų žmonių akyse būtų diskredituota. Tai buvo reformų fikcija. Jūs vis dar turite tas pačias sovietines komunistines kontrolės institucijas, o didžiosios gamyklos, gamybiniai pajėgumai yra tų pačių komunistų ir jų draugų rankose. Kitaip sakant, reformos vyko tik formaliai, o realiai jų kaip ir nebuvo. Nusikalstamos grupuotės kontroliuoja ekonomiką, žmonės buvo tiesiog apvogti, bankuose pražuvo jų indėliai, dėl infliacijos ištirpo jų santaupos. Tai ir vadinama diskreditacija. Komunistai, kontroliavę ekonominius procesus, diskreditavo kapitalistines reformas. Todėl žmonės ir sako: tai yra baisu, mes to nenorime. Pas jus iš Vakarų atkeliavo patys blogiausi kapitalistiniai dalykai. Tačiau niekas jums neparodė gerosios kapitalizmo pusės.

Sovietinės priespaudos metais mes branginome kiekvieną lietuvišką žodį. Dabar, atgavę laisvę, nustojome branginti tautines tradicijas ir papročius. Vadinasi, nenutautėję priespaudos sąlygomis prarasime savitumą Europos Sąjungos katile. Globalizmas yra pražūtingas negausioms tautoms. Kas vadovauja globalistiniam judėjimui? Komunistai? Slapti Maskvos agentai?

V.F.Džasperis:

Komunizmas – tai precedento neturintis XX amžiaus reiškinys. Jo geopolitinė bazė yra Maskvoje. Tačiau palaipsniui buvo suvienytos komunistinės ir anarchistinės grupuotės visame pasaulyje. Dabar turime globalią sistemą, kontroliuojamą iš vieno centro. Šio tinklo gijos eina į visas pasaulio šalis ir netgi į kiekvieną didesnį pasaulio miestą. Disciplina, atsidavimas komunistų partijai bei Maskvai – štai pagrindiniai jų lozungai.

Reikėjo laiko, kol buvo pasiekta šių tikslų. Tačiau Maskva ilgainiui ėmė kontroliuoti visas šias socialistines, komunistines grupuotes. Jie tai padarė naudodami, be kita ko, ir brutalių žmogžudysčių, ir bauginimų taktikas. Dabar jie turi pasaulinį kriminalinį tinklą, į kurį įtraukti milijonai žmonių. Tai – viena iš jų galybės paslapčių. Tačiau kita – dar svarbesnė. Kiekviena šalis siekia sustabdyti tokią kriminalinę veiklą. Komunistus, įsitraukusius į kriminalinę veiklą, stengiamasi areštuoti. Bet čia atsiranda ir kita problema. Mes turime labai galingą kapitalistinį interesą. Daug finansinių, bankinių grupuočių remia komunistus ir stengiasi paveikti vyriausybę. JAV yra daug Kongreso narių, kurie stengiasi neutralizuoti komunistus, veikiančius mūsų vyriausybėje, ir visada atsiranda labai įtakingų amerikiečių, kurie sako: ne, mes negalime stabdyti komunistų. Ir jie atakuoja tuos Kongreso narius, kurie veikia prieš komunistus. Todėl komunistai yra tokie galingi. Jie galingi būtent todėl, kad mūsų vyriausybėje atvirai ir slaptai veikiantys komunistai juos palaiko.

V. Bražėnas:

Yra komunistų su partiniu bilietu ir be bilieto. Komunistų agentai, kurie siekia valdyti pasaulį, siekia to paties dalyko kaip ir globalistai – pasaulinės vyriausybės. Šiandien siekiama suvienyti visus komunistus, tik po skirtingomis vėliavomis. NEP’as ir „perestroika“ – tai tie patys dalykai, siekiantys pritraukti kapitalą iš viso pasaulio, sustiprėti ir vėl vykdyti terorą, siekiant pasaulinės kontrolės. Kai Algirdas Brazauskas ir kiti džiaugiasi, kad Lietuva yra ES narė, tai tas pats, kaip džiaugtis įleidus triušį į kopūstų lauką. ES gali būti sustabdyta ir netapti supervalstybe tik nacionalizmo, tautiškumo ir krikščionybės dėka. Tačiau dabar vis aiškiau yra matomos tendencijos nacionalizmą, t.y. tautiškumą, sukompromituoti – pateikti jį kaip fašizmą. Tai vis tų pačių komunistų su partiniu bilietu ir be jo pastangos.

V.F.Džasperis:

Jis kalba apie Hamerį. Mes daug metų sakėme, kad šis žmogus yra komunistas ir jo tėvas buvo komunistas. Bet jis visą laiką sakydavo, kad jis ne komunistas, kad jis verslininkas, kad jis stengėsi reformuoti Sovietų Sąjungą. Penkis dešimtmečius jis investavo milijonus dolerių į Sovietų Sąjungą, statė naftotekius, mašinų gamyklas. Prieš dešimt metų jis mirė. Amerikoje buvo atskleisti VENONA archyvai, jie parodė, kad Hameris buvo slaptas Maskvos agentas. Žinoma, slaptais Maskvos agentais buvo ne tik jis, bet ir daugelis kitų įtakingų biznio ir valstybės žmonių. Tik šitaip galima paaiškinti, kodėl ir dabar siekiama, kad JAV ir Rusijos karinės pajėgos kuo daugiau bendradarbiautų tarpusavyje, kad NATO bendradarbiautų su Rusija, Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) – su buvusiu KGB, o dabar – su FSB (Rusijos Federaline saugumo tarnyba). Stengiamasi pasiekti, jog ne Rusija taptų panaši į Ameriką, o atvirkščiai: kad Amerika taptų panaši į Rusiją. Visa tai stengiasi padaryti vis tie patys Maskvos agentai. Tas pats daroma ir ES viduje.

Koks didžiausias pavojus, nūnai tykantis Lietuvos? Karinė agresija, ekonominė priklausomybė ar dvasinė degradacija?

V.F.Džasperis:

Be abejo, ekonominiai ir kariniai pavojai niekur nedingo. Lietuva yra maža šalis, o Rusija yra didelė šalis su stipria kariuomene. Jums praeityje, beje, jau teko, patirti karinę priespaudą. Ekonominis pavojus yra irgi akivaizdus. Ekonominis šantažas ateis per energetinę priklausomybę. Bet dar svarbesni yra dvasiniai dalykai. Komunizmas, gyvavęs Sovietų Sąjungoje ir besireiškiantis šiandieninėje V.Putino Rusijoje, – dvasinis pavojus. Galima drąsiai kalbėti net apie dvasinį karą. Tai karas su krikščionybe ir su krikščioniškiausiais Vakarais. Ir šią dvasinę dimensiją reikėtų ypač akcentuoti, nes daugelis Vakarų intelektualų ir žiniasklaidos atstovų šiandien yra nutraukę ryšius su krikščionybe. Dauguma žiniasklaidos apžvalgininkų ir akademinės inteligentijos atstovų demonstruoja, kad jie nėra sekuliarizuoti, kad jie yra agnostikai arba tik nominalūs tikintieji. Komunizmas aiškiai yra karinė ataka prieš Dievą ir prieš tikėjimą į Dievą. Žmogus yra viskas. Materializmas – tai yra komunizmo pagrindas. Todėl komunizmo atakos yra nukreiptos dvasine linkme. Todėl jau 50 metų Italijos komunisto Gramši darbai yra tokie įtakingi. Gramši neišrado nieko nauja, jis tiesiog praplėtė Vladimiro Lenino teoriją. Jis sako, pažiūrėkit, mūsų negali lydėti sėkmė okupuojant krikščioniškas šalis, tikrai stiprias krikščioniškas šalis. Kad pavyktų okupuoti, mes privalome pirmiausia kontroliuoti žmonių protus ir širdis. O norint tai padaryti, mes turime nugalėti krikščionybę. Kaip mes galime tai padaryti? Pirmiausia reikia išklibinti krikščionybės pagrindus. Pabrėžkit korupciją, pornografiją, materializmą, propaguokite tai ir stenkitės visais įmanomais būdais pakirsti tikėjimą krikščioniškomis vertybėmis. Žmonės nėra dvasiškai stiprūs, o jeigu jie nėra stiprūs dvasiškai, vadinasi, jie nėra stiprūs ir intelektualiai. Tuomet jie nesugebės pažinti tikrojo priešo ir bus patenkinti jiems primesta vergija. Būtent tai yra didžiausia grėsmė mums. Ir čia mes vėl matome aljansą, kurį sudarė komunistai ir didieji kapitalistai, propaguojantys dekadansą Vakarų šalyse. Europos šalys nuo praėjusio amžiaus vidurio buvo krikščioniškos, išskyrus galbūt vieną kitą. Tačiau mes matome, kad krikščionybė sunaikinta beveik visose Europos šalyse. Tai yra didžiausias pavojus, nes žmonės yra suklaidinti, jų širdyse jau nėra tikėjimo. Todėl jais galima lengvai manipuliuoti, ir jais manipuliuojama ir šiandien. Žmonės turi grįžti prie tikėjimo, pamaldumo. Ir jeigu jie yra geri Dievui, Dievas yra geras žmonėms. Mes įsitikinsime, kad komunizmas, nuodijantis mūsų protus, bus nušluotas ne karine galia.

V.Bražėnas:

Noriu pabrėžti, kad komunizmo pagrindas yra materializmas, tačiau komunistai stengiasi atrodyti idealistais, būtent taip jie stengiasi save pateikti. Be to, savo idėjas jie netgi stengiasi pagrįsti moksliškai ir tai traukia inteligentiją. Religija ir tautiškumas – tai tas blokas, kuris gali pasipriešinti komunizmo plėtrai. Dažnai savo straipsniuose ir pranešimuose cituoju popiežius Joną Paulių II ir Benediktą XVI. Jie abu sako, kad jeigu materializmas iš Rytų arba kapitalistinis materializmas iš Vakarų laimės, tai pasaulyje įsivyraus tokia baisi tironija, kokios dar niekada nebuvo. Šiandien žmonės sako, kad nėra jokio skirtumo tarp kairiųjų ir dešiniųjų politinių jėgų. Tačiau žmonėms turėtų labiau rūpėti kova tarp nacionalizmo (tautiškumo) ir globalizmo.

V.F.Džasperis:

Turbūt žinote, kad ES Konstitucijoje buvo atsisakyta paminėti krikščionybę. Tai yra tos kovos, apie kurią kalbėjo V.Bražėnas, išraiška. Žmonės tą pastebėjo. Tam prieštaravo ir popiežius Jonas Paulius II, ir daug kardinolų bei vyskupų. Tačiau Briuselio inteligentai pasakė: ne, mes negalime to įrašyti, nes tai mus išskirs, taip bus pabrėžti mūsų skirtumai. Jeigu Europa atsisako krikščionybės, kuri ją sukūrė, sąlygojo politinį ir ekonominį Europos vystymąsi (juk prieš įsigalint krikščionybei Europa tebuvo tik atskirų genčių sambūris), jeigu Europa to atsisako, vadinasi, kad tikintieji yra materialistinio komunizmo diktatūros arba islamo diktato įtakoje. Vadinasi, kad komunizmas arba islamas, arba ir viena, ir kita, turi įsigalėti. Arba ir viena, ir kita turi subyrėti. Dievo valia šėtonas gali būti įveiktas.

Per pastaruosius kelerius metus susidarė įspūdis, jog oficialusis Vašingtonas tik žodžiais remia Rytų ir Vidurio Europos bandymus galutinai ir visiems laikams išsivaduoti iš Rusijos įtakos. Ne taip seniai JAV prezidentas Džordžas Bušas yra viešai pasakęs, kad Lietuvos priešai yra ir JAV priešai. Tačiau šis posakis – greičiausiai tik teatrališkas gestas, neparemtas jokiais konkrečiais darbais?

V.F.Džasperis:

Daugeliu atvejų JAV vyriausybės pagalba per silpna. Vyriausybė žino, kad daugumai Amerikos žmonių rūpi Rusijos ir Kinijos reikalai, kad jie nerimauja dėl komunizmo plėtros. Taigi JAV vyriausybė, veikiama tų įtakos agentų, apie kuriuos aš jau kalbėjau, tiesiog apsiriboja pareiškimų skelbimu. Mes remiame Lietuvą, mes remiame Estiją, mes remiame Lenkiją, tai vyksta net prezidentų lygmeniu. Bet kur kas svarbiau tai, kad tuo pačiu metu JAV vyriausybė politiniais ir kitokiais užkulisiniais kanalais siunčia Maskvai ir Pekinui visiškai kitokius signalus. Taigi nesvarbu, kas oficialiai yra sakoma, kas pranešama Amerikos žmonėms. JAV politika yra tokia: toliau teikti paramą Rusijai, palaikyti įvairaus pobūdžio konfrontaciją ir leisti Rusijai ir Kinijai toliau dominuoti tarp savo kaimynų. JAV vyriausybė, pavyzdžiui, kartais sako – Kinija negerai elgiasi Honkonge. Tačiau tai tik žodžiai, neturintys jokių pasekmių. Taigi mes turime parodyti nepriklausomoms tautoms, kad netoleruosime komunistų viešpatavimo. Jeigu Kinija toliau vykdys genocidą Tibete, tai iš to neturės jokios naudos, jeigu Rusija nutrauks naftos ir dujų tiekimą Ukrainai, Lenkijai, Latvijai, Estijai, Lietuvai, mes turime pasakyti, kad nepalaikysime su Rusija gerų santykių, kokie yra dabar. Amerikos žmonės, deja, mato tik viešus vyriausybės pranešimus ir tai, ką mes (JBS) stengiamės pasakyti žmonėms. Tai, ką vyriausybė dažnai daro, nėra gerai, ir mes turime pakeisti tokią politiką.

V.Bražėnas:

Aš nesu ekonomistas, bet manau, kad prezidentas Dž. Bušas galėjo pademonstruoti, jog yra priemonių parodyti V.Putinui, esą manipuliavimas nafta nėra geras dalykas. Jis galėjo pasakyti, kad jeigu tokia Rusijos politika tęsis ir toliau, tai JAV nutrauks visas investicijas Rusijai. Tai ir būtų tos pasekmės, apie kurias kalbėjome. Tai galėjo būti padaryta, bet nebuvo padaryta. Ir Europa galėjo padaryti tą patį. Jeigu Vakarai nepirktų Rusijos naftos du ar tris mėnesius, ką tuomet darytų V.Putinas? Kiek laiko jis vienas gali gerti savo naftą?

NATO aljansas ir Europos Sąjunga – galingi, ne per vienerius metus susiformavę dariniai. Bet, atrodo, jie išgyvena krizę arba kad artimiausiu metu gali patirti kardinalių sunkumų. Kokios jūsų prognozės – ar NATO ir ES iširs?

V.F.Džasperis:

Apie NATO ir ES mes rašome jau daug metų. Šias abi organizacijas traktuojame kaip labai problemiškas nuo pat jų ištakų. Jeigu jūs pažvelgsite į NATO, tai pamatysite, kad tai yra regioninė Jungtinių Tautų Organizacija. ES taip pat pripažįstama regionine JT organizacija. O juk JT buvo steigiamos ne kaip organizacija, turinti užtikrinti taiką visame pasaulyje, o kaip organizacija, palaipsniui turinti tapti pasauline vyriausybe ir valdyti pasaulį. Visa tai atsispindi JT Chartijoje. Ir žmogus, labiausiai prisidėjęs prie šios JT Chartijos kūrimo ir įgyvendinimo, yra Algeris Hisas, apie jį jau esu kalbėjęs anksčiau. Jis dirbo JAV Valstybės departamente, turėjo Amerikos pilietybę, tačiau buvo rusų, Josifo Stalino agentas. Jis prisidėjo kuriant JT Chartiją ir buvo pirmasis JT generalinis sekretorius steigiamojoje San Francisko konferencijoje. Būtent jis ir susodino savo žmones į pagrindinius JT organizacijos postus. Taigi nuo pat pradžių JT planavo, kūrė ir valdė sovietų agentai arba prosovietiškai nusiteikę žmonės. Taigi JT yra priedangos organizacija, po kuria veikia visos globalistų institucijos: Pasaulio bankas, IMF Tarptautinis valiutos fondas (IMF), Pasaulio prekybos organizacija, UNICEF, UNESCO ir kitos, tarp jų ES ir NATO. ES ir NATO negali būti traktuojamos išskirtinai, aš turiu omenyje šį didžiulį architektūrinį statinį, t.y. Jungtines Tautas. ES ir NATO yra JT dalis.

Su kokiais sunkumais šiandien susiduria Jungtinės Valstijos? Jūsų šalis tarsi viena stipriausių pasaulyje. Bet ir ji turi savo Achilo kulną. O gal net kelis? Kur jie?

V.F.Džasperis:

Pasistengsiu būti lakoniškas. Kalbėjau, kad yra daug ir gerų atgimimo ženklų tiek pas jus, tiek ir Amerikoje. Tačiau kartu yra ir jėgų, kurios veikia prieš mus. Tai nenorėjimas akcentuoti krikščioniškų vertybių, pastangos iš viešų vietų pašalinti krikščionybės simbolius. Akivaizdu, kad vyksta žūtbūtinė kova. Tai yra dvasinė reikalo pusė. Ekonominė reikalo pusė – čia mes turime labai didelių problemų. JAV yra kartu ir turtingiausia, ir skurdžiausia pasaulio šalis. Kodėl skurdžiausia? Todėl, kad turi didžiausią pasaulyje valstybės skolą. Mes turime trilijonų dolerių skolą. Mūsų vyriausybė leidžia, leidžia ir leidžia pinigus: karui, tarptautinei pagalbai, įvairiems kitiems dalykams. Tai yra didelė problema, mes galime leisti pinigus, dėti juos į bankų sąskaitas, bet kreditoriai vieną dieną pasakys: grąžinkite skolą. Ir kas tada nutiks? Kinija, Japonija, gal ir Rusija, šalys, kurioms Amerika skolinga, pasakys, jūs skolingi mums 500 bilijonų dolerių. Taigi atiduokite mums savo miškus, savo kelius ir t.t. Vadinasi, ekonomika yra rimta problema. Dar viena labai rimta problema – emigracija. Jūs čia, Europoje, turite patirties. Jums problemų kelia išeiviai iš Vidurinių Rytų, Afrikos, Turkijos, o mes, JAV, taip pat turime daug problemų dėl Meksikos, Lotynų Amerikos. Mes turime žmonių daugiau nei iš 150 šalių, kurie vis dar atvyksta ir į mūsų šalį. Tai nuolatinis procesas. Jie naudojasi studentų vizomis, turistinėmis bei kitomis vizomis, ir jie pasilieka, nenori išvykti. Taigi dabar JAV yra 20–30 milijonų nelegalių emigrantų. Tai ir ekonominė, ir saugumo problema. Mes nežinome, kiek tarp jų yra teroristų, kriminalinių nusikaltėlių, mafijos atstovų, todėl emigracija yra didelė problema.

Dabar apie karinį aspektą. Visi sako, kad JAV – tai stipriausia karinė jėga pasaulyje, bet mūsų karinės pajėgos yra išmėtytos daugelyje šalių: Irake, Afganistane, Pietų Korėjoje, Japonijoje. Toks didžiulis mūsų karinių pajėgų išsibarstymas, iškilus pavojui, neleistų mums reikiamai apginti savo šalies, be to, tai kainuoja mums bilijonus dolerių, kurių mes neturime.

© 2007 „XXI amžius“