Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Popiežiaus kreipimasis iš „taikos miesto“

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI uždega „Taikos žibintą“ Asyžiaus Šv. Pranciškaus bazilikoje

Nutraukti konfliktus, kurie kruvina žemę

Italijos Umbrijos regiono istoriniame mieste Asyžiuje, kurį aplankė vietos didžiojo šventojo Pranciškaus Asyžiečio (1181-1226) atsivertimo 800 metų minėjimo proga, popiežius Benediktas XVI padarė ryžtingą pareiškimą dėl taikos reikalaudamas, kad tarptautinė bendruomenė nutrauktų visus ginkluotus konfliktus. Jis ypač atkreipė dėmesį į Artimųjų Rytų regioną, kur žmonės jau pakankami patyrė „terorizmo ir aklos prievartos siaubo kovų“.

Kalbėdamas praėjusį sekmadienį, birželio 17 dieną, prieš vidudienio „Viešpaties Angelas“ maldą, po šv. Mišių, aukotų aikštėje prie Asyžiaus Šv. Pranciškaus žemutinės bazilikos, Šventasis Tėvas taip pat pakvietė visuotiniam taikdariškam tautų ir religijų dialogui ir paragino katalikus šiuo atžvilgiu būti aktyvesniais ir efektyvesniais „taikos įrankiais“.

Pavadinęs Asyžių „taikos miestu“ dėl čia gimusių gausių taikdariškų iniciatyvų, tarp jų ir Pasaulio maldos už taiką dieną, Popiežius sakė, kad jis čia jaučia „dvasinį dalyvavimą visų, kurie verkia, kenčia ir miršta karuose arba dėl jų tragiškų pasekmių bet kurioje pasaulio dalyje“. Kaip tik jis jaučia pareigą šioje vietoje paskelbti primygtinį ir nuoširdų raginimą „sustabdyti visus ginkluotus konfliktus, kurie kruvina žemę“.

Benediktas XVI paaiškino, kad jo mintys pirmiausia krypsta į „Šventąją Žemę, kurią taip mylėjo šv. Pranciškus, į Iraką, Libaną ir visus Artimuosius Rytus“. Šio regiono, kuris tradiciškai laikomas smurtingiausias, gyventojai geriausiai gali paliudyti „iliuziją, kad joje galima išspręsti konfliktus“ ir neišklausant kitų argumentų siekti teisingumo. Atvirkščiai, „tik atsakingas ir nuoširdus dialogas“, kurį dosniai paremtų tarptautinė bendruomenė, gali užbaigti tokį didelį kentėjimą ir atvesti prie naujo gyvenimo, kuriame būtų rodoma pagarba atskiriems individams, tautoms ir jų institucijoms.

Šventasis Tėvas linkėjo, kad visi asmenys, kurie užima atsakingas pareigas nacionalinėje ir tarptautinėje politikoje, „būtų motyvuojami karštos meilės taikai ir nesilpnėjančios valios jai pasiekti“, kad tokiu būdu šiam uždaviniui galėtų ieškoti ir panaudoti visas reikiamas priemones. Popiežius Benediktas XVI meldė šv. Pranciškaus, „taikos vyro“, užtarimo, kad Viešpats suteiktų malonę, jog vis daugiau žmonių, ypač katalikų, taikos siekimą, kad ir nedideliuose dalykuose, padarytų savo gyvenimo kasdienybe.

Prieš tai aukotų šv. Mišių homilijoje, skirtoje šv. Pranciškaus atsivertimui, Šventasis Tėvas sakė, kad šis didžiausias Katalikų Bažnyčios vienuolių ordino įkūrėjas gali būti „tikru mokytoju“ taikos įtvirtinimo, dialogo tarp žmonių ir tokiuose dabar aktualiuose gamtosaugos dalykuose. Visa tai yra todėl, kad atsivertusiam šv. Pranciškui „išeities tašku buvo Kristus“. Faktiškai Kristus yra „mūsų taika“, Kristus yra visatos ištakos, todėl Jame visi dalykai yra galimi, aiškino popiežius Benediktas XVI.

Dialogo ir tikėjimo ryšys

Be abejonės, tikros tarptautinės taikos siekimas ir įtvirtinimas nėra įmanomas ne tik be žmonių ir tautų, bet taip pat ir tarpreliginio dialogo. Tai tuo labiau akivaizdu, nes daugelyje „karštų“ konfliktinių regionų, taip pat ir Artimuosiuose Rytuose, gyvena skirtingų tikybų išpažinėjai ir juose krikščionys sudaro mažumą. Tarpreliginį dialogą taikai siekti, ypač su musulmonais, skatino šv. Pranciškus Asyžietis, o dabartinio Popiežiaus pirmtakas Jonas Paulius II ėmėsi didžiosios Pasaulinės maldos už taiką dienos iniciatyvos, šiam tikslui kaip tik į Asyžių 1986 metais sukviesdamas įvairių religijų dvasinius vadovus.

Nors buvo pasirodę įvairių nuomonių ir netgi kritikos dėl tokių susitikimų tikslingumo, tačiau popiežius Benediktas XVI patvirtino, kad Pasaulinės maldos už taiką renginiai neturi nieko bendra su religiniu sinkretizmu. Kalbėdamas birželio 17 dieną Asyžiuje aukotose šv. Mišiose Šventasis Tėvas sakė, kad jo pirmtakas Jonas Paulius II, 1986 metais kviesdamas į Asyžių krikščioniškų Bažnyčių ir kitų religijų atstovus maldai už taiką, vadovavosi „pranašiška intuicija“ ir kad daugiau kaip prieš du dešimtmečius įvykęs renginys buvo išgyventas kaip „malonės momentas“.

Celebruoti maldos už taiką susitikimą kaip tik Asyžiuje popiežių Joną Paulių II galėjo įkvėpti šv. Pranciškaus, kaip „taikos vyro“, liudijimas, kurį pripažino ir gerbė kitų kultūrų ir religijų žmonės. Tačiau tuo pat metu „Asyžiaus vargdienio šviesa“, kuri spindėjo 1986 metų maldos už taiką susitikime, garantavo visam renginiui „krikščionišką autentiškumą“ dėl šv. Pranciškaus visiškos ištikimybės Kristaus mokymui. Popiežius Benediktas XVI aiškiai pabrėžė, kad „autentiškas tarpreliginis dialogas neturi nieko bendra su religiniu abejingumu“, todėl tą dialogą turi vesti tikri savo tikybų išpažinėjai.

Šventasis Tėvas pasidžiaugė, kad taikdariška „Asyžiaus dvasia“ nuo istorinio pirmojo susitikimo devintojo dešimtmečio viduryje išplito po visą pasaulį, ir panašūs renginiai dabar vyksta kone kasmet. Ši dvasia yra priešinga „prievartos dvasiai ir piktnaudžiavimu religiją išnaudoti kaip pretekstą smurtui“. Be to, Asyžius mus moko, kad tvirta ištikimybė savo pačių religiniams įsitikinimams ir pirmiausia „ištikimybė nukryžiuotam ir prisikėlusiam Kristui“ negali būti reiškiama prievartos ir netolerancijos aktais.

Atvirkščiai, tvirtas tikėjimas yra liudijamas rodant pagarbą kitų religijų išpažinėjams, pagarbą „laisvei ir protui“, kad tokiu būdu per nuoširdų ir nesavanaudišką dialogą būtų darbuojamasi taikos ir susitaikymo labui. „Nebūtų nei evangeliška, nei pranciškoniška, jeigu negebėtume vienyti priimtino dialogo ir pagarbos visiems su savojo tikėjimo tikrumu, kurį kiekvienas krikščionis, kaip Asyžiaus šventasis, yra pašauktas tobulinti, skelbiant Kristų, kaip žmonijos kelią, tiesą ir gyvenimą, vieną ir vienintelį pasaulio Gelbėtoją“, – tvirtino popiežius Benediktas XVI.

Apie kitus Šventojo Tėvo piligrimystės į Asyžių įvykius bei jo išsakytas mintis bus rašoma kituose „XXI amžiaus“ numeriuose.

© 2007 „XXI amžius“