Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežiaus kreipimasis iš „taikos miesto“

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI uždega „Taikos žibintą“ Asyžiaus Šv. Pranciškaus bazilikoje

Nutraukti konfliktus, kurie kruvina žemę

Italijos Umbrijos regiono istoriniame mieste Asyžiuje, kurį aplankė vietos didžiojo šventojo Pranciškaus Asyžiečio (1181-1226) atsivertimo 800 metų minėjimo proga, popiežius Benediktas XVI padarė ryžtingą pareiškimą dėl taikos reikalaudamas, kad tarptautinė bendruomenė nutrauktų visus ginkluotus konfliktus. Jis ypač atkreipė dėmesį į Artimųjų Rytų regioną, kur žmonės jau pakankami patyrė „terorizmo ir aklos prievartos siaubo kovų“.

Mirusio kardinolo ištikima ir ilga tarnystė Šventajam Sostui

Mindaugas BUIKA

Buvęs Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas ir ilgametis Šventojo Sosto diplomatas kardinolas Andželas Feličis

Popiežius iškėlė pasiaukojimą ir kompetenciją

Popiežius Benediktas XVI praėjusį antradienį Vatikano bazilikoje vadovavo buvusio Šventųjų skelbimo kongregacijos prefekto ir ilgamečio Šventojo Sosto diplomato kardinolo Andželo Feličio laidotuvių apeigoms. Italas kardinolas A.Feličis mirė birželio 17 dieną, eidamas 88-uosius gyvenimo metus.

Dviejose užuojautos telegramose – Kardinolų kolegijos dekanui kardinolui Andželui Sodanui ir velionio gimtosios Veletri-Senji diecezijos vyskupui Vinčenzui Apičelai – Šventasis Tėvas išreiškė liūdesį dėl Bažnyčios hierarcho netekties, kartu iškeldamas nuopelnus Vatikano tarnystėje, kam kardinolas A.Feličis paskyrė visą savo kunigišką gyvenimą. Visose pareigose ištikimai triūsdamas į amžinybę išėjęs kardinolas rodė „dosnų pasiaukojimą ir pripažintą kompetenciją“, pažymėjo popiežius Benediktas XVI.

Pabėgėlis pabėgėliui nelygu

Gintaras VISOCKAS

Grupė „Afroband“ Lietuvoje sulaukė didelio populiarumo Gintaro VISOCKO nuotraukos

Pabradės užsieniečių registravimo centre birželio 19-ąją surengta įsimintina vakaronė – „Atverkime duris“. Tiek Lietuvos, tiek užsienio žurnalistams tądien sudaryta galimybė susipažinti su užsieniečiais, kurie mūsų šalyje prašo politinio ar humanitarinio prieglobsčio. Kodėl išeiviai iš Afrikos ar Azijos nori pasilikti gyventi Lietuvoje? Ar Lietuva privalo jais visais pasirūpinti? Ar humanitarinės pagalbos ieškotojai nepiktnaudžiauja mūsų svetingumu? Būtent apie tai Pasaulinės pabėgėlių dienos išvakarėse ir diskutuota su Pabradės centro viršininku pulkininku leitenantu Robertu Petraičiu, apsaugos skyriaus viršininku Rimantu Budriu, Vystymo bendrijos projekto „IN CORPORE“ koordinatore Ramune Mikštaite, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Pabėgėlių reikalų skyriaus vedėja Aiste Gerikaite–Kručkauskiene, Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų koordinatore Aina Damkute.

Vyskupijos Eucharistinio kongreso metinės ir sielovadininkų suvažiavimas

Į suvažiavimą atvyko Aleksoto Šv. Kazimiero parapijos „Caritas“ atstovės ir jaunieji giesmininkai

Birželio 9–10 d. Vilkaviškyje buvo iškilmingai švenčiamos Vilkaviškio vyskupijos IV Eucharistinio kongreso metinės. Joms rengtasi nuo Advento pradžios, kai Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos 2006 m. gruodžio 3 d. laišku nauji liturginiai metai vyskupijoje paskelbti Parapijų metais. Jų kulminacija tapo pernykščio svarbiausio vyskupijos renginio – Eucharistinio kongreso – paminėjimas, sujungtas su visų vyskupijos parapijų pagrindinių sielovados bendradarbių suvažiavimu. Šiam renginiui dar vieną džiugų ir prasmingą akcentą suteikė šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės relikvijų lankymasis.

Miestelio ir bažnyčios gimtadieniai – per atlaidus

Vyskupas Jonas Kauneckas su tikinčiaisiais Karsakiškyje

KARSAKIŠKIS. Birželio 17-ąją, sekmadienį, čia vyko didieji Jėzaus Širdies atlaidai, buvo minima miestelio 230 metų sukaktis ir švenčiamas Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios 120-asis gimtadienis. Šventėje dalyvavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas

Akmens ir mūro bažnyčios, pastatytos 1887 metais kun. Leono Skopo ir parapijiečių pastangomis, paradinės durys garbingo svečio laukė pasidabinusios ąžuolo lapų vainiku. Ganytoją sutiko bendruomenės namų vaikų pučiamųjų instrumentų orkestras „Karsakiškio garsas“, vadovaujamas Aleksandro Fomenkos. Tai stiprus, sėkmingai respublikiniuose ir tarptautiniuose festivaliuose pasirodantis kolektyvas. Pernai jis buvo nominuotas respublikine „Aukso paukšte“.

Paminėjo parapijos 75-metį

Angelo skulptūra ir jos autorius Romas Žarys

RAUDONĖ. Birželio 17-ąją, sekmadienį, šio Panemunės miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojai paminėjo Švč. Jėzaus Širdies parapijos 75 metų jubiliejų. Kartu buvo švenčiami tituliniai Švč. Jėzaus Širdies atlaidai.

Procesija, šv. Mišios, koncertas ir paminklo šventinimo iškilmės

Į Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią sekmadienį susirinko daugiau parapijiečių negu būna per šv. Velykas ar pagrindinius Šv. Onos atlaidus. Pirmiausia raudoniškiai procesija aplink bažnyčią pagerbė Švenčiausiąjį Sakramentą. Paskui šv. Mišias aukojo klebonas kun. Arūnas Stanevičius. Pamoksle jis šiek tiek priminė parapijos atsiradimo istoriją. Kunigas sakė, kad jau pirmaisiais parapijos gyvavimo metais – 1932-aisiais – Raudonės bažnyčioje buvo pakrikštyti septyni kūdikiai, o 1933-iaisiais krikštų buvę net 83. 1934 metais vyskupas Teofilius Matulionis čia suteikė Sutvirtinimo sakramentą beveik 350 jaunuolių. 1933 metais čia palaiminta vienuolika santuokų.

Gedulo ir vilties dieną – Sutvirtinimo sakramento šventė

Kryžiaus pašventinimas

Broliai Rimantas ir Stasys Zinkevičiai išdrožė kryžių politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti

UKMERGĖ. Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, prie Švč. Trejybės bažnyčios buvo pašventintas politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti pastatytas kryžius. Mintis pastatyti kryžių kilo bažnyčios klebonui kun. Petrui Purliui ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Ukmergės filialui (pirmininkas Albinas Zailskas). Projekto autoriai ir darbo atlikėjai – ukmergiškiai broliai Rimantas (medžio skulptorius, tautodailininkas) ir Stasys (mokytojas) Zinkevičiai. Jų išdrožti paminklai per 20 metų statomi Lietuvoje, kai kurie – užsienyje. Vos pažvelgus į kryžių, suspaudžia širdį. Su erškėčių vainiku ant galvos (o gal su spygliuota viela), virve surištomis rankomis stovi tremtinys, tarsi simbolizuotų to meto Lietuvą. Virš tremtinio galvos į dangų kyla trys kryžiai. Gal tai lietuvio tikėjimo, meilės ir vilties ženklai, o gal rankos, prašančios Dievo pagalbos? Kryžius kiekvienam sukels savitas mintis. Tačiau abejingų nebus. Tamsi ąžuolo spalva kryžiui suteikia tvirtumo ir vilties, jog, pagal B.Brazdžionį, „šimtmečių juoda audra jo neišraus“.

Šv. Teresėlės kelionė per Panevėžio vyskupiją

Gegužės 27-osios vakare šv. Teresėlės relikvijos atkeliavo į Panevėžio vyskupiją, Baltriškes, pas Tiberiados brolius. Sutikimo šventė pradėta spektakliu. Jaunuolių grupė iš Vilniaus vaidino Teresėlės gyvenimo ištraukas. Po spektaklio ir vakarienės br. Pranciškus susirinkusiems piligrimams iš Latvijos, Dusetų, Zarasų, Obelių, Degučių, Šiaulių, Kauno, Utenos vedė mokymą apie šią šventąją. Šv. Teresėlė džiaugsmingai sutikta su giesmėmis. Po vigilijos bažnyčioje visą naktį vyko adoracija. Piligrimai nuolat budėjo prie Švenčiausiojo Sakramento ir šv. Teresėlės relikvijų. Nuo ankstaus kitos dienos ryto aplankyti Teresėlės ir pasimelsti prie relikvijų atvyko moksleiviai iš Zarasų, Baibių, Degučių ir kitų mokyklų. Susipažinę su Teresėlės gyvenimu iš parengtų stendų jie rašė jai laišką, kurį nešė prie relikvijų.

Vasaros darbai
(Ne pagal K.Donelaitį)

Petras KATINAS

Nuo darbų pavargusiems parlamentarams rengiantis ilgoms vasaros atostogoms ir jų teikiamiems malonumams (tikrai didžiulis vargas išbūti du su puse mėnesio be rimtesnio darbo!), politinis šurmulys, jeigu kiek ir aprims, tai labai trumpam. Kita vertus, daugelis tautos išrinktųjų ir taip nepuola į darbą stačia galva. Dar net atostogoms neprasidėjus į paskutiniuosius Seimo posėdžius jų susirenka vis mažiau. Štai į vieną jų atėjo vos 20 parlamentarų, bet ir tie daugiau sklaidė laikraščius, kalbėjosi savo mobiliaisiais telefonais ir visiškai nesiklausė pirmojo Seimo vicepirmininko Česlovo Juršėno, užsimaniusio keliom dienom pratęsti pavasario sesiją, nes dar reikia atlikti kai kuriuos svarbius darbus. Tačiau tokie bičiulio Č.Juršėno raginimai nesulaukė jokio pritarimo netgi iš jo partiečių.