|
Patriarchai ir strategai
Petras KATINAS
Vasarai įsibėgėjus, praėjus daugiadienėms Joninių šventėms policininkai skaičiuoja žuvusius ir sužeistus keliuose, skenduolius ir sudegusius Joninių laužais virtusiuose namuose ir butuose. Aludariai ir degtindariai, visokie vadinamųjų masinių renginių šoumenai, trindami iš džiaugsmo rankas, skaičiuoja didžiulius pelnus. O visų lygių valdžia sprendžia, kaip čia dar labiau užveržti kilpą tautiečiams. Pirmiausia, aišku, tiems, kurie jau ir taip vos suduria galą su galu.
Antai Kauno miesto taryba nusprendė smarkiai padidinti visuomeninio transporto bilietų kainas ir pažadėjo ne mažesnį šilumos kainų šuolį. Taigi ruduo ir žiema daugeliui jau taps nepakeliama našta, o draugės V.Blinkevičiūtės motiniškai globojami ir godojami pensininkai gali ir ateinančio pavasario nesulaukti. Jeigu jie nesušals ar galutinai neišseks nuo pusbadžio gyvenimo, tai taip atsitikti galės dėl nuolat brangstančių vaistų neįperkamumo. Na, o apie tai, kad tie vaistai taptų neįkandami, pasirūpino ne tiktai farmacijos verslo rykliai ir piranijos, o pats draugės V.Blinkevičiūtės kolega, irgi pačiu laiku pakeitęs jau du partinius žiponus į trečią, sveikatos apsaugos ministras R.Turčinskas. Buvo darbietis, vėliau pilietininkas, o dabar sugrįžo ten, kur šilta kėdė užtikrinta, pas vadinamuosius socialdemokratus. Baigiantis gegužei tas sveikatos rūpintojėlis parašė įsakymą, kuriuo gerokai pabranginami kompensuojamieji vaistai. Ir dar pasigyrė, kad tai jis Lietuvos biudžetui sutaupė 24 milijonus litų. Aišku, tas kompensuojamųjų vaistų kainų padidinimas gal ir ne paties draugo, t.y. bičiulio R.Turčinsko išmąstymas. Tokius ir panašius įsakymus sveikatos ministrui padiktuoja bet kokį saiką praradęs farmacininkų klanas. Aišku, sąlygas ir kainas diktuoja ne tik farmacininkų, bet ir kiti klanai. Juk visos, be išimties, ministerijos tarsi lenktyniauja tarpusavyje, kaip čia dar labiau prispaudus prie žemės tą vargšą žmogelį. Bet įdomiausia tai, kad įvairiausių klanų už virvučių tampomi ministrai ir pats Premjeras vis dar kažką šneka apie socialinės atskirties mažinimą. Tačiau žinant, kokioje terpėje, iš kokių šaknų išaugo ta valdančioji klasė, pasivadinusi elitu, valstybininkais bei panašiais vardais, stebėtis nederėtų. Ogi iš tų pačių. Iš tų, kurie irgi ištisus dešimtmečius kasdien žadėjo tai šviesų rytojų, tai išvystyto socializmo rojų. Ir dar labai pyksta, kai atsiranda tokių, kurie apie tai primena. Ir dar be paliovos aiškina, kad visi kompetentingiausi vadovai, specialistai, švietimą ir mokslą tvarkantys, yra tik vienoje partijoje komunistų. Tai yra LDDP, dabar socialdemokratų. Tiesa, retsykiais pasidalijant portfelius su visokiais valstiečiais, socialliberalais, o pastaruoju metu netgi su liberalcentristais. Pastariesiems tai akivaizdi padėka už uolumą iš visų pusių vanojant Tėvynės sąjungą. Pasiklausęs tokių liberalcentristų aktyvistų kaip Čaplikas ar Bogušis išvedžiojimų, kartais savo ausimis ir akimis netiki, kad taip kalba ne koks nors buvęs CK ar rajono partinis sekretorius, o net disidentais besitituluojantys. Štai praėjusią savaitę viename rusiškame laikraštyje ne kas kitas, o pats Antanas Terleckas išmąstė, kad jį tiesiog siutina Lietuvos valdžios paklusnumas Briuselio biurokratams ir ypatingą nuomonę skelbiančiam Vašingtonui. Ir dar A.Terleckas išdėstė, kad jam baisu prisiminti sąmokslą prieš teisėtai išrinktą prezidentą R.Paksą, kurį išrinko liaudis, o nuo valdžios pašalino saujelė žmonių. Tai rodo, kokia pas mus demokratija. Tai, kad be komunistų išsiversti niekaip negalime, išdėstė dar vienas buvęs partinis nomenklatūrininkas Vladas Būtėnas, suskaičiavęs, kad iš trijų Lietuvos prezidentų A.Brazausko, V.Adamkaus ir R.Pakso tiktai vienas nebuvo komunistas, o iš penkių Seimo pirmininkų irgi tiktai vienas, prof. V.Landsbergis, nebuvo šlovingosios gretose. O iš dešimties premjerų, šeši irgi buvo komunistai. Draugas V.Būtėnas tikriausiai pamiršo priskaičiuoti dabartinį tryliktąjį ministrų kabineto vadovą.
Tačiau galima pažymėti dar vieną dalyką. Prasidėjus tikriausiai ilgalaikėms diskusijoms dėl vadinamosios švietimo reformos, kuri, be jokios abejonės, sukels dar didesnę netvarką šioje srityje, tų reformų skeptikai ir šiaip vis dar mąstantys žmonės susiėmė už galvų. Vien tai, kad švietimui ir mokslui vadovauja buvusi vienos sovietinės Lietkoopsąjungos darbuotoja, labai daug ką pasako.
Na, o tarp sovietinių laikų besiilginčiųjų pasigirdo pasipiktinimų balsų, kad tie landsbergininkai ėmė šmeižti ir juodinti tokias mokslininkes kaip buvusią prezidento V.Adamkaus patarėją Tamarą (Tomą) Birmontienę, dabar Konstitucinio Teismo teisėją, ir Socialdemokratų frakcijos seniūnę Ireną Šiaulienę. Šmeižia todėl, kad pirmoji savo disertacijoje, apgintoje Maskvoje jau brėkštant Atgimimo aušrai, šlovino stribus ir sovietinius milicininkus, kovojusius su buržuaziniais nacionalistais. O bičiulė I.Šiaulienė savo disertacijoje, kurios mokslinis vadovas buvo ne kas kitas, o pats Mykolas Burokevičius, vos ne alpdama liaupsino komunistų partiją ir komjaunimą, atvedusius sovietinę Lietuvos TSR į neregėtos gerovės bei klestėjimo aukštumas. Todėl jau minėtas buvęs Afganistano komunistų auklėtojas (nastavnik) V.Būtėnas ir jo partijos bičiuliai keikia prof. V.Landsbergį ir jo šalininkus, kad šie, abejodami T.Birmontienės, I.Šiaulienės ir panašių mokslininkų nuveiktais darbais, žlugdo Lietuvos mokslą!
Vieno dienraščio pavadintas politikos patriarchu A.Brazauskas pareiškė, kad, ir nebūdamas premjeru ir šlovingosios partijos vadu, vis tiek konsultuoja ir pataria bičiuliams, kaip jiems tvarkytis Lietuvoje. Patriarchas netgi sukritikavo savo įpėdinį premjerą ir partijos lyderį G.Kirkilą bei jo komandą dėl progresyvinių mokesčių įvedimo schemos. Pasirodo, dabartinės valdžios deklaruojamas gyventojų pajamų mokesčių mažinimas gali tapti didele našta valstybės biudžetui. Šiuo klausimu dėl progresyvinių mokesčių su A.Brazausku visiškai solidarizuojasi ir Prezidentas. Tai aiškiai parodo, kad tariamai nuėjęs nuo politinės scenos patriarchas tebevadovauja paradui. Ir jokie kirkilų ir sysų prieštaravimai jam nė motais. Juk puikiai žino papurkštaus ir nustos. Ne pirmas kartas.
© 2007 XXI amžius
|