Atnaujintas 2007 birželio 29 d.
Nr.50
(1547)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Susivienykime
atlaidų šventėje

Tikėjimą gerai pažinti
ir juo gyventi

Kauno
arkivyskupijos diena

Reikėtų daugiau
reklamos knygoms

Būkime budrūs

Komunizmo
nusikaltimus
teįvertina tarptautinis
tribunolas

Prezidento prievolė –
būti vienodai
teisingam visiems

Suokalbis

Debesys virš
saulėtojo Krymo

Pilietinis karas
Palestinoje

Popiežius iškelia šv. Pranciškaus atsivertimo aktualumą

Mindaugas Buika

Popiežius Benediktas XVI
susikaupė maldai
prie šv. Pranciškaus kapo

Asyžiaus šventojo pavyzdys patrauklus jaunimui

Kaip ankstesnėje savo piligrimystėje į Paviją (išsamiau apie tai rašyta „XXI amžiaus“ Nr.33) prie dvasia artimo garsaus teologo šv. Augustino relikvijų, taip ir neseniai apsilankęs kitame Italijos mieste Asyžiuje kalbose, skirtose čia gyvenusiam ir apaštalavusiam didžiausio Bažnyčios vienuolyno įkūrėjui šv. Pranciškui, popiežius Benediktas XVI sutelkė dėmesį į abiejų šventųjų sektiną atsivertimo liudijimą. Atsivertimas – tai esminis posūkis krikščionio egzistencijoje, kai gyvenimas radikaliai atnaujinamas ir visuomet tampa paženklintas Jėzaus Kristaus mokymo nuostatomis.


Per ilgai užsitęsę liustracijos procesai

Gintaras VISOCKAS

Ar pavyks Lietuvai atsikratyti
šių sovietinį heroizmą
vaizduojančių skulptūrų,
tebestovinčių ant Žaliojo
tilto pačiame Vilniaus centre?
Autoriaus nuotrauka

Tikriausiai dar nepamiršome, kaip vienas iš jaunųjų Paleckių dinastijos atstovų viešai, ciniškai didžiavosi savo seneliu, 1940-aisiais važiavusiu į Maskvą parvežti lietuviams Stalino saulės. Vos prieš keletą dienų žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad pakruojiečiai rimtai svarsto galimybę šiandien pastatyti paminklą už antivalstybinę veiklą prieškario Lietuvoje sušaudytam komunistų agentui. Galima įtarti, jog tokios iniciatyvos – ne atsitiktinės ir ne paskutinės. Artimiausiu metu greičiausiai išgirsime dar daugiau „argumentuotų“ pasiūlymų įamžinti atminimą tų savo tautiečių, kuriuos, vadovaujantis sveiku protu, derėtų vadinti judais. Tuo tarpu raginimų nuo Žaliojo tilto nuversti sovietinių karių skulptūras, neturinčias nei meninės, nei istorinės, nei kultūrinės vertės, – nėra. Ir greičiausiai nebus.


Palaimintasis Jurgis Matulaitis šiandien

S. Albina PAJARSKAITĖ, MVS

Palaimintasis Jurgis Matulaitis

Birželio 28 dieną sukanka 20 metų nuo arkivyskupo Jurgio Matulaičio (1871-1927) paskelbimo Palaimintuoju. Todėl šiuo metu, kada, atrodo, šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė specialiai atvyko į Lietuvą įsakmiai mums priminti, kad šventieji Danguje trokšta padėti mus stiprindami per žmogiškai suvokiamą artumą – savo relikvijas, negalime neprisiminti mums artimiausio šventojo, mūsų tautiečio Palaimintojo Jurgio Matulaičio, kurio žemiškieji palaikai (relikvijos) prieš 20 metų iškelti į Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažosios Bazilikos altorių.


Bažnyčios 100-mečio šventė

Koplytstulpio šventinimo iškilmių metu

RAMYGALA. Pasakojama, jog, kadaise į Ramygalą atsikėlus kun. Juozapui Geniui, bažnyčios pamatai jau buvo padėti. Atmatavo jis savo žingsniais, kuoliukais sužymėjo ribas ir pasakė: „Bažnyčia bus tokia“. Prabėgo visas šimtmetis, kai ji stovi ir toliausiai matoma. Birželio 24 dieną šventovėje vyko Šv. Jono atlaidai ir buvo minimas jos jubiliejus. Pėsti ir ratuoti skubėjo į iškilmes. Atvyko iš gretimų parapijų, buvo Ramygaloje gimusių, bet kitur įsikūrusių žmonių. Invalidų vežimėliais važiavo prie bažnyčios įrengtu įvažiavimu neįgaliesiems.


Naujos Kryžiaus kelio stotys

Po pamaldų geradarius
Kazimierą ir Praną Kempes
pasveikino Gargždų ateitininkai

Gargždai. Birželio 4 dieną, pirmadienį, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje po šv. Mišių už mirusius tėvus buvo pašventintos naujos Kryžiaus kelio stotys. Jas rado galimybę padovanoti Gargždų bažnyčiai buvęs Klaipėdos dekanas mons. jubil. Jonas Gedvila. Kryžiaus kelio stočių skulptūros nenaujos, bet labai išraiškingos, meniškos. Joms buvo reikalinga restauracija.

Kad Kryžiaus kelio stotys būtų atnaujintos, atgabentos, svaria auka prisidėjo Pranas ir Kazimiera Kempės. Po pamaldų bažnyčioje P. ir K. Kempėms buvo įteiktas paveikslas, liudijantis popiežiaus Benedikto XVI suteiktą ypatingą apaštalinį palaiminimą jų šeimai.


Šv. Teresėlės kelionė per Vilkaviškio vyskupiją

Per Lietuvą keliaujančios šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės relikvijos birželio 9–14 dienomis aplankė visus vyskupijos dekanatus, kad tikintieji jas galėtų pagerbti arčiausiai jų esančioje bažnyčioje. Pirmiausia relikvijos buvo priimtos dviejose Šakių dekanato parapijose, kurių pradžia susijusi su vienuolių karmelitų veikla – Griškabūdyje ir Kudirkos Naumiestyje. Griškabūdžio tikintieji sekmadienį prieš relikvijų atvykimą buvo supažindinti su šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės asmenybe ir gyvenimu ne tik žodiniu pasakojimu, bet ir dokumentinio filmo pagalba. Birželio 9-osios priešpietį laukimo nuotaiką liudijo svetingai atvertos bažnyčios durys, rožių kompozicijomis papuošti altoriai, baltais rūbais dėvintys ir taką rožių žiedlapiais barstyti pasirengę vaikai, Griškabūdžio ir aplinkinių parapijų kunigai bei tikintieji, kurių susirinko daugiau nei per Velykas. Atvežtas relikvijorius buvo iškilmingai su giesmėmis įneštas į bažnyčią. Mokytoja Virginija Puskunigienė pristatė šią didžią viešnią – „mažojo kelio“ į šventumą autorę.


Per Sutvirtinimo sakramento šventę – devocionalijų paroda

Vyskupas Rimantas Norvila teikia
Sutvirtinimo sakramentą
Lekėčių bažnyčioje

LEKĖČIAI. Birželio 1 dieną Šv. Kazimiero parapijoje įvyko graži šventė – čia lankėsi Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ir jo generalvikaras mons. dr. Arūnas Poniškaitis.

Moksleiviai, per penkių mėnesių laikotarpį išklausę visą Sutvirtinimo sakramentui parengtą parapinės katechezės programą, laukė šios brangios šventės. Šv. Mišių metu per pamokslą vysk. R.Norvila kalbėjo apie Sutvirtinimo sakramentą, jo svarbą, reikšmę, apie Šv. Dvasios dovanas: išminties, supratimo, patarimo, tvirtumo, žinojimo, maldingumo ir Dievo baimės. Sutvirtinimo sakramentas sustiprina mūsų tikėjimą, valią, kad lengviau galėtume daryti gera ir vengti blogio.


Šv. Mišios Afganistane sutelkia maldai ir suvienija karius

Afganistano Goro provincijoje
tarnaujantys kariai
kiekvieną sekmadienį
dalyvauja šv. Mišiose

Afganistano Goro provincijoje tarnaujantys kariai kiekvieną sekmadienį dalyvauja šv. Mišiose. Pasimelsti už sėkmingą tarnybą, savo artimuosius, misijos draugus ir susitelkti dvasinei ramybei į jas renkasi visi nuo užduočių laisvi kariai ir civiliai – lietuviai, danai, kroatai, amerikiečiai. Šv. Mišias aukoja kartu su kariais į misiją atvykęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kapelionas kunigas kapitonas Remigijus Monstvilas. Jis yra pirmasis kapelionas, Goro provincijoje tarnaujantis nuo PAG-5 misijos pradžios. Kun. kpt. R.Monstvilas grįš namo kartu su kariais.


Pasimelsta, pabendrauta, pasilinksminta

Du buvę bendramoksliai,
dabar jau abu kunigai (iš kairės):
Antanas Gutkauskas ir Aloyzas
Žygaitis, tikinčiųjų gražiai
pagerbti atlaidų proga

UPYNA. Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje buvo švenčiami Šv. Antano Paduviečio atlaidai. Šiemet jie sutapo su Devintinėmis – Kristaus Kūno ir Kraujo švente. Tad birželio 10-ąją, sekmadienį, į vešlioje vasaros žalumoje skendinčią Upyną iš pat ankstyvo ryto rinkosi būriai tikinčiųjų. Tarp jų buvo nemažai vaikų, jaunimo.

Tvarką ir grožį mėgstantis Upynos parapijos klebonas kunigas Antanas Gutkauskas su savo pagrindiniais bažnyčios pagalbininkais – zakristijonu Arkadijumi Vaitkumi ir „pročkele“ Stanislava Sugintiene išpuošė, išdabino ne tik bažnyčią, bet ir jos aplinką.


Giedojo austrai „Tėve mūsų“ lietuviškai

Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero
(jėzuitų) bažnyčios
choristai Melko vienuolyne
Izidoriaus Mitkaus nuotrauka

Mūsų gidės nuopelnas, kad Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios choristai neseniai visą savaitę praleido žemutinėje Austrijoje. Nejučiom kauniečių autobusas priartėjo prie Dunojaus, nešančio savo vandenis net per dešimt Europos valstybių. Štai ir Melkas, įsikūręs dešiniame Dunojaus krante. Nuo 976 metų šioje teritorijoje stovi Babenbergų pilis, o 1089 metais čia įsikūrė benediktinų vienuolynas. (Benediktinai yra katalikų vienuolių ordinas, kuris maldą, mokslą, darbą derina su visuomenine veikla.) 1736 metais pagal architekto J.Prandtauerio projektą pastatyta barokinė Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Šiuo metu viename iš Melko vienuolyno pastatų veikia gimnazija, turinti apie 1000 gimnazistų, joje dirba 200 mokytojų. Netoli vienuolyno yra taisyklingo plano gyvenvietė su rotuše ir vėlyvosios gotikos stiliaus (XV a.) bažnyčia.


Atgimstantys paminklai

Birželio 14 dieną Lapėse
buvo atidengta memorialinė lenta,
primenanti komunistų vandališką
nusikaltimą bei šių dienų valdžios
abejingumą Laisvės vertybėms.
Vakare buvo aukojamos
šv. Mišios už komunistinio
režimo aukas.
Autoriaus nuotrauka

Birželio 24 dieną, sekmadienį, Lapėse po iškilmingų šv. Mišių Jono Krikštytojo garbei, kurias aukojo „Marijos radijo“ direktorius kun. Oskaras Petras Volskis ir Lapių klebonas kun. Robertas Gedvydas Skrinskas, klebonas pašventino šventoriuje pastatytą atnaujintą Misijų kryžių. Senasis kryžius buvo pastatytas misijų proga 1929 metais. Per daugelį metų mediena papuvo, kryžius pasviro. Lapių parapijos vicepirmininko Stepono Linkevičiaus lėšomis ir iniciatyva buvo padarytas naujas ąžuolinis kryžius ir pastatytas senojo vietoje.


„Patriarchai“ ir strategai

Petras KATINAS

Vasarai įsibėgėjus, praėjus daugiadienėms Joninių šventėms policininkai skaičiuoja žuvusius ir sužeistus keliuose, skenduolius ir sudegusius Joninių laužais virtusiuose namuose ir butuose. Aludariai ir degtindariai, visokie vadinamųjų masinių renginių šoumenai, trindami iš džiaugsmo rankas, skaičiuoja didžiulius pelnus. O visų lygių valdžia sprendžia, kaip čia dar labiau užveržti kilpą tautiečiams. Pirmiausia, aišku, tiems, kurie jau ir taip vos suduria galą su galu.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija