Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Giedojo austrai „Tėve mūsų“ lietuviškai

Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios choristai Melko vienuolyne Izidoriaus Mitkaus nuotrauka

Mūsų gidės nuopelnas, kad Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios choristai neseniai visą savaitę praleido žemutinėje Austrijoje. Nejučiom kauniečių autobusas priartėjo prie Dunojaus, nešančio savo vandenis net per dešimt Europos valstybių. Štai ir Melkas, įsikūręs dešiniame Dunojaus krante. Nuo 976 metų šioje teritorijoje stovi Babenbergų pilis, o 1089 metais čia įsikūrė benediktinų vienuolynas. (Benediktinai yra katalikų vienuolių ordinas, kuris maldą, mokslą, darbą derina su visuomenine veikla.) 1736 metais pagal architekto J.Prandtauerio projektą pastatyta barokinė Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Šiuo metu viename iš Melko vienuolyno pastatų veikia gimnazija, turinti apie 1000 gimnazistų, joje dirba 200 mokytojų. Netoli vienuolyno yra taisyklingo plano gyvenvietė su rotuše ir vėlyvosios gotikos stiliaus (XV a.) bažnyčia.

Šuoliais per Europą – ir jau pietaujame Vienoje. Habsburgų rūmai, parlamentas, Meno istorijos muziejus, opera, didysis teatras, Belvederis, Šv. Stepono bažnyčia, aukščiausia Vienoje, J.Štrauso paminklas ir kiti objektai – viską apžiūrime pro autobuso langą, sukdami ratus po senamiestį. Vėliau išlipę pėsčiomis apžiūrime senamiestį. Viena – turistų Meka. Senamiesčio gatvėse – tūkstančiai žmonių, besižavinčių tiek senąja, tiek naująja architektūra bei tvarka. Centrinėje gatvėje – daugybė mugių, atrakcionų, šokiai, dainos, klounai – visi linksmina miesto gyventojus ir svečius. Gal todėl Atvelykio šeštadienio vakarą Šv. Stepono bažnyčioje šv. Mišiose dalyvavo tik koks šimtas katalikų. Tai mus gerokai nustebino. Geri gidai mums tą patį vakarą padėjo pasiekti Austrijos įžymiųjų žmonių centrines kapines.

Toliau keliavome į Burgenlando žemės sostinę – Eizenštatą, Jozefo Haidno miestą. Čia galėjome atsikvėpti, neskubant susipažinti su miesto išplanavimu, architektūra, apylinkėmis. Keliaujant į akis krito besidriekiantys vynuogynai, tvarkingai apgenėtais vaiskrūmiais, palaikančiomis tvorelėmis, išpurentais tarpueiliais. Vėliau iš vyndarių sužinome, kad šio krašto žemė yra ypač dosni vynuogynams: daug drėgmės, žemės nuolydis į pietų pusę, trąši dirva su mikroelementais. Kaip vėliau paaiškėjo, vyndarystė čia eina iš kartos į kartą. Vietiniai gyventojai net studijuoja vyndarystės meną. Jų pagrindinis devizas – gera kokybė, o ne kiekybė. Eizenštatas – nedidelis, bet senas miestas. Su senomis, klasikinio išplanavimo gatvėmis, skulptūromis miesto aikštėse, dideliu parku ir Esterhazių rūmais. Tai miesto istorijos ir meno muziejus. Šiuose rūmuose tarnavo ir prieš du šimtus metų šio miestelio gatvėmis vaikščiojo įžymusis Austrijos kompozitorius J.Haidnas. Esterhazių rūmuose įrengta didžiulė koncertų salė, kurioje ir mums teko atlikti lietuviškus kūrinius. Aplankėme J.Haidno mauzoliejų, o Atvelykio sekmadienį – koncertas ir šv. Mišios – Marienkrone. Čia pagal A.Mišeikio programą buvo atliekamos lietuviškos „Mišios“. Į repertuarą įėjo lietuvių tremtinių, Lietuvos Jėzuitų kompozitorių giesmės ir dainos. Ne viena giesmė skambėjo Lietuvos kunigaikščiui – šventajam Kazimierui. Marienkrone yra ir sanatorija bei vienuolynas, kur teikiamos įvairios procedūros. Jas išbandėme ir mes. Įdomu tai, kad šv. Mišių metu kunigai ir vienuolės lietuvių kalba giedojo „Tėve mūsų“, nes mūsų gidė Jūratė iš anksto buvo nusiuntusi lietuvišką tekstą. Šv. Mišių pabaigoje visi giedojome vokiškas giesmes, skirtas Švč. M.Marijai.

Ekskursijos pabaigoje aplankėme piligrimų bažnyčią, kurios erdvė ir puošnumas neišdildomai įstrigo mūsų atmintyje. Dar kartą Eizenštate aplankėme Haidno mauzoliejų, muziejus, susipažinome su Esterhazių rūmų kultūra ir jų senuoju gyvenimu, aplankėme visas rūmų sales. Išklausėme ir rūmų stalo etiketo: nelaižyti peilio, nesisupti ant kėdžių, neįspirti priešais sėdinčiam kaimynui.

Paskutinę kelionės dieną aplankėme Neusiedlo ežerą, dar žinomą kaip „Vienos jūrą“. Tai didžiausias stepių ežeras Europoje, turistus viliojantis įvairiomis vandens sporto pramogomis ir faunos įvairove.

Kelionė visai neprailgo, nes savo įspūdžiais dalijosi A.Mišeikis, gidė Jūratė, Dainora ir kiti.

Atsisveikindami pasikeitėme dovanomis ir pakvietėme Marienhofo vienuolius apsilankyti Lietuvoje.

Lukas MACKEVIČIUS,
Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios choro narys

© 2007 „XXI amžius“