Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Katalikų „Memorandumas“ grįžo į Lietuvą

Kazimieras Dobkevičius

Arkiv. Sigitas Tamkevičius, SJ, ir Kestono instituto įkūrėjas kan. Maiklas Bordo, grąžinęs „Memorandumą“ Lietuvai

Vieni iš aktyviausiai rinkusių parašus po „Memorandumu“ – vysk. Jonas Kauneckas ir s. Nijolė Sadūnaitė

Liepos 9 dieną, po ilgai trukusių liūčių, pro debesų šydą išsivadavusi saulė nušvietė Kauno Senamiesčio bažnyčių bokštus, akinančiai sušvito Rotušės bokšto paauksuota vėtrungė. Baltosios gulbės, kaip pirmas meiliai Rotušę pavadino kan. Juozas Tumas-Vaižgantas, iškilmių menėje rinkosi Lietuvos Bažnyčios hierarchai, kunigai, miesto valdžia, diplomatai, katalikiškojo pogrindžio aktyvistai, visuomenės atstovai.

Iškilmingo susirinkimo priežastis – prieš 36 metus sovietų pavergtoje Lietuvoje tikintieji, negalėdami toliau kęsti tikinčiųjų teisių pažeidimų, suvaržymų, nutarė paskelbti „Memorandumą“ ir slaptai rinkti parašus po juo, kad pasaulio visuomenė sužinotų tikrąją tikinčiųjų padėtį Sovietų Sąjungoje. Per du mėnesius buvo surinkti 17 054 parašai. Lietuvai kovojant su sovietiniu režimu „Memorandumo“ pasirodymas buvo didelis smūgis komunistinei ideologijai.

Arkiv. Sigitas Tamkevičius, SJ, gausiai susirinkusiems žmonėms savo pranešime išsamiai nušvietė tuometinę katalikų padėtį, sunkų kunigų darbą ir trukdžius. Mat sovietinė valdžia leido į kunigų seminariją priimti tik penkis klierikus per metus. Vaikų ir jaunimo katechizacija buvo draudžiama. Pasak ganytojo, parašus rinko vieni drąsiausių Lietuvos žmonių – Jonas Kauneckas, s. Nijolė Sadūnaitė, Petras Plumpa ir labai daug jaunų žmonių, moksleivių. Šis „Memorandumas“ buvo skirtas tuometiniam Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK generaliniam sekretoriui Leonidui Brežnevui. Tačiau KGB suuodė apie parašų rinkimą, todėl buvo prieita prie išvados, kad šis kreipimasis nepasieks Kremliaus vadovų. Nutarta Maskvoje perduoti „Memorandumą“ užsienio žurnalistams, kad tiesa apie tikinčiųjų persekiojimą pasklistų laisvajame pasaulyje.

Iš pradžių į Maskvą nukeliavo kopija, kurią padarė P.Plumpa. Mat bijota, kad, nepavykus šio dokumento išsiųsti į Vakarus, vėl būtų galima iš originalo padauginti naują kopiją.

Dokumentas vis dėlto pateko į Vakarus, o 1972 metais, per Velykas, žinia apie Lietuvos tikinčiųjų laišką pasklido po pasaulio žiniasklaidą, o popiežius Paulius VI Lietuvos Bažnyčią pavadino tylos Bažnyčia.

Vėliau „Memorandumas“ Lietuvos katalikų ir išeivių pastangomis pasiekė Didžiojoje Britanijoje veikusį komunizmo studijų centrą – Kestono institutą, įkurtą 1969 metais anglikonų kunigo Maiklo Bordo (Michael Bourdeaux) iniciatyva. Taip po 36 metų jau kanauninkas M.Bordo nutarė šį brangų dokumentą grąžinti Lietuvai. Rotušėje šį istorinį dokumentą kanauninkas perdavė arkiv. S.Tamkevičiui.

Atgautą „Memorandumą“ numatyta saugoti Kauno arkivyskupijos kurijoje ir tinkamomis progomis leisti su juo susipažinti visuomenei Kauno muziejuje. Lietuvos nacionalinis muziejus padarys „Memorandumo“ kopiją, ir ji bus įteikta Kestono institutui.

Pasak arkiv. S.Tamkevičiaus, laiškas pasitarnavo ne tik Katalikų Bažnyčiai, tai buvo ir tautos šauksmas: „Mums reikia laisvės. Tai buvo pirmasis žingsnis išsivadavimo link. Tuo sunkiu laikotarpiu sistema nepajėgė nuslopinti lietuvių širdžių. Taip pat buvo svarbu priminti didžiosioms šalims apie mūsų priespaudą. Jos, deja, tai jau buvo primiršusios,“ – sakė arkiv. S.Tamkevičius.

Kan. M.Bordo sakė, jog ši diena bus įsimintina jo gyvenime. Kai jaunystėje jis studijavo Maskvoje, visada norėjo atvykti į Lietuvą, nes buvo girdėjęs apie čia varžomą tikėjimą, bet KGB draudė. Vysk. J.Steponavičiaus kvietimu pirmąkart į Lietuvą atvyko 1989 metais atšventinant Vilniaus Arkikatedrą. Vėliau lankėsi 2005 metais, Lietuvos nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje surengus Kestono insituto eksponatų parodą. Kanauninkas papasakojo, kaip netikėtai ir keistomis aplinkybėmis jo rankose atsidūrė „17 tūkstančių memorandumas“. Svarbiausia, jog šis dokumentas buvo ne tik išsaugotas: laisvės šauksmą iš Lietuvos pasirūpinta išplatinti informacijos kanalais (BBC, „Laisvoji Europa“), jis buvo persiųstas ir Jungtinių Tautų Organizacijai. Kan. M.Bordo priminė, kad jau per 1972-ųjų Velykas popiežius Paulius VI Vatikane meldėsi už persekiojamus krikščionis – „tylos“ Bažnyčią (manoma, jog turėta galvoje Lietuva). „Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, šis „Memorandumas“ buvo Lietuvos laisvės pagrindas, nes Bažnyčios laisvė buvo visos tautos laisvės dalis“, – taip Lietuvos žmonių pasirašytą „Memorandumą“ įvertino kan. M.Bordo.

Didžiosios Britanijos ambasadorius Lietuvoje Colin Roberts pasidžiaugė tuometiniais savo kolegomis iš britų ambasados Maskvoje, kurie britų diplomatiniu paštu perdavė „Memorandumą“ institutui Kestone. Pasak ambasadoriaus, „Memorandumas“ ir jo istorija turėtų priminti ypač jaunimui, ką tėvai ir seneliai išgyveno siekdami savo laisvės tikslo. LR garbės konsulas Jungtinėje Karalystėje Anthony Packer sakė, kad su „Memorandumu“ susijusi istorija – tai istorija apie lietuvių tautos drąsą ir heroizmą. Diplomatas pabrėžė, jog būtent krikščioniški įsitikinimai net ir sunkiausiomis aplinkybėmis leido jaustis žmonėmis, o patį „Memorandumą“ pavadino tautos ir Bažnyčios atgimimo reliktu, žmoniškumo išraiška.

Renginyje taip pat kalbėjo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, LR ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Vygaudas Ušackas, Panevėžio vysk. J.Kauneckas. Jis labai įdomiai ir intriguojančiai pasidalijo prisiminimais apie jaunatvišką drąsą renkant parašus (visa tai jis prilygino jaunuoliškam „nuotykiui“), ir tuo metu galutinai subrendusį savo pasiryžimą tapti kunigu bei dar labiau prisidėti prie šios pasipriešinimo kovos. Pabaigoje skambėjo Kauno styginių instrumentų kvarteto, vadovaujamo Sauliaus Bartulio, muzikiniai akordai.

Autoriaus nuotraukos

© 2007 „XXI amžius“