Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius atkuria teisingumą liturgijoje

Mindaugas Buika

Kiekvienas dvasininkas be apribojimų gali aukoti Eucharistiją pagal seną tradiciją

Rūpestis Bažnyčios vienybe

Pasaulio vyskupai nuo tolimųjų Filipinų iki kaimyninės Lenkijos savo pareiškimuose palankiai įvertino popiežiaus Benedikto XVI apaštalinį laišką motu proprio „Summorum Pontificum“, kuriuo išplečiamas Tridento lotyniškųjų šv. Mišių liturgijos naudojimas. Liepos 7 dieną paskelbtu minėtu dokumentu be jokių apribojimų leidžiama naudoti iki II Vatikano Susirinkimo mokymo paskatintos reformos galiojusį Romos Mišiolą, kurio paskutinę redakciją 1962 metais buvo patvirtinęs palaimintasis popiežius Jonas XXIII.

Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio minėjimas

Renata STADULIENĖ

Parodos atidaryme kalba klebonas kun. Andrius Šidlauskas, MIC

Liepos 8 dieną Marijampolės Bazilikoje prasidėjo Palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidai. Pirmosios atlaidų dienos motto – Kristui ir Bažnyčiai (iš Pal. Jurgio Matulaičio atnaujintos Marijonų konstitucijos). Šia proga Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje atidaryta paroda, skirta Palaimintajam. Parodos atidaryme dalyvavo vyskupas Juozas Žemaitis, MIC, parapijos klebonas kun. Andrius Šidlauskas, MIC, bei gausus būrys tikinčiųjų ir žiniasklaidos atstovų. Įžanginį žodį tarė K.Griniaus muziejaus direktorius. Parapijos klebonas pristatė parodos ekspoziciją atkreipdamas dėmesį, kad pirmoje salėje eksponuojami originalūs Palaimintojo Jurgio Matulaičio raštai, dėl kaulų džiovos nešiotas dešiniosios rankos įtvaras, karsto dalelė, tikinčiųjų padovanota šv. Mišių taurė. Antrojoje salėje eksponuojamos Palaimintojo nuotraukos ir knygos, susijusios su jo asmenybe.

Katalikų „Memorandumas“ grįžo į Lietuvą

Kazimieras Dobkevičius

Arkiv. Sigitas Tamkevičius, SJ, ir Kestono instituto įkūrėjas kan. Maiklas Bordo, grąžinęs „Memorandumą“ Lietuvai

Liepos 9 dieną, po ilgai trukusių liūčių, pro debesų šydą išsivadavusi saulė nušvietė Kauno Senamiesčio bažnyčių bokštus, akinančiai sušvito Rotušės bokšto paauksuota vėtrungė. Baltosios gulbės, kaip pirmas meiliai Rotušę pavadino kan. Juozas Tumas-Vaižgantas, iškilmių menėje rinkosi Lietuvos Bažnyčios hierarchai, kunigai, miesto valdžia, diplomatai, katalikiškojo pogrindžio aktyvistai, visuomenės atstovai.

Iškilmingo susirinkimo priežastis – prieš 36 metus sovietų pavergtoje Lietuvoje tikintieji, negalėdami toliau kęsti tikinčiųjų teisių pažeidimų, suvaržymų, nutarė paskelbti „Memorandumą“ ir slaptai rinkti parašus po juo, kad pasaulio visuomenė sužinotų tikrąją tikinčiųjų padėtį Sovietų Sąjungoje. Per du mėnesius buvo surinkti 17 054 parašai. Lietuvai kovojant su sovietiniu režimu „Memorandumo“ pasirodymas buvo didelis smūgis komunistinei ideologijai.

Daug triukšmo dėl milijonus kaštuojančio paveikslo

Gintaras Visockas

Kolekcionieriaus, aktoriaus Vinco Steponavičiaus dukra Vincė Karosienė šiandien trokšta tik vieno – kad visuomenė žinotų, kokiomis aplinkybėmis Lietuvos dailės muziejui 1951 metais atiteko XVI amžiaus italų dailininko paveikslas „Trys moterys prie Kristaus kapo“ Autoriaus nuotrauka

Sudėtingas, painus XVI amžiaus italų dailininko Antonio Kampi (Antonio Campi) drobės „Trys moterys prie Kristaus kapo“ likimas. Lietuvos dailės muziejuje šis meno kūrinys saugomas maždaug nuo 1952 metų. Prieš tai jis priklausė kolekcionieriui Vincui Steponavičiui. Drobę iš žymaus lietuvių kolekcionieriaus sovietų valdžia konfiskavo 1951-aisiais, o patį ištrėmė į lagerį kaip didžiausią nusikaltėlį. Kokiais būdais pas lietuvį V.Steponavičių atsidūrė dabar 1 mln. 280 tūkst. litų suma vertinamas italų menininko tapytas darbas, niekas tiksliai nežino. Neatmestina versija, kad kolekcionierius, aktorius inteligentas V.Steponavičius meno kūrinį įsigijo iš rusų kareivių, 1945 m. balandžio 27 d. apiplėšusių Sansusi rūmus Potsdame.

Paminėjo miestelio jubiliejų

„Rumšiškių himno“ autoriai Asta Veverskytė ir Stanislovas Abromavičius

Rumšiškės. Birželio 30 dieną, šeštadienį, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje šv. Mišiomis už miestelį prasidėjo Rumšiškių 625-ųjų metinių šventės iškilmės. Šv.Mišias aukojo kunigai, kurių gyvenimas ar kunigystė susijusi su Rumšiškėmis: dabartinis klebonas Virginijus Birjotas, Vilkijos, Karmėlavos ir Paparčių klebonai Leonas Kalinauskas, Egidijus Periokas, Vidas Sajeta. Giedojo Kauno jaunimo kamerinis ansamblis, vadovaujamas Justinos Stuknytės ir Dalios Mankutės. Rumšiškėse gimęs, dabar Vilkijoje gyvenantis kun. L.Kalinauskas pamoksle pasakojo jam žinomą miestelio istoriją. Paskui miestelėnų ir svečių eisena nusidriekė į miestelio aikštę ir renginių salę, kur jų laukė graži programa.

Gyvenimas Šv. Dvasios šviesoje

Mons. Lionginas Vaičiulionis (viduryje) su grupe parapijiečių prie statomos Šv.Dvasios bažnyčios, kurioje jis aukojo pirmąsias šv.Mišias

Šilainiai. Liepos 1-ąją, sekmadienį, į statomą Šv. Dvasios bažnyčią ypač gausiai susirinko parapijos tikintieji ir svečiai. Jos klebonas mons. Lionginas Vaičiulionis homilijoje pabrėžė Eucharistijos dvasinę svarbą žmogaus gyvenime ir pareigą rodyti dėmesį ir meilę eucharistiniam Jėzui. Darniai giedojo bažnyčios Sumos choras, vadovaujamas Dalios Jurkonienės. Dalyvavo klebono pusseserė iš Los Andželo Janina Budriūnaitė-Čekanauskienė su vyru garbės konsulu Lietuvai Vytautu Čekanausku.

Mėnulio fazės ir kiti dalykai

Petras KATINAS

Be atvangos per visas Dainų šventės dienas didžiulėms liūtims, siaubusioms Lietuvą, nepavyko sužlugdyti šios tikrai neblogai parengtos tautos šventės. Ištikimiausiems tautinių tradicijų gerbėjams nesutrukdė iš dangaus gausiai pliaupiantis lietus. Kai kas netgi pasidžiaugė, kad patriotizmas, tėvynės meilė, tautinės tradicijos, nepaisant visiško aukščiausios valdžios palaidumo, abejingumo, neregėtų plikbajorių privilegijų pasiskyrimo patiems sau, nesibaigiančio nomenklatūros valdymo, vis dar gyvos, vis dar šildo daugelio žmonių širdis ir protus. Guodžiamasi, jog, išgyvenę Nikitos Chruščiovo komunizmą, Leonido Brežnevo „subrendusį ir išsivysčiusį“ socializmą, „patriarcho“ A.Brazausko erą, išgyvensime ir toliau.